Video

06/11/2013 18:02:33

Online nė shėrbim tė pesė milion shqiptarėve nė Turqi

Intervistė me Ambasadorin Shqiptar nė Turqi Genci Mucaj: ''Ambasada e Shqipėrisė nė Turqi po punon nė ēeljen e tė paktėn tre qėndrave tė kulturės shqiptare nė Ankara, Izmir dhe Bursa. Kjo do tė jetė njė hap historik pasi nuk kanė ekzistuar mė parė''







Ambasador, sa ėshtė numri i komunitetit shqiptar nė Turqi dhe nė krahasim me komunitetet e tjera tė shqiptarėve nė botė, ēfarė vendi zė ?

Nuk ka njė shifėr tė saktė tė numrit tė shqiptarėve tė rinj por dhe atyre tė natyralizuar nė Turqi, por mendohet qė ėshtė njė shifėr diku nga 3 deri nė 5 million por kjo ėshtė vetėm hamendje. Shqiptarėt nė Turqi zėnė njė vend tė nderuar nė shoqėrinė Turke dhe ekziston njė respekt i veēantė pėr ato nė terėsi. Eshtė pėr tė ardhur keq nė fakt pasi pjesa dėrmuese e tyre e ka humbur gjuhėn shqipe dhe nė kėtė pikėpamje duhet punuar mė shumė pėr tė hapur shkolla nė gjuhėn amėtare nė qytete ku ka pėrqėndrimin me tė madhe tė tyre. Ka shtete qė kanė shkollat e tyre prej kohėsh. Ambasada e Shqipėrisė nė Turqi, po bėn pėrpjekje intensive me anė tė njė strategjie tė mirė menduar nė mediat sociale dhe komunikimi on line, faqe interneti tė ambasadės (albanianembassyankara.net) facebook, twitter, pėr t’u bėrė njė portė informacioni, kohėzioni, bashkėpunimi i ēdo shqiptari qė jeton nė Turqi. Me kėtė rast, falenderoj dhe portalin on line HERMES pėr kontributin nė kėtė drejtim. Vetėm nė tre katėr muaj numri i klikimeve, komenteve, shpėrndarjeve, pelqimeve eshte dhjetra mijra. Kjo tregon interesin e madh tė shqiptarėve por dhe turqve gjithashtu. Ne po krijojmė njė bazė tė saktė tė dhėnash pėr kėtė kategori, e cila ėshtė pasuri kombėtare, por dhe urė haromonie mes dy popujve tonė. Diplomacia ekonomike dhe publike ėshtė njė nga prioritetet e misionit tonė nė Turqi dhe roli i shqiptarėve pėr cilėt folėm ėshtė i jashtėzakonshėm.

Cila ėshtė specifika e komunitetit atje ?

Mund tė them se komuniteti shqiptar nė Turqi ndahet nė tre kategori, 1) shqiptarėt e mbetur pas prishjes sė perandorisė Otomane nė luftėn e parė botėrore tė cilėt pothuaj janė nė shuarje pėr shkak tė moshės, 2) shqiptarėt e ardhur nga trevat shqiptare (sipas marėveshjes sė Lozanės tė cilėt u shpėrngulen me dhunė janė miliona shqiptarė nga tė gjithė trevat shqipfolėse, 3) shqiptarėt tė cilėt u shpėrngulen pėr arsye tė ndryshme politike dhe ekonomik deri nė vitet 60tė.

Nė njė kategori tė veēantė janė edhe shqiptarėt e zhvendosur pas viteve 90tė tė cilėt janė mė pak. Nė pėrgjithėsi, sipas anketave dhe studimeve tė ndryshme, shqiptarėt e kanė ndjerė veten tė mikpritur nė Turqi, sidomos pas humbjes sė gjithēka kishin nė tokat e tyre. Ato gjenden pothuaj nė tė gjitha fushat dhe nivelet e pėrfaqėsimit tė jetės turke. Asimilimi i shqiptarėve nė shoqėrinė turke ka shumė faktorė, demografik, politik, ekonomik dhe shoqėrore.

Pėr asnjė rast ato nuk kanė humbur dashurinė pėr atdheun, dėshirėn pėr tė ditur mė shumė pėr Shqipėrinė, por njė nga periudhat mė tė vėshtira qė e shkėputi kėtė komunitet ishte dhe regjimi komunist nė Shqipėri. Kam takuar me mijėra bashkėatdhetarė nė Turqi, por do t’ju tregoj njė histori tė veēantė, qė mund tė ketė interes pėr lexuesin tuaj. Nė njė nga libraritė e mėdha tė Ankarasė po kėrkoja disa botime pėr shqipėrinė me dy miqte e mi. Nuk e kishim kuptuar qė po flisnim me zė tė lartė, por kjo pati tė mirėn e saj, pasi na u afrua njė zotėri rreth tė 45tave qė na pyeti me njė shqipe tė vjetėr nga Jugu (?!) "Shqipėtarė jeni?!". "Po", u pėrgjigjėm nė njė zė. "Unė quhem Avni Rustemi Kolonjari" mė tha dhe ngashėreu nė lot kur unė i thashė se jam Ambasadori i Shqipėrisė. Kjo mė kujtoi historinė e poēarit nė Stamboll. U bėmė miq tė mirė pas kėsaj, por ajo qė dua tė them ėshtė se, si Avni Rustemi, ka qindra mijėra tė cilėt janė integruar nė shoqėrinė turke por qė mbesin shqiptarė deri nė vdekje.

Ambasador, Turqia ėshtė njė prej vendeve mė tė afėrta tė Shqipėrisė nė planin strategjik. Cilat do tė jenė prioritetet e punės suaj gjatė mandatit ?

Diplomicia ekonomike dhe ajo publike nėe nga prioritetet e misionit tonė nė Turqi, pasi marėdhėniet politike fatmirėsisht nuk njohin probleme. Nė momenetet qė po flasim, po punohet pėr pėrgatitjen e dokumentit pėr partneritetin strategjik midis Shqipėrisė dhe Turqisė. Ky dokument konsiston nė disa fusha tė rėndėsishme, si atė tė bashkėpunimit nė politikėn e jashtme, nė drejtėsi, rend, nė fushen e mbrojtjes nė fushėn ekonomike dhe energji, arsim, shkencė dhe kulturė. Pėr secilėn nė kėto fusha janė tė pėrfshira masa konkrete bashkėpunimi tė cilat kanė gjetur vullnetin e plotė e dy palėve tė cilat do tė bėhen publike pas firmosjes sė kėtij dokumenti.

Ka njė dinamizėm nė rritje tė marrėdhėnieve tona dypalėshe sidomos me pėrpjekjen e dy qeverive pėr tė firmosur Dokumentin pėr Partneritet Strategjik pėr tė cilin pritet qė gjatė kėtyre dy muajve tė vizitojnė Ankaranė disa ministra qė do tė kulmojė pastaj me viziten e Kryeministrit Edi Rama i cili do tė firmosė kėtė dokument sė bashku me Kryeministrin Erdogan besoj nė fund tė vitit 2013. Njė dokument tė tille Turqia e ka firmosur dhe me shtete tė tjera, ndėr tė cilat dhe me Bullgarinė dhe Greqinė.

Lidhjet historike mes tė dyja shteteve janė natyrisht tė hershme. A ka objekte me vlerė nė Turqi qė e dėshmojnė kėtė ?

Historia jonė e pėrbashkėt, lidhjet kulturore dhe bashkėjetesa nė njė perandori prej disa shekujsh, janė dėshmi e ngjashmėrisė sė dy popujve, por qė secili ruan integritetin e tij kombėtare. Emra tė mėdhenj nė historinė e Turqisė, si krijuesi i vargjeve tė himnit kombėtare turk, Mehmet Akif Ersoy, Sami Frashėri, krijuesi i enciklopedisė sė parė turke, por dhe njė nga atuorėt e ndryshimit tė alfabetit arab nė latin, por dhe shumė tė tjera janė figura dhe burra shteti pėr tė cilėt tė dy kombet tona ndjehen krenare.

Nė planin kulturor nė cilat projekte do tė kontribuojė Ambasada Shqiptare nė Turqi ?

Mund tė ndaj me lexuesit tuaj disa lajme tė mira. Ambasada e Shqipėrisė nė Turqi po punon nė ēeljen e tė paktėn tre qėndrave tė kulturės shqiptare nė Ankara, Izmir dhe Bursa. Kjo do tė jetė njė hap historik pasi nuk kanė ekzistuar mė parė dhe kam kėnaqėsinė t'ju tregoj se kam gjetur mirėkuptim me autoritet turke. Sė shpejti do tė organizojmė Festėn Kombėtare me 28 Nėntor dhe si asnjėherė tjetėr, pritet tė marrė pjesė njė numėr i madh pasi njoftimet do tė bėhen on line gjithashtu. //HermesNews ©2013//Na ndiqni dhe nė Facebook dhe Twitter

Doriana Metollari