Video

23/04/2014 13:08:34

Tė gjithė takohemi nė NEXT

Intervistė dhėnė HermesNews nga Kryetari i Qarkut Shkodėr Maxhid Cungu. ''Synojmė njė sistem tė qėndrueshėm komunikimi mes aktorėve lokal dhe ndėrkombėtar''. Pėr herė tė parė vendet e rajonit komunikojnė nė dimension virtual. Projekte dhe prespektiva europiane pėr rajonin mė tė madh tė veriut





HermesNews - Inovacioni, teknologjia dhe interneti, janė pjesė e prioriteteve tė Qarkut Shkodėr, kjo jo vetėm pėr tė jetuar nė njė hap me vendet e tjera rajonale, por dhe pėr t’i qėndruar besnik dėshirės pėr njė terren tė zhvilluar nga ana teknologjike.

Platforma online NEXT pėrfaqėson atė qė quhet e nesėrmja, e lidhur fort me tė pėrditshmen e njerėzve dhe bashkėpunimin e institucioneve nė nivel europian.

Pėr herė tė parė vendet e rajonit komunikojnė shkencėrisht nė dimension virtual duke shkurtuar kohė reale dhe distanca ndėrmjet ekspertėve qė i pėrfaqėsojnė kėto shtete. NEXT ėshtė "vendi - pritės" i 11 partnerėve tė ndryshėm nga gjashtė vende tė rajonit dhe Europės dhe Qarku Shkodėr ėshtė partner esencial gjatė proēesit tė ndėrtimit dhe shkėmbimit tė kėtyre informacioneve shkencore. "Janė njėmbėdhjetė partnerė prej gjashtė vendeve si Kroacia, Bosnja, Italia, Serbia, Mali i Zi qė pėrfaqėsohen nga autoritete lokale", tha gjatė njė interviste pėr Hermesnews, numri njė i qarkut mė tė madh verior Maxhid Cungu (foto).

Cili ėshtė qėllimi i pjesėmarrjes sė Qarkut Shkodėr nė kėtė projekt ?


Maxhid Cungu: Synimi kryesor ėshtė tė ndėrtojmė njė platformė bashkė me partnerėt pėr t'u mbėshtur me informacione dhe tė punojmė mbi transferimin e teknologjive nėrmjet vendeve te Adriatikut dhe tė Jonit. Kur flas pėr transferimin e teknologjive kam parasysh sektorė si agrikultura si dhe sektorė qė janė tė lidhur me bujqėsinė e turizmin qė ėshtė prioritet i qarkut. Janė njėmbėdhjetė partnerė nga gjashtė vendeve si Kroacia, Bosnja, Italia, Serbia, Mali i Zi qė pėrfaqėsohen nga autoritete lokale. Mė pas ėshtė rajoni Le Marche (Itali) si partner, por janė dhe partnerė tė tjerė brenda kėtyre zonave si dhomat e ekonomisė, organizata tė ndryshme qė merren me teknologjinė dhe informacionin. E gjitha kjo, ka si qėllim krijimin e lidhjeve tė qėndrueshme ndėrmjet subjekteve tė ndryshme, shkėmbimin e informacionit ndėrmjet tyre, rritjen e kapacitetit konkurues tė sipėrmarrjeve pėrmes lidhjeve me qarqet e inovacionit. Projekti ėshtė paraqitur nga rajoni Le Marche nė kuadėr tė IPA program, ka fituar dhe mė pas ėshtė nėnshkruar marėveshja.

Ēfarė synon konkretisht ?

Maxhid Cungu: Kryesisht pėrmirėsimin e kapaciteteve kėrkimore tė institucioneve pėrgjegjėse pėr politikat e zhvillimit tė bujqėsisė, turizmit, etj. Ne kemi institucione tė ndryshme nė qarkun tonė siē janė Drejtoria e Bujqėsisė apo Instituti i Transferimit tė Teknologjisė Bujqėsore, Universiteti, tė cilat punojnė nė fushėn e inovacionit tė teknologjisė. Inkurajimin i transferimit tė informacionit pėrmes krijimit tė rrjeteve dhe tė sektorėve tė trajnimit profesional, duke promovuar aktivitete tė pėrbashkėta. Njė workshopė tė tillė janė bėrė para njė muaji nė universitetin e shkodrės, ku morėn pjesė kryesisht pedagogė tė unversitetit nė fushėn e turizmit. Kini parasysh qė turizmi ėshtė degė ose sektor i cili ka njė marėdhėnie shumė tė drejtperdrejtė me sektorin e bujqėsisė.

Si ėshtė konceptuar pjesa mbi pėrmirėsimin profesional ?

Maxhid Cungu: Eshtė nė fazėn e pėrgatitjes sė trajnimeve tė stafit, pra partnerėt lokal po marrin pjesė bashkė me specialistėt e drejtorive tė ministrisė sė bujqesisė, universiteti si qėndėr kėrkimore shkencore, dhe ekspertė tė ndryshėm zhvillimi. Kjo u jep mundėsi pėr njohjen me teknologjinė bashkėkohore nė fushėn qė pėrcakton projekti. E rėndėsishme ėshtė njohja me standartet europiane pėr teknologjinė dhe normat e reja.

Cilat janė pritshmėritė nė lidhje me NEXT ?

Maxhid Cungu: Nė kėtė projekt roli i Qarkut tė Shkodrės ėshtė koordinues dhe mbėshtetės i inisiativave tė zhvillimit. Ne synojmė krijimin e njė sistemi tė qėndrueshėm komunikimi mes aktorėve lokal dhe ndėrkombėtar, nė dobi tė avancimit tė teknologjisė qė lidhet drejtpėrdrejtė me zhvillimin e produktut bujqėsor dhe me produktin turistik nė teritorin e qarkut tė shkodrės. Kjo i shėrben direkt objektivave strategjike qė ka Rajoni pėr nxitjen e punėsimit dhe koordinimit tė politikave lokaleve pėr nxitjen e punėsimit.

Cilat kanė qenė rrezultatet deri tani ?

Maxhid Cungu: Jemi tė kėnaqur. Rrezultatet e deritanishme kanė qenė nė funksion tė takimeve qė nė nivel vendor dhe ndėrkombėtar mes ekspertėve tė ndryshėm. Eshtė krijuar njė urė shumė e mirė bashkėpunimi dhe nje sistem komunikues funksional mes tyre.

A mund tė na thoni cilat janė projektet e tjera qė lidhen me qarkun ?

Maxhid Cungu: Po kemi projekte tė tjera nė kuadėr tė pėrfitimit ndėrkufitar nė kuadėr tė programit IPA, siē ėshtė Adrigov qė lidhet me partneritetin ndėrmjet rajoneve. Adriatik - Jon synon bashkėpunimin mes partnerėve pėr krijimin e njė strategjie tė qėndrueshme nė kėtė zonė. Njė projekt tjetėr ėshtė Youth Adrinet, i cili po pėrfundon dhe ka si qėllim nxitjen e bashkėpunimit mes tė rinjve, njohjen me praktikat mė tė mira europiane, rritjen e komunikimit, shkėmbime kulturore. Kėto janė projekte qė financohen nga BE nė kuadėr tė fondeve IPA Adriatik dhe menaxhohen nga stafi i Kėshillit tė Qarkut Shkodėr. Projekte tė tjera nė ndihmė tė Qarkut Shkodėr qė mbėshteten nga donatorė tė ndryshėm mund tė pėrmend si shumė tė rėndėsishėm Programin e Zhvillimit tė Rajoneve qė financohet nga Qeveria Austriake dhe qeveria Zvicerane. Ky projekt ka si qėllim zhvillimin ekonomik dhe social, minimizimin i pabarazisė sė zhvillimit nė njėsi tė ndryshme tė territorit qė mbulon Qarku, forcimin e kapacitetve menaxhuese, krijimin e strukturave pėr pėrgatitjen dhe koordinimin e programeve tė menaxhimit si dhe financimin e projekteve tė zhvillimit ku ka ndihmė financiare pėr njėsitė e qarkut tė shkodrės. Flasim pėr projekte infrastrukture dhe sociale. Rreth 2 milion Euro janė vėnė nė dispozicion tė njėsive vendore tė qarkut pėr projekte zhvillimi tė paraqitura nga ato. Pėr tė fituar kėto projekte ato i janė nėnshtruar njė proēesi konkurues me standarte europiane. Projekt tjetėr ėshtė ai i adresimit nė nivel vendor tė sfidave tė punėsimit, i mbėshtetur nga qeveria zviceriane, qė ka partnerė organizatėn botėrore tė punės ILO dhe UNDP. Kemi njė projekt tjetėr nė kuadėr tė programit “Europa pėr qytetarėt” (Europe for Citizen), i cili ka objektiv forcimin e sipėrmarrjeve sociale nė fushėn e bujqėsisė nė zonat rurale, kėtu partner ėshtė rajoni Molise, pastaj dhe projekte si Medland, qė ka si qėllimi bashkėpunimin nė mbrojtjen e mjedisit. //publiredaksional HermesNews - ©2014//

Gjatė workshoop-it tė 3°, fjala e z. Maxhid Cungu

Doriana Metollari