Video

25/03/2013 16:39:07

Mirela Sula, media dhe librat. Sfidat e gruas me vullnet tė hekurt

Intervistė me Drejtoren e revistės Albanian Women nė Londėr, Mirela Sula






LONDER - Mirela Sula ėshtė njė prej drejtueseve mė tė sukseshme tė revistave shqiptare. Psikologe, shkrimtare dhe grua nė karrierė, ekuilibra qė ajo di t'i menaxhojė shumė mirė nė tė pėrditshme. Pasi diplomohet pėr Gjuhė-Letėrsi, ajo mbaron specializim pėr Psikoterapinė Pozitive nė Akademinė Wisbaden (Gjermani). Aktualisht ndodhet nė Londėr, ku drejton revistėn "Albanian Women" dhe nė tė njėjtėn kohė mbron doktoraturėn atje. Ka shkruar mbi dhjetė libra tė karakterit poetik dhe psikologjik. Libri saj i fundit "Mos e lėr mendjen tė ikė" (2012), pati njė rekord shitjesh nė Panarin e Librit dhe aktualisht po pėrkthehet nė gjuhėn angleze nė Amerikė. Mirela ka njė formulė tė sajėn pėr suksesin qė ėshtė shuma e eksperiencave dhe vullnetit qė e shtyn atė nė kėrkim tė jetės sė re, qoftė dhe larg vendit. Ėshtė grua shumė e vendosur. I pėlqen tė bėjė plane dhe tė meditojė e pas kėsaj natyrshėm fillon ēdo tė nesėrme me patjetėr mė shumė pozitivitet nėpėr sfidat me tė cilat sot pėrballet gruaja nė karrierrė (fotot).

Cili ėshtė ēelėsi juaj i suksesit ?

Nuk do tė thoja se ėshtė sekret, kam pėrshtypjen se tė gjithė e dinė se suksesi nuk ėshtė njė ngjarje e vetme qė tė garanton njė herė e pėrgjithmonė stabilitetin qė ti ke kėrkuar. Suksesi ėshtė njė proces i tėrė qė asnjėherė nuk ka fund. Ajo qė unė kam ditur gjithmonė ėshtė pikėrisht kjo e vėrtetė, qė realizimi i synimeve kėrkon tė ndėrmarrėsh njė rrugė tė gjatė tė cilės mund t’i dish vetėm destinacionin por qė asnjėherė nuk mund ta dish se sa stacione tė duhet tė kalosh deri sa tė shkosh atje. Ėshtė si tė nisėsh njė udhėtim drejt njė vendi ku nuk ke shkuar asnjėherė dhe tė mos kesh hartė. Ti e di se ku do tė mbėrrish por nuk e di se si dhe se sa shpejt do ta shohėsh veten atje. Mund tė ndodhė qė tė pėrshkosh kilometra nė rrugėn e gabuar dhe mė pas tė vendosėsh tė kthehesh mbrapsht. Mund tė ndodh qė gjatė rrugės tė zbulosh vende tė reja dhe tė tundohesh mes dilemės tė kthehem mbrapsht, tė vazhdoj rrugėn pėr ku jam nisur, apo tė ndjek nė kėtė rrugė pasi edhe kjo diku do mė ēojė e ndoshta nuk ėshtė keq. Nė tė dyja rastet ėshtė zgjedhja jonė ajo qė e bėn vendimtar fatin tonė. Unė personalisht kam zgjedhur gjithnjė tė parėn: pėr mua nuk ka dilema dhe as kthim prapa, kur unė ndiej se kam zbuluar destinacionin tim nuk ndaloj sė kėrkuari rrugėn qė do mė ēojė atje.

Cilat janė sfidat me tė cilat njė grua duhet tė pėrballet nė jetėn sociale, pėr tė ruajtur ekuilibrat e saj nė jetėn private dhe punė ?

Varet se ēfarė ekuilibrash kėrkon ruash. Secili vendos prioritetet e tij nė jetė, qoftė grua apo burrė. Sigurisht qė shumė faktorė e vendosin gruan nė njė pozicion mė tė brishtė dhe pėrballė sfidash qė e vėnė nė pozita zgjedhjesh. Dhe kur na duhet tė zgjedhim na duhet tė heqim dorė nga diēka nė mėnyrė qė tė kemi diēka tjetėr. Sepse nėse duam tė arrijmė diēka qė nuk e kemi shpesh na duhet tė heqim dorė nga diēka qė kemi. E nė kėtė rast marrja e vendimeve nuk ėshtė e lehtė. Pėr mė tepėr gruaja shqiptare vjen nga njė botė qė gjithnjė ėshtė sunduar nga burrat dhe shpesh fati i saj ka qenė i varur nga vendimet e tė tjerėve. Ama sot shumė gjėra kanė ndryshuar, dhe nuk mund tė justifikohemi duke ua lėnė fajin “tė tjerėve” siē mund tė ndodhė tė ankohemi se prindėrit nuk investuan pėr ne, se shteti nuk ofron shumė mundėsi, se burrat nuk na lėnė hapėsirė, se kriza financiare nuk na lejon tė realizojmė synimet nė karrierė apo duke qenė nėna nuk mundemi tė zhvillojmė potencialet tona nė dimensione tė tjera. Nė kėtė mėnyrė ne e lejojmė ekuilibrin tė prishet. Sepse nė mėnyrė qė ekuilibri tė ruhet duhet tė investojmė nė tė katėr dimensionet e jetės siē janė: 1) kujdesi qė ne tregojmė pėr trupin, 2) karrierėn, 3) marrėdhėniet sociale dhe 4) aspiratat pėr tė ardhmen. Nėse ne neglizhojmė qoftė vetėm njėrin nga kėto dimensione atėherė ekuilibri nuk funksionon. Marrim psh njė grua qė ėshtė fokusuar vetėm tek karriera, dhe ka lėnė mėnjanė marrėdhėniet sociale, apo lidhjet me familjarėt pėr shkak se gjithė koha e saj ka kaluar tek puna. Mund tė ndodhė qė pėr shkak tė ngarkesės nė punė tė ketė neglizhuar edhe trupin/shėndetin e saj. Unė kam pasur raste tė tilla nė punėn time si psikologe. Dhe kam parė gra qė nė njė moment tė caktuar tė jetės sė tyre kanė humbur gjithēka, kanė qenė tė detyruara tė braktisin punėn pėr shkak tė shėndetit dhe nuk kanė pasur dikė qė tė jetė pranė tyre sepse nuk kishin investuar nė kėtė dimension tė rėndėsishėm tė jetės. Apo mund tė jetė njė rast tjetėr i njė gruaje qė ka hequr dorė nga karriera/puna, investimi pėr veten dhe ėshtė fokusuar vetėm tė familja/ bashkėshorti dhe fėmijėt. Njė ditė tė bukur divorcohet dhe ēfarė i mbetet? Dimensioni i punės dhe marrėdhėnieve sociale ishte totalishit i pazhvilluar dhe si rrjedhim aspirata pėr tė ardhmen nuk ka tė ndezur asnjė dritė jeshile. Nė kėtė rast ekuilibri ėshtė totalisht i shkatėrruar. Por si mund tė ndėrtohet? Duhet filluar investimin nė tė katėr kėto aspekte.

Cilat mendoni se kanė qenė arritjet mė tė mėdha gjatė kėtyre viteve ?

Pėr mua ėshtė arritje kur shoh se ēdo ditė qė vjen ėshtė mė e mirė se e djeshmja. Ēdo ditė e re sjell zhvillim, ritėm dhe cilėsi nė jetėn time. Unė jam natyrė qė i pėlqej shumė ndryshimet dhe duke ndryshuar ndiej se zhvillohen shumė dimensione tė jetės time personale dhe profesionale. Duke ndryshuar i jap vetes mundėsinė tė zbulojė territore dhe potenciale tė reja tė paeksploruara mė parė. Kėshtu mė lindin shumė pyetje, pėrgjigjet e tė cilave pėrpiqem t’i gjej me patjetėr, dhe duke gjetur pėrgjigjet shoh se si shumė gjėra janė arritur krejt pa kuptuar. Ēdo lėvizje qė kam bėrė nė jetė unė e quaj arritje, pavarėsisht sakrificave apo vėshtirėsive qė mund tė kem ndeshur. Vetėm nė kėtė mėnyrė mund tė ndiej se vėrtetė kam arritur sepse jam nė gjendje tė shoh ndryshimin “sot jam mė mirė se dje”. E kur e sotmja ėshtė mė e mirė se e djeshmja nuk mendon mė se nga je nisur por ku do tė shkosh. Nisja ime ka startuar nga njė fshat i largėt i Pukės, mė pas ka kaluar nė qytet (me ngritje apo jo?). Pastaj ka devijuar duke filluar karrierėn si mėsuese fshati, pastaj njė universitet nė Shkodėr, mė vone me njė aventurė pėr tė nisur njė jetė tė re nė Tiranė, nė ndjekje tė saj njė ambicie pėr t’u specializuar nė kurse profesionale nė disa vende tė botės. E mė vonė njė Master nė Sheffield. Pėr tė vazhduar me etjen e madhe tė studimeve qė mė ēuan nė Gjermani nė ndjekje tė Psikoterapisė Pozitive e sigurisht qė shtigjet mė ndalėn mė vonė nė Terapinė e Familjes duke i sjellė jetės time shumė intensitet dhe axhendė qė ndryshonte ēdo ditė. E nė gjithė kėtė intensitet asnjėherė nuk lashė pas dore pasionin pėr tė shkruar, sepse ky proces mė shumė se asgjė tjetėr mė ndihmonte pėr t’i dhėnė jetės kuptimin mė tė lartė. Mbas gjithė kėtyre rrugėtimeve njė ditė tė bukur u zgjova me njė ide nė mendje: Dua tė ndryshoj. Dhe kėtė herė doja njė ndryshim 360 gradė. Brenda njė jave mora vendimin tė bėja realitet mendimet qė mė zienin nė kokė. Krijova tė gjitha “daljet” nga gjendja ku isha pėr tė hapur “nisjet” e reja. Shita revistėn, dhashė dorėheqjen si drejtuese e rrjetit te grave “Barazi nė Vendimmarrje”, dhashė dorėheqjen si Drejtore e qendrės sė “Psikoterapisė Pozitive”. Mbylla tė gjitha kontratat si lektore e psikologjisė qė kisha me disa universitete dhe fillova nga puna pėr tė nisur njė jetė tė re, nė njė vend tė ri. Sot jam nė Londėr, ndjek studimet e PhD nė Psikologji, drejtoj gazetėn “Albanian Woman” dhe ndihem plot energji pėr tė vazhduar. Anglezėt kanė njė shprehje qė mua mė pėlqen shumė “You never know what is around the corner”. Unė nuk dua ta ti ēfarė ėshtė “around the corner”. Pikėrisht sepse fillova tė shoh se ēfarė do tė sjellė e nesėrmja e devijova rrugėn pėr tė nisur diēka tė re qė nuk e di se ēfarė do tė jetė. Pėr mua kjo ėshtė arritje, tė ndiej ēdo ditė dėshirėn pėr tė jetuar sepse gjėra tė reja mė presin.

Cilat janė projektet qė keni pėr tė ardhmen ?

Mua mė pėlqen shumė tė bėj plane. Siē thotė njė shprehje “Nėse do qė Zoti tė tė dojė, bėj sa mė shumė plane”. Me sa duket prandaj mė ka dashur Zoti sepse gjithnjė mė kė gjetur me plane, dhe madje me shumė tė tilla rezervė. Sidoqoftė i jap shumė rėndėsi edhe tė tashmes, tė bėj diēka tė mirė sot, qė e nesėrmja tė mė falėnderojė. Aktualisht kam shumė projekte, sepse sapo kam nisur njė jetė tė re, nė njė vend tė ri dhe ēdo ditė mė sjell plane qė nisin “Kėtu dhe tani” me dėshirėn pėr tė jetuar tė tashmen por qė fundi nuk u dihet sepse njė rrugė e gjatė nis me njė hap. Dhe unė gjithnjė jam gati pėr tė nisur, dhe kam vullnetin e mjaftueshėm pėr tė mos u kthyer asnjėherė pas. Plani im ėshtė tė mbaroj studimet PhD dhe tė fokusohem tek librat. T’i kthehem dashurisė time tė parė - “tė shkruarit”. Libri im i fundit “Mos e lėr mendjen tė ikė” po pėrkthehet nė Amerikė dhe shpresoj shumė qė tė gjej treg nė vendet anglishtfolėse.

Ju keni shkruar mbi dhjetė libra. Cila ėshtė e pėrbashkėta e tyre ?

Po, siē e thashė tė shkruarit ka qenė njė dritare qė i ka dhėnė shumė kuptim dhe dritė jetės time dhe nė shumė faza tė saj ka marrė prioritet. Nga libri nė libėr shoh ndryshimet qė kanė ndodhur realisht edhe nė botėn time. Tė pėrbashkėt kanė ndjesitė dhe stilin qė nė thelb mbeten tė njėjta, ama kėndvėshtrimi dhe mėnyra e pėrcjelljes ka shumė ndryshim. Nėse nė librat e mi tė parė dominojnė mendimet abstrakte tė cilat as vetė mė nuk i kuptoj kur i lexoj pas disa vitesh, nė librat e fundit gjej mė shumė qartėsi, vetėbesim, siguri nė atė qė dua tė them. Me pak fjalė duket sikur nė fillim shkruaja vetėm pėr vete, apo pėr njerėz qė janė si unė, ndėrsa tani pėrpiqem tė shkruaj pėr tė gjithė.

Ēfarė duan lexuesit tuaj ? Ēfarė kėrkojnė ata nga revista qė ju drejtoni aktualisht ?

Ajo ēfarė kam kuptuar gjithė kėto vite eksperience duke drejtuar disa media tė rėndėsishme ėshtė se lexuesit duhet t’i japėsh atė ēfarė ai kėrkon, dhe jo atė ēfarė ti mendon se i duhet atij. Realisht me lexuesin jemi nė njė marrėdhėnie shėrbimi me klientin. Nėse kėrkesa ėshtė e lartė pėr njė produkt tė caktuar ti nuk mund ta injorosh kėtė fakt duke ofruar diēka tjetėr nė vend tė tij. Nė fillim kam rėnė shpesh nė grackėn e teorisė “lexuesi duhet edukuar”. Nė fakt, me kalimin e viteve kam kuptuar se lexuesi ėshtė i zgjuar dhe ai e di vetė se ēfarė i duhet, ndaj nė vend qė t’i diktojmė atij shijet ėshtė mė mirė qė t’i ofrojmė nė menu duke iu pėrshtatur shijes sė tij. Duke ndjekur kėtė formulė jam munduar tė bėj njė “paketė speciale” dhe kam testuar gradualisht veten duke ndjekur kėrkesat e jashtme. Nė kėtė mėnyrė krijohet edhe njė marrėdhėnie besimi. “Albanian Woman” ėshtė njė gazetė qė nisi rrugėn pikėrisht nga nevoja e kėsaj kėrkese dhe ēdo ditė do tė ndryshojė nė bazė tė saj.

Cila ėshtė kėshilla mė e mirė qė ju ka shėrbyer gjatė kėtyre dy viteve ?

Kanė qenė shumė gjėra qė mė kanė motivuar vazhdimisht nė jetė. E para, unė jam gjithnjė e vėmendshme ndaj shenjave sado tė vogla tė jenė ato. I besoj intuitės dhe pėrpiqem ta ndjek atė duke u bazuar gjithashtu edhe nė analiza racionale. Mėsuesit mė tė mėdhenj nė jetė pėr mua kanė qenė librat. Gjithė jetėn kam qenė kureshtare pėr tė mėsuar nga mė tė diturit, dhe pėrmes librave kam “takuar” shumė njerėz tė menēur prej tė cilėve kam marrė leksione tė mėdha jete, dhe sigurisht qė kam nxjerrė mesazhet qė mė janė dashur pėr tė vazhduar. Njė nga mėsuesit qė kam takuar nė jetėn reale ka qenė edhe Hetem Ramadani. Ai mė mėsoi diēka shumė tė rėndėsishme, qė sot ėshtė njė nga prioritetet e mia nė jetė, Meditimin. Ai mė mėsoi dhe mė konfirmoi se duke i bėrė pyetje vetes do tė marr pėrgjigjet qė mė duhen pėr t’i dhėnė kuptim asaj. Dhe nė kėtė tė tashme, jam kėtu ku jam sepse i dhashė pėrgjigje mesazhit “Nėse nuk tė pėlqen vendi ku ti je ulur mund tė lėvizesh sepse nuk je pemė”.

Ju flisni pėr gratė, flisni pėr psikologjinė, dhe psikoterapinė pozitive. Nė cilin rol ndiheni mė mirė, gazetares, psikologes, shkrimtares ?

Nė kėtė stad e ndiej se tė tria kėto role janė nė harmoni njėra me tjetrėn dhe aspak nė kontradiktė. Dėshira ime pėr tė shkruar mė ēoi nė profesionin e gazetares. Mė vonė, etja pėr tė mėsuar mė shumė dhe pėr t’i kuptuar mė mirė fenomenet apo personazhet pėr tė cilėt shkruaja mė ēoi tek psikologjia. Tani, njė gėrshetim mes kėtyre dimensioneve mė jep mė shumė siguri nė gjėrat qė bėj. //HermesNews - ©2013//

Intervistoi Doriana Metollari