Video

19/03/2013 10:44:18

Vota e qytetarėve jashtė. Prespektiva e Lėvizjes 5 YJET nė Shqipėri

Lėvizja 5 YJET e cila ėshtė inauguruar nė Romė, sė shpejti dhe nė Shqipėri. Pse lindi dhe ambjenti qė gjen nė Shqipėri nė skemat e ngjashme mes partive qė janė 'tė destinuara tė dėshtojnė'. Flet kreu i Lėvizjes Vladimir Kosturi...






Ku e mbėshtesni optimizmin qė ka Lėvizja 5 YJET ?

Fjala e Beppe Grillos ka qenė se lėvizja italiane 5 YJET do tė ndryshonte botėn dhe jam i sigurtė, qė Shqipėria do tė pėrfshihet nga kjo furtunė. Qė lėvizja shqiptare 5 YJET tė lindė, kėrkohen dy kushte themelore - pakėnaqėsia ndaj kastės politke shqiptare dhe njė individ, qė nuk ka tė bėjė me kastat, i aftė pėr ta udhėhequr kėtė ndryshim. Kushtin e parė Shqipėria e plotėson mė sė miri dhe pėr faktin se distanca midis politikės dhe qytetarit nė Shqipėri ėshtė dhe mė e madhe, por dhe korrupsioni e favorizon pakėnaqėsinė dhe mosbesimin tek klasa e kastės. Sa pėr njė individ tė aftė, qė tė ēojė pėrpara kėtė proēes, nė Shqipėri mungon, sepse kėto 20 vjet politika e lėvizjeve jo partiake jashtė institucionale ka munguar nė mėnyrė absolute. Ky individ nuk mund tė formohet pėr njė kohė tė shkurtėr dhe nė mėnyrė artificiale thjesht duke kopjuar skemat politike tė huaja. Por ky individ egziston jashtė Shqipėrisė dhe nuk mund tė konsiderohet mburrje, nė rast se e them me vendosmėri qė jam unė Beppe Grillo shqiptar. Kur televizioni nė Shqipėri me intervistoi si "Beppe Grillo shqiptar" nuk e bėri me kėrkesėn time, por sepse kastat politike dhe mediatike janė shumė tė njohura me atė qė ka bėrė shoqata Iliria, por me qėllim e kanė censuruar. Unė Beppe Grillon e kam bėrė pėr gati 20 vjet dhe gjithmonė shqiptarėt mė kanė kritikuar pse isha kundėr tė gjithėve. Ne i kemi mbushur sheshet dhe rrugėt e Italisė, nė veēanti ato tė Romės me qindra herė, por fakti qė nė Shqipėri njihemi pak prej masės sė popullit i detyrohet thjesht ēensurės qė kasta ka aktivuar ndaj nesh prej frikės se populli njė ditė do tė zgjohej. Por ajo ditė tashmė erdhi. Emigrantėt na njohin konkretisht dhe jo nėpėrmjet televizionit, por dhe nė Shqipėri nuk janė tė paktė ata qė kanė simpati pėr atė qė ne kemi bėrė pėr 20 vjet me radhė. Bėrthama pėr tė aktivuar Lėvizjen ''5 YJET" nė Tiranė ekziston dhe pse pėr momentin ėshtė e padukshme. Ne numėrojmė me mijėra shqiptarė, qė sot banojnė nė Tiranė dhe qė e njohin dhe kanė qenė aktive nė manifestimet tona tė vazhdueshme nė Itali. Kėsaj bėrthame dalėngadalė do t'i bashkohet populli i tėrė.

Si mendoni tė orientoni qytetarėt (nė Shqipėri), drejt programit tuaj, duke qenė se keni mbledhur rreth vetes, qytetarė qė jetojnė kryesisht jashtė vendit ?

E thashė dhe mė sipėr se nė Shqipėri ka edhe emigrantė qė janė kthyer dhe qė e dinė se ne kemi luftuar pa financime dhe me ndershmėri. Njohin dhe faktin qė lufta jonė ka patur rezultate. Kohėt e fundit njerėzit e morėn vesh, se shqiptarėt arritėn tė fitojnė mbi padrejtesinė italiane, duke liruar nga burgu dhe duke i dhėnė pafajėsinė e plotė Nexhip Qepit (akuza pedofili kundrejt djalit te tij tė vogėl), e arritėn nėpėrmjet njė lėvizjeje me natyrė grilline, qė kundėrshton kastat pa dallim, por se si u ndėrtua dhe si u udhėhoq kjo luftė nuk u informuan pėr shkak tė censurės mediatike. Fakti, qė lėvizja "5 YJET" lind nė Rome ėshtė shumė pozitiv, sepse ka natyrshmėrinė e saj jashtė kopjimeve, tė cilat tė ēojnė nė dėshtim. Ne jemi kalitur pėr 20 vjet nėpėr sheshe, kemi dhėnė prova, se refuzojmė korrupsionin dhe jemi tė ndershėm. Shqiptarėt me banim nė Shqipėri do tė na mirėpresin, sepse nė jemi shqiptarė, kemi mbajtur Shqipėrinė, ne nuk jemi tė huaj, por kastat politike na kanė bėrė tė ndjehemi tė huaj nė vendin tonė. Por tashmė familjarėt tanė nė Shqipėri e kanė kuptuar lojėn e pėrēarjas qė kastat politike kanė arkitektuar pėr 22 vjet me radhė. Ne nuk jemi fare tė panjohur pėr popullin e Tiranės, sepse kemi ardhur dhe nga Roma, tė shkojmė atje dhe tė organizojmė protesta kundėr padrejtėsive dhe krimit shtetėror.

Cili ėshtė qėllimi qė keni nė kėto zgjedhje ?

Koha ėshtė shumė e shkurtėr pėr tė caktuar objektiva, kur nė Shqipėri kastat e partive politike kanė blinduar gjithēka dhe janė shumė agresivė kur mendojnė se njė ditė pushteti do t'ju ikė nga duart. Ne do tė shohim reagimin e populit tė Tiranės nė 2 Prill, ku dhe kemi lėnė takimin e parė prej orės 17 deri 21 tek parku Rinia. Kemi thjesht vėshtirėsi teknike organizative, sepse simpatinė e njerėzve arrijmė tė fitojmė shumė shpejt. Ne rrezatojmė tek njerėzit forcė, besim, guxim kundėr padrejtėsive, por mbi tė gjitha populli e pėrcepton shumė shpejt kur i bėn gjėrat me zemėr dhe nuk reciton vjersha se ta do kolltuku dhe interesi personal. Nė Dhjetor 2012, mė ka bėrė pėrshtypje tek parku Rinia, nisa njė manifestim me tre veta dhe u grumbulluan me qindra, tė cilėt duartrokisnin nė mėnyrė spontane. Lexoja nė fytyrat e tyre njė urrejtje pėr tė gjithė politikanėt dhe njė dėshirė pėr t'u ēliruar. Vija re edhe policinė, e cila ishte shume e preokupuar se mos grumbulloheshin njerėz dhe jepte sinjale pėr devijim tė kalimtarėve. Njerėzit nė Shqipėri tashmė e duan kėtė ēlirim dhe nuk mund ta frenojnė. Alternativat si Bamir Topi, Kreshnik Spahiu, janė tė dėshtuara pa lindur, edhe pse duket sikur grumbullojnė njerėz, por skemat janė tė ngjashme, ku populli vihet nė resht dhe udhėheqėsit me makina lluksoze me gratė pėrkrah me bythet me silikon tė vihen nė krye. Njerėzit tashmė janė tė lodhur prej kėtyre skemave politike tė dėshtuara.

Thoni se kėrkoni tė hiqni provimin pėr nė Universitete. Mendoni se kjo do tė ndikojė nė cilėsinė e institucioneve ?

Unė jam pedagog fizike dhe kontaktin me shkollėn e kam patur intensiv. Provimet e pranimit nė universite janė thjeshtė mėnyrė seleksionimi absurde pėr tė favorizuar fėmijėt e kastave dhe njerėzit e pasur. Mjafton diploma e shkollės sė mesme pėr tė kuptuar nivelin e njė studenti. Unė jam kundėr kufizimit tė sė drejtės sė studimit nė Universitet. Nuk duhet tė kėtė fakultete me numėr tė kufizuar, e diktuar kjo prej lobeve tė kastave. E drejta e studimit duhet tė jetė pėr tė gjithė dhe seleksionimi tė bėhet ne kėrkesat pėr cilėsinė e shkollės. Tė vlerėsohet mė i afti mbi bazėn e rezultateve qė arrin dhe tė ashpėrsohet ligji mbi korrupsionin nė universitete.

Deri ku keni arritur, nė pėrpjekjet tuaja pėr sigurimin e votė sė emigrantėve ?

Nuk ekziston njė shtet nė botė qė tė mohojė votėn e 40% tė zgjedhėsve siē ėshtė Shqipėria. Per demagogji bėjnė sikur vijnė pėr tė takuar emigrantėt, natyrisht duke organizuar nėpėr takime, tė afėrmit, fėmijėt, nipėrit e tyre. Politika shqiptare e kėtyre 22 vjeteve ka qenė e hapur kundėr emigrantėve. Tė gjitha qeveritė pa dallim kanė nėshkruar marrėveshje me shtetet europiane kundėr emigrantėve. Pėr shkak tė kėtyre marėveshjeve kanė mohuar dhe tė drejten e votės. Partitė politike shqiptare e kanė parė emigrantin thjesht si ushqim pėr tė mbushur xhepat e tyre dhe janė tė gjitha pa dallim bashkėfajtorė tė humbjes sė mjaft jetėve njerėzish nė det apo nė malet e Greqisė. Ata e dinė, se prej emigrantėve urrehen dhe pėr kėtė kanė qenė dhe janė kundėr tė drejtės sė votės. Mendoj se e drejta e votės pėr emigrantėt dhe largimi i kastave politike nga pushteti janė tė lidhura... Nuk mund tė jepet e drejta e votės me kėto kasta dhe kastat nuk mund tė largohen pa presionin e emigrantėve. Vėshtirėsia jonė ėshtė thjeshtė sepse jemi larg njėri/tjetrit dhe Shqipėrisė, por njė bashkim i emigrantėve do ta fshinte kastėn e partive me shumė shpejėesi. Gjatė gjithė muajit Prill, do tė organizojmė tubime, ku do tė refuzojmė qė zgjedhjet tė zhvillohen pa pjesėmarrjen e pjesės mė aktive, qė janė emigrantėt.

Cili ėshtė ndryshimi ndėrmjet pakėnaqėsisė qė kanė qytetarėt brenda Shqipėrisė dhe atyre qė jetojnė jashtė saj ?

Shqiptarėt qė jetojnė nė Shqipėri pėr tė mbijetuar, i janė pėrshtatur sistemit politik kriminal tė kėtyre 22 vjetėve. Mė kujtohet, qė kur flisja nė Tiranė pėr shqiptarin e burgosur padrejtėsisht pėr pedofili, dėgjoja pėshpėritje se "ne kemi halle mė tė mėdha...". Nė Shqipėri vrasja e njerėzve prej shtetit apo prej krimit ordiner nuk pėrbėn me ndonjė lajm.... Lajmi pėr vrasjen e ndonjė polici ndofta sjlell me shumė preokupacion, ndėrsa pėr humbje jetėsh tė qytetarėve tė thjeshtė duket sikur nuk shqetėsohet me njeri. Unė personalisht ndjehem i fyer pėr faktin qė nė Shqipėri pas katėr vrasjeve nė protestėn e 21 Janarit 2011, ditėn e dytė asnjė nuk protestoi. Kjo nuk ka precedent nė historinė e asnjė populli. Ne emigrantėt jemi mė tė ndjeshėm, sepse shohim se kėtu kur policia italiane ka vrarė dikė, populli ėshtė ngritur i tėri nė kėmbė kundėr shtetit pa dallime partiake. Kjo ėshtė dhe vėshtirėsia nė Shqipėri. Njerėzit u mėsuan me kėtė lloj shtypje dhe gradualisht e pranojnė pa bėrė rezistencė. Eshtė njėlloj si tė mėsohesh me njė sėmundje tė gjatė dhe tė pa shėrueshme... Pėr kėtė unė kam besim se familjarėt tanė nė Shqipėri do tė na mbeshtesin, sepse kanė shumė tė vėshtirė tė ēlirohen pa njė ndėrhyrje nga jashtė. Pėr fat kėtė radhė kėta qė do tė ndėrhyjnė nuk janė invazorė tė huaj, por bij tė Shqipėrisė qė ju dhemb shpirti dhe duan t'i thonė STOP KASTAVE POLITIKE qė na sollėn nė kėtė ditė.

Intervistoi Doriana Metollari