Video
29/08/2013 07:36:44
Profesioni nuk ėshtė politikė: Ardian Ymeri, drejtori pa komoditet
Intervistė me Kreun Spitalit Rajnal Shkodėr. Rruga drejt ditėve mė tė mira, mbi tė gjitha pėr pacientėt
SHKODER - Spitali Rajonal i Shkodrės (foto), pėr kirurgun e njohur nga Shkodra Ardian Ymeri, 48, do tė thotė shumė orė pagjumėsi dhe sfida tė pėrditshme, por kur njeriu kėrkon medoemos ti japė kuptim asaj qė bėn nė punėn e tij ditė mė tė mira vijnė gjithmonė. Kjo ndodhi dhe pėr tė.
Pas stresit tė ditėve tė para, gjithēka filloi katėr muaj mė parė, kirurgu Ardian Ymeri sot kthehet mė i qetė nė zyrėn e tij. Brenda saj njė tavolinė e gjatė, nė krye tė sė cilės qėndron prej katėr muajsh njė karrige bosh.
Ai ėshtė drejtori qė nuk ėshtė ulur ende mbi tė. "Nuk e ndjej tė ulem nė vendin e rehatshme tė drejtorit, kur infermierėt nuk kanė gjilpėra nė duar", thotė ai.
Historia fillon para pak muajve dhe kur para syve pati njė panoramė tė mjerė tė gjėndjes nė spital: pa gjipėra dhe ilaēe. Ato ditė kuptoi se gjėja e parė qė duhet tė bėnte ishte e thjeshtė dhe e ndershme. Ardian Ymeri pėrveshi mėngėt, bashkė me kolegė dhe infermierė pėr tė zgjidhur fillimisht problemet mė praktike dhe banale tė punės sė pėrdishme.
Gjithēka nisi nga disiplina. Ymeri vendosi orare dhe filloi tė mbledh stafin ēdo ditė, pėr tė bėrė njė resume pėr gjėndjen e ilaēeve, shpėrndarjen e tyre, parregullsitė e punės dhe problemet qė hasnin mjekėt.
Mbi tė gjitha pėr ndryshoi mėnyra e punės qė aplikohej deri atėherė. Administrata qe problem mė vete sepse nuk ishte mėsuar tė punonte sistematikisht. Personeli largohej kur ti tekej dhe kthehej kur t'i tekej gjithashtu. Edukimi me punėn ishte njė risi pėr ta dhe problem qė duhej zgjidhur kirurgun. "Nisėm nga A-ja", thotė Ymeri.
"Stafi nuk ėshtė lėvizur, por kam filluar nga edukimin dhe trajnimi i tij", tha ai, Kėrcitėn telefonatat sapo mora pėrsipėr drejtimin e spitalit, por ėshtė tragjike t'i heqėsh dikujt kafshatėn e gojės. Prandaj mendova se kėtė kaos dhe trysni duhej ta zgjidhja nė formėn mė tė pėrgjegjshme tė mundshme. Zyrat brenda spitalit funksionin si lemza dhe nuk mbahej as orar, as inventar, as kėrkohej shumė llogari pėr prezencėn e stafit nė punė, thotė Ymeri.
Betejat me higjenen, ushqimin dhe ilaēet
Pėr kirurgun Ardian Ymeri ėshtė e rėndėsishme tė dėgjosh se ēfarė problemesh ka stafi i tij qė mblidhet ēdo ditė me fillimin e orarit zyrtar tė punės nė orėn 08:30. "Brenda ambjenteve tė spitalit, nuk gjeta as detergjentė". thotė Ymeri. Tė mendosh qė pėr njė spital pastėrtia ėshtė tejet e rėndėsishme. Prandaj, kjo u fut nė listėn e gjėrave pėr t'u bėrė qė nė fillim.
Kuzhinierėt e spitalit qė gatuajnė pėr pacientėt nuk ishin nė lartėsi me ushqimin qė u servirnin. Nisi tė kontrollonte mishin se nga vinte, tė mbanin nėn kontroll skadencėn, qumėshtin se ku merrej dhe gatimin me higjenė nė ambjentet e kuzhinės. "Kishte tetė vite qė mishi nuk njihej nė spital, dhe ushqimi ishte mizerabėl", thotė Ymeri.
Ilaēet, janė njė pikė e ndjeshme e pacienteve nė spitalin e shkodrės. Pacientėt ishte tė detyruar tė blinin ilaēe nėpėr farmaci, pėr shkak se spitali nuk ofronte as mė minimalet. "Mė lejo tė falenderoj miqtė e mi, nuk do tė kisha bėrė asgjė pa to", thotė kirurgu duke pėrmendur emrin e kryeinfermierit Halit Golemi dhe magazinierin Zija Muhija, mbi tė gjitha pėr gatishmėrinė qė shfaqen pėr tė qenė tė ndershėm nė punėn e tyre.
Ftesės pėr tė furnizuar me ilaēe spitalin iu pėrgjigjen dhe shumė OJF qė sollėn medikamente falas pėr tė sėmurėt kur t'iu duheshin. "Pas kėsaj mund tė merrnim frymė lirisht. Ilaēet nė spital janė nė duar tė sigurta dhe nuk shiten, as nuk vidhen, janė aty pėr tė sėmurėt siē donim ", thote Ymeri.
Nė kėtė gjėndje patėn dhe repartin e urgjencės. "Karburanti vidhej dhe shpenzohej pa hesap", thotė Ymeri. Ne vumė kontrollet dhe kėrkuam llogari pėr shpenzimet qė bėheshin, ēfarė solli njė rėnie drastike tė shpenzimeve qė beheshin pa hesap vetėm pėr karburant. Njė rreth i mirė bashkėpunėtorėsh dhe orė pa gjumė, por qė nė fund patėn rrezultat tė dukshem dhe pse ai ka ende plane per spitalin.
Punė dhe formacion
Puna e pėrditshme ne spital shoqėrohet dhe me formacion tė vazhdueshėm tė stafit. Drejtori i spitalit trajnon stafin e vet online. Njė herė nė javė ai zhvillon kurse formimi nė distancė mbi etikėn, problemet nė punė dhe organizimin e orėve dhe punėn nė grup. "Njė risi, duke parė nivelin e administratės ku ndodhej mė pėrpara", thonė infermierėt.
Trajnimi i vazhdueshėm nuk ndalet mė kaq. Nėpėrmjet telekonferencave mjekėve shkėmbejnė ide dhe projekte me kolegėt nė vende tė ndryshme tė botės si Europė (Austri, Francė, Itali) dhe nė SHBA, e Kanada, apo dhe nė kontinentė te tjera. Kjo i lejon ata tė jenė nė kontakt me njėri-tjetrin pėr t'u njohur me tė rejat e fushės sė mjekėsisė, teoritė dhe praktikėn. Nėpėrmjet telekonferencave janė bere dhe operacione, thonė mjekėt, ndėrsa Ymeri shton se sė shpejti do tė trajtohet kanceri i prostates nė telekonferencė, si njė prej problemeve mė tė vona dhe mė tė mprehta me tė cilėn po haset mjekėsia. "Ne po pėrgatitemi pėr kėtė", thotė Ardian Ymeri.
Tenderimi. Pse tė mos marrin pjesė mjekėt ? Boll me buxhetin historik !
Tenderimi dhe pjesmarrja e mjekėve nėpėr borde. Janė tė gjitha probleme qė duhen parė nga njė pikėpamje tjetėr. "Propozimi im ėshtė qė nė tenderime tė marrin pjesė dhe mjekėt", thotė Ymeri, pėr tė rritur cilėsinė e ilaēeve dhe pėr tė hequr ato ilaēe qė nuk mund tė pėrdoren me (ilaēe te vjeteruara). Kjo bėn qė mjekėt tė kontribuojnė me dije tė marra nėpėr konferenca ndėrkombėtare dhe shtete ku janė specializuar.
Kjo do tė rrisė cilėsinė e jetės sė pacienteve. Rreth 5.000.000 milionė ishte fondi i akorduar nga Ministria pėr ilaēet. "Kjo do tė thotė se duhet tė ruajmė dhe majėn e ages, siē themi ne", thotė kirurgu, i cili propozon pėr tenderat se, "mund tė jenė me ēmime mė tė ulėta dhe tė bėhen nga bordi i mjekėve, tė cilėt janė tė aftė tė kėrkojnė cilėsi nė marrjen e antibiotikėve". Ymeri pohon se "mjekėt nuk kanė zė nė kapitull", dhe shpreson se kjo do tė ndryshojė. Ai ka shpresa dhe pėr ndryshimin e "buxhetit historik", siē e quan.
Kirurgu shkodran flet me ide tė qarta pėr punėn e tij dhe ėshtė i sigurt se "Privatizimi i hotelerisė brenda spitalit mund tė rrisė cilėsinė e shėrbimit dhe tė ushqimit pėr spitalin", thotė Ymeri teksa na shoqėron drejt asaj qė pėr pacientėt ėshtė dera e shpėtimit, magazina e ilaēeve.
E konsideron mė tė rėndėsishme se zyra e vet. Kjo magazinė pėr shumėkėnd ishte burim fitimi, por nė gjithė kėtė etje pėr para, pashė dhe njerez tė pėrulur para qytetarėve me vetėdije se janė ne post pėr ti shėrbyer atyre dhe kjo, siē tha njėra prej prej infermierėve teksa zbret shkallėt e spitalit, sepse "ka doktorė qė besojnė nė betimin e hipokratit", madje dhe kur pėrballen me ditė tė zymta apo kur u duhet tė lėnė familjet pėr operacione tė vėshtira natėn vonė. Kėta njerėz besojnė se profesioni nuk ėshtė politikė. Pėr ne gazetarėt lajme tė tilla quhen reklama, por unė besoj se njerėzit duhet ta dinė se njė portė e hapur dhe e sigurtė ėshtė njė rrugė drejt mirėqėnies dhe jetės. Nė gjithė kėtė pasiguri ''Made in Albania'' kjo duhet thėnė. Na ndiqni dhe nė Facebook