Video

05/06/2014 14:29:08

Haki Doku, sporti mė ka ndryshuar jetėn

''Njė ditė pashė nė kopertinėn e njė reviste njė vajzė italiane paraplegjike qė merrej me sport pėr njerėz me aftėsi tė kufizuara dhe kishte dalė kampione. Nga ai moment fillova tė interesohesha pėr sportin pėr njerėz me aftėsi tė kufizuara''






TORINO - Haki Doku ėshtė njė rast i rrallė i njė njeriu qė me pozitivitet dhe energji ēon pėrpara ēdo ditė njė sfidė tė dyfishtė, sfidė ndaj vetvetes dhe ndaj shoqėrisė qė na rrethon. Gjatė njė bisede me Hakiun ndjeva njė burim force, energjie, dėshire pėr tė sfiduar jetėn pėrtej fatkeqėsive. Kurajo dhe optimizėm shembullor tek njeriu qė me karrocėn e tij u bė pėrfaqėsuesi i parė i Shqipėrisė nė Lojrat Paraolimpike tė Londrės nė 2012 dhe po me tė njėjtėn vendosmėri vazhdon tė pėrballet me sfida tė reja e tė njėpasnjėshme duke kultivuar ėndrrėn e paraolimpiadave tė ardhshme ku do tė pėrfaqėsonte me kėnaqėsi dhe krenari Shqipėrinė.

Si nisi historia juaj ?

Historia ime nisi vite mė parė kur si shumė shqiptarė tė tjerė u largova nga Shqipėria nė drejtim tė Italisė nė kėrkim tė njė jete mė tė mirė. Fatkeqėsisht nė vendin ku punoja pėsova njė aksident nė vitin 1997, nga i cili mbeta i paralizuar. Situata ishte vėrtetė dramatike, sidomos pėr mua qė isha mėsuar tė isha gjithnjė nė lėvizje. Fillimet e mia si person me aftėsi tė kufizuara kanė qenė vėrtetė tė vėshtira, duke shtuar edhe faktin se isha larg familjes dhe si rrjedhim i detyruar tė pėrballoja i vetėm sfidat e jetės sė pėrditshme. Megjithatė ndryshe nga shumė tė tjerė, e mora me pozitivitet fatin tim, iu pėrgjigja pozitivisht qė nė fillim trajnimit nė spital. Mė tej fillova tė ingranohesha me jetėn, fillova tė studioja pėr informatikė dhe njė kurs si operator turistik nė njė shoqatė paraplegjikėsh nė Milano. Njėkohėsisht studioja edhe pėr tė marrė patentėn speciale pėr njerėz me aftėsi tė kufizuara. Duke qenė se s’kisha mundėsi tė kisha njė makinė, isha i detyruar tė lėvizja me karrocėn time ditore qė do tė thotė se bėja rreth 12 km nė ditė pėr tė ndjekur kurset e ndryshme. Nė ato vite edhe mjetet publike nuk ishin tė pajisura siē duhet pėr njerėzit me aftėsi tė kufizuara. Pėrtej vėshtirėsive, fakti qė merresha me aktivitete tė ndryshme ishte tepėr pozitiv pėr mua sepse nuk mė lejonte tė bija nė depresion dhe tė demoralizohesha, duke qenė se, pėr njerėzit qė kanė pasur fatin tim, problemi kryesor ėshtė ai psikologjik mė tepėr se ai fizik. Por me vullnet tė mirė fitohet ēdo sfidė qė na parashtron jeta.

Pėrpara se tė aksidentoheshit merreshit me sport ?

Jo, me thėnė tė drejtėn unė nuk jam marrė asnjėherė me sport. Por sot mund tė them me plot bindjen se sporti ka bėrė mrekullira nė jetėn time. Falė tij une kam rilindur. Eshtė njė burim energjie i pashtershėm.

Si ndodhi qė filluat tė merreshit me sport dhe ēfarė sportesh keni praktikuar ?

Takimi im i parė me sportin ishte krejt i rastėsishėm. Njė ditė pashė nė kopertinėn e njė reviste njė vajzė italiane paraplegjike qė merrej me sport pėr njerėz me aftėsi tė kufizuara dhe kishte dalė kampione. Nga ai moment fillova tė interesohesha pėr sportin pėr njerėz me aftėsi tė kufizuara si unė. Sot e kėsaj dite ruaj njė raport tė mirė miqėsie me atė vajzėn, pasi ishte falė saj qė zbulova tė gjitha avantazhet qė sjell sporti dhe jam kėtu ku jam sot. Kėshtu pra u bėra pjesė e njė skuadre atletike me karrocė nė Milano, por ndryshe nga tė tjerėt qė garonin me karroca sportive, unė garoja me karrocėn time ditore. Kur zhvilluam garėn e parė prej 21 kilometrash unė arrita natyrisht i fundit sepse nuk krahasohej dot shpejtėsia e karrocės sime me tė tjerat, por pėrsėri isha jashtė mase i lumtur qė mora pjesė. Nė fund tė garės, organizatorėt e garės mė dhuruan njė karrocė sportive tė pėrdorur, por qė pėr mua vlente shumė mė tepėr sesa njė ferrari. Qė atėherė u shtua edhe mė tej entuziazmi im ndaj sportit dhe fillova tė punoja me tė gjithė vullnetin dhe energjinė qė kisha. Pėrsa u pėrket sporteve, une nė fillim, pra nė vitet 1999, merresha me karrocėn paraolimpike, pastaj kalova nė hockey dhe ski e mė tej nė handbike, tė cilin vazhdoj ta praktikoj ende sistematikisht. I jam dedikuar mė tepėr sportit me handbike.

Pra sporti ka ndryshuar jetėn tuaj ?

Absolutisht. Siē them unė shpesh, sporti mė ka bėrė me “krahė”. Karroca ime mė ka dėrguar atje ku sdo mund tė kisha shkuar kurrė me kėmbė, kam qenė nė Afrikė, nėpėr Europė, Amerikė, Ballkan etj. Sporti ėshtė njė armė e fortė pėr tė luftuar stresin psikologjik. Tė jesh njeri me aftėsi tė kufizuara do tė thotė tė vuash si nga ana fizike, por mė tepėr nga presioni i fortė psikologjik. Unė sot e kam shumė tė vėshtirė tė jetoj pa sport. Pasi bėj tetė orė punė nė ditė duke qėndruar vetėm nė njė vend, kur vjen momenti qė bėj sport pas punės mė duket sikur marr energji tė reja pėr tė pėrballuar edhe shumė orė tė tjera pune. Sporti relakson nė menyrė tė paimagjinueshme. Tashmė e konsideroj sportin si pjesė tė jetės.

Sa kohė nė ditė i kushtoni aktivitetit fizik ?

Dy orė nė ditė. Zakonisht pas pune ose pas fėmijėve duke qenė se kam edhe njė familje qė kėrkon ritmet e nevojat e saj.

Sa ėshtė e vėshtirė pėr njė person me aftėsi tė kufizuara tė punojė, tė mbajė njė familje mbi shpatulla, natyrisht njė peshė jo e lehtė, dhe ndėrkohė tė gjejė kohėn dhe energjinė pėr tė praktikuar sport sistematikisht ?

Tė bėrit sport mė ka ndihmuar tej mase pėr pozitivitetin tim personal, e konsideroj si njė ēelės energjie qė sjell vetėm tė mira pėr njeriun. Nuk dua tė them qė ėshtė e lehtė, pasi kėrkon shumė kėmbėngulje, pėrpjekje dhe sakrifica, por frytet e kėsaj pune tė lodhshme janė mėse tė dobishme. Nė lidhje me familjen, sporti ėshtė njė vlerė qė duhet ushqyer tek femijet. Pėr shembull im bir mė shoqėron me biēikletė kur bėj sport. Dhe jam i mendimit se kultura e sportit duhet pėrhapur sa mė shumė sepse sjell dobi tė pėrditshme pėr njeriun dhe shėndetin si nga ana fizike ashtu edhe nga ajo psikologjike.

Ju ėshtė dashur ndonjėherė tė pėrballeni me paragjykime nga ana e shoqėrisė ?

Pikėrisht shoqėria ėshtė problemi kryesor pėr njerėzit me aftėsi tė kufizuara. Nga frika e paragjykimeve shumė njerėz mbyllen nė vetvete, rrallojnė daljet nė publik, dhe kjo me pasoja tė rėnda nga ana psikologjike. Edhe nė kėtė pikėpamje sporti ėshtė shumė nė ndihmė, pasi forcon lidhjet me tė tjerėt dhe natyrisht daljet nė natyrė kanė avantazhe tė shumta. Nė fillim unė , duke qenė me karrocė, kisha turp tė dilja jashtė. Ishte pikėrisht sporti qė ma ndryshoi jetėn. Duke praktikuar sport nė skuadėr njoha persona tė tjerė duke zgjeruar rrethet shoqėrore dhe dalėngadaėl nuk ndihesha mė ndryshe nga tė tjerėt, karroca nuk pėrbėnte mė njė problem pėr mua. Tani dal shpesh me miqtė e mi pėr tė bėrė xhiro me bicikletė, ato me biēikletat e tyre, une me timen dhe diferenca mes tyre dhe meje pothuajse nuk vihet re. Kjo mė bėn tė ndihem mirė natyrisht dhe mė jep kurajo.

Ju jeni munduar tė promovoni sportin pėr njerėz me aftėsi tė kufizuara edhe nė Shqipėri duke thyer njė rekord botėror. C’mund te na thoni pėr kėtė ?

Po, ėshtė e vėrtetė. Unė kam bėrė njė rekord duke bėrė njė tour nga Kopliku nė Rinas rreth 100 km, me karrocėn time ditore madje, e cila zgjati rreth 12 orė me njė ndalesė prej vetėm 5 minutash. Me vjen keq qė nuk pati impaktin e duhur nė shoqėrinė shqiptare. Ishte kohė votimesh…

Cfarė mendoni pėr gjendjen e personave me aftėsi tė kufizuar nė Shqipėri dhe ēfarė mesazhi do u dėrgonit atyre duke nisur nga eksperienca juaj ?

Sipas meje kultura sportive nė Shqipėri ėshtė shumė e dobėt. Sporti kėrkon disa sakrifica nė fillim dhe mbi tė gjitha kėmbėngulje, por sjell pa dyshim dobi tė paimagjinueshme sidomos pėr njerėzit qė pėr arsye fizike e kanė tė vėshtirė tė lėvizin. Duhet kurajo, pa u dorėzuar e pa u demoralizuar. Nga ana tjetėr edhe pengesat arkitektonike pėrbėjnė njė problem themelor, pasi nuk ėshtė aspak e lehtė tė lėvizėsh me karrocė, shpesh herė dhe sidomos nė ndėrtesat moderne, shkallėt nuk parashikojnė njė vend tė posatshėm pėr karrocat dhe kjo bėn qė njerėzit me aftėsi tė kufizuara tė kenė frikė tė dalin tė vetėm duke qėndruar sa mė shumė tė mbylluar. Kjo ėshtė e gabuar! Pikėrisht pėr shkak tė pengesave duhet tė dilet edhe mė shpesh nė mėnyrė qė shoqėria tė ndėrgjegjėsohet ndaj problemeve dhe tė mundohet tė krijojė kushte tė pėrshtatshme pėr tė gjithė. Me pak vullnet mund tė krijohen kushtet, por duhet tė jemi ne qė duhet tė ndėrmarrim hapin e parė. Kur ne jemi mė aktiv edhe shoqėria njihet me problemet dhe pengesat tona dhe mundohet tė bėjė diēka pėr tė na ndihmuar. Ja pėrse unė jam munduar tė promovoj sportin, edhe pse reagimi nė Shqipėri nuk ka qenė ai qė prisja. Nė mė tė shumtėn e rasteve janė vetė personat me aftėsi tė kufizuara qė i krijojnė pengesat. Asgjė nuk ėshtė e pamundur, unė i bie Tiranės rreth e qark me karrocėn time. Duhet vetėm vullnet. Mesazhi im ėshtė qė tė dalin sa mė shumė. Me pesimizėm asgjė nuk zgjidhet.

Tė flasim pak pėr Lojrat Paraolimpike nė Londėr ku ju perfaqėsuat pėr herė tė parė Shqipėrinė. Mbresat tuaja? C’impakt ka pasur kjo eksperiencė nė jetėn tuaj ?

Tė marrėsh pjesė nė Lojrat Paraolimpike nuk ėshtė njė gjė qė ndodh ēdo ditė, ėshtė njė eksperiencė e veēantė e cila ka ndikuar tej mase pozitivisht nė jetėn time. Bėhet fjalė pėr shkallėn mė tė lartė tė sportit dhe sigurisht emocionet ishin tė mėdha. Pėr mua nė veēanti kishin njė domethėnie akoma mė tė rėndėsishme duke qenė se po pėrfaqėsoja Shqipėrinė pėr herė tė parė nė kėto nivele sportive. Ishte krenari pėr mua, por gjithashtu edhe sensibilisueze pėr vetė Shqipėrinė. Pėr pjesėmarrjen nė Olimpiada mė ka ndihmuar shumė edhe shteti italian. Kompania ku punoj prej vitesh mė nxiti qė tė pėrfaqėsoja Shqipėrinė nė shkallėn mė tė lartė sportive. Kultura dhe edukata sportive janė tė rrėnjėzuara mirė nė shoqėrinė italiane dhe tė njėjtėn gjė do tė dėshiroja edhe pėr Shqipėrinė jo vetėm pėr sportet paraolimpike, por edhe pėr ato olimpike . Uroj qė tė ndjehet sa mė shumė rėndėsia dhe dobia e sportit. Njė kujtim tė veēantė qė kam nga Londra dhe qė mė mallėngjen sa herė e kujtoj ėshtė ai kur njė vullnetar u ul nė gjunjėt e mi dhe filloi tė qante duke mė thėnė se kisha diēka ndryshe nga konkurentėt e tjerė qė kishte njohur. Ndryshe nga ata, unė nuk shpresoja nė asnjė shpėrblim ekonomik, por bėja gjithēka vetėm pėr shpirtin tim, pėr kėnaqėsinė time personale duke dhėnė maksimumin.

Ju mbėshteti sa duhet shteti shqiptar gjatė pjesėmarrjes nė Lojrat Paraolimpike? Keni hasur probleme me institucionet shqiptare ?

Kam pasur shumė probleme me institucionet shqiptare. Fillimisht gjatė vitit 2006-2007 kur po pėrgatitesha tė merrja pjesė nė Lojrat Paraolimpike nė Pekin dhe nuk u realizua pėr shkak tė proēedurave burokratike tė institucioneve shqiptare. Fatkeqėsisht nė Shqipėri sporti shihet si diēka dytėsore, por kjo nuk ėshtė e vėrtetė sepse sporti ka njė rol kryesor nė shėndetin dhe mirėqenien e njeriut. Kjo bėn qė edhe njerėzit me aftėsi tė kufizuara tė mbeten tė izoluar. Pėrsa mė pėrket mua, si thonė pranvera s’vjen me njė lule.Shteti duhet tė promovojė dhe mbėshtesė sa mė tepėr sportin. Pėr pjesėmarrjen time nė Olimpiada, mė tepėr se shteti mė kanė qenė nė ndihmė disa kompani shqiptare si Vodafoni apo Komiteti Olimpik. Pra e kemi koordinuar mes nesh, pėrndryshe duke mbajtur shpresat tek shteti nuk do mund tė realizohej pjesėmarrja e Shqipėrisė nė Lojrat Paraolimpike. Ka tepėr mashtrime, por tashmė e kam nxjerrė mėsimin, duhet bėrė patjetėr kontrata pėr tė mos u zhgėnjyer. Unė shpresoj qė me kalimin e kohės ta kuptojnė rėndėsinė e sportit duke parė zhvillimin dhe impaktin pozitiv qė ka tek shoqėria dhe nė veēanti pėr njerėzit me aftėsi tė kufizuara qė pas njė tragjedie kanė humbur shpresat dhe rrezikojnė tė bien nė humnerėn e pesimizmit.

Projektet qė keni pėr tė ardhmen ?

Projektet janė vėrtetė tė shumta . Gjatė muajit maj kam marrė pjesė nė njė garė shumė tė rėndėsishme nė Corsico (Itali) prej 400 kilometrash me bicikletė nė vetėm 27 orė pa ndalesa. Mė tej do tė marr pjesė nė garėn qė zhvillohet nė malet e Dolomitit ku parashikohen 580 km pėr t’u kryer brenda 24 orėve dhe mbi tė gjitha rruga paraqet tė paktėn 280 km malore. Do tė doja qė evente tė tilla tė promovoheshim edhe nė Shqipėri, por besoj se jam ende i vetėm nė kėtė aspekt. Nė 2015-ėn do tė doja tė bėja njė tour nė Shqipėri, me pjesėmarrjen e shteteve tė tjera, ēka do ishte shumė sensibilizuese pėr Shqipėrinė. Problemi mbetet gjithmonė sponsori dhe sensibilizimi i shoqėrisė ndaj eventit. Dhe padyshim smund tė lėmė pa pėrmendur Olimpiadat e ardhshme nė vitin 2016, por deri tani shpresat janė shumė tė pakta . I kam shkruar madje edhe Kryeministrit, por gjithsesi shpresa vdes e fundit. Do tė ishte shumė pozitive dhe domethėnėse si pėr mua, ashtu edhe pėr Shqipėrinė . Natyrisht kėrkon njė pėrgatitje tė jashtėzakonshme fizike, por unė shpresoj ende se do tė marrim pjesė edhe kėsaj here dhe uroj tė kemi rezultate konkrete. //HermesNews - ©2014//

Daniela Vathi