Video

24/07/2014 18:10:57

Sfidat e menaxhimit tė kosovės

Kosova ende pėrballet me shumė sfida pėrsa i pėrket menaxhimit dhe kontrollit financiar. Intervistė pėr Radio Kosovėn i zėvendėsit te auditorit tė pėrgjithshėm, Artan Venhari






PRISHTINE - RADIO KOSOVA: z.Venhari, keni publikuar tashmė raportet e auditimit pėr vitin 2013 pėr institucionet, komunat dhe organizatat tjera buxhetore. Ēfarė i karakterizon kėto raporte?

A.VENHARI: Kur flasim pėr raportet e auditimit, zyra e auditorit tė pėrgjithshėm ka publikuar rreth 90 raporte tė rregullsisė, ndėrsa deri nė fund tė sezonit do tė dalin edhe raportet e performansės. Njė pėrmbledhje e tė gjitha kėtyre te gjeturave tona pėr tė gjitha raportet qė i kemi nxjerrė pėr vitin 2013, edhe tė performansės, do t’i publikojmė nė raportin vjetor tė auditimit, tė cilin do ta dorėzojmė nė Kuvend dhe do tė jetė publik edhe pėr mediat. Por nėse flas lidhur me tė gjeturat e pėrgjithshme, mund tė them qė kur flasim pėr cilėsinė e informatave financiare, mund tė them qė cilėsia e informatave nga viti nė vit po rritet, mirėpo njėkohėsisht ekziston njė numėr i madh i sfidave me tė cilat po pėrballet Kosova sa i pėrket menaxhimit financiar dhe kontrollit financiar.

RADIO KOSOVA: Kur do t’i publikoni raportet e performansės tė organizatave buxhetore?

A.VENHARI: Raportet e performansės publikohen nė vazhdimėsi, pėr shkak se raportet e rregullsisė janė tė lidhura me afate kohore tė cilat janė tė parapara sipas Kushtetutės por edhe me ligjin pėr Auditorin e Pėrgjithshėm. Raportet e performansės apo jostatutore nuk janė raporte qė obligojnė Zyrėn e Auditorit me ligj, nuk e lidhin me afat kohor, prandaj jemi nė proces tė hartimit tė disa raporteve dhe ma merr mendja se sė shpejti do tė kemi edhe raportet tė cilat do tė dalin.

RADIO KOSOVA: Z. Venhari, pėrmendėt disa sfida, por a mund tė thoni se cilat janė shkeljet kryesore tė organizatave buxhetore?

A.VENHARI: Ndoshta do ta kisha adresuar mė ndryshe, ndoshta nuk do tė kisha thėnė shkelje pėr shkak se nė rast se ka aktivitete tė dyshimta, ato aktivitete shkojnė dhe i referohen prokurorisė qė tė merret me to. Por atė qė jemi duke shikuar, nėse kemi njė sfidė apo problem, po pėrpiqemi tė shikojmė ēka ėshtė shkaktari i atij problemi, tė hyjmė nė mėnyrė mė tė thellė, mė sistematike, tė shikojmė se cilat janė ato problemet qė na paraqiten vit pas vit, jemi duke u pėrpjekur qė t’i shikojmė mangėsitė dhe gabimet tė cilat janė duke u pėrsėritur mė sė shumti. Ajo ēka po vėrejmė nė pėrgjithėsi ėshtė se organizatat buxhetore nuk kanė problem vetėm me ekzekutimin e buxhetit, pra nuk ėshtė vetėm ekzekutimi i dobėt por ėshtė edhe thjeshtė planifikimi i dobėt dhe shumė organizata janė duke u ballafaquar me tė. Po shohim se nėse flasim pėr komunat, sistemet e kontrolleve tė brendshme apo raportimi i brendshėm ėshtė mjaft i dobėt, dhe kjo nuk iu mundėson menaxhmentit nėpėr komuna qė t’i kuptojnė problemet edhe ekzistojnė edhe mėnyrat shumė tė thjeshta pėr t’i zgjidhur ato probleme, qė do tė ishte zhvillimi i ndonjė softueri apo blerja e ndonjė programi. Ka probleme pastaj edhe tek vijat e paqarta tė llogaridhėnies qė vėrejmė tek disa agjenci ekzekutive, kujt do i raportojnė ato brenda ministrive, i raportojnė vetėm ministrit apo ka delegim edhe te sekretari permanent, pastaj ka disa zyrtarė tė cilėt edhe pse ligji e thotė mund tė mbajnė pozita si ushtrues detyre tre muaj, shohim qė janė nė periudha shumė mė tė gjata. Ndėr problemet kryesore qė zyra e auditorit i ka ngritur janė problemet lidhur me prokurimin, pėr shkak se ka shumė parregullsi sistematike dhe duhet tė rishikohet tėrė kjo, sepse nėse bėjmė prokurimin nė masė, do duhej qė gjėrat qė ne si shtet i blejmė duhet tė jetė shumė mė i lirė dhe dallojnė shumė ēmimet brenda agjencive tė ndryshme, p.sh. kur kemi tė bėjmė me derivatet e naftės qė dallojnė prej agjencisė nė agjenci. Detyrimet ėshtė njėra nga fushat ku shohim se prej vitit tė kaluar ka pėsuar hap prapa pėr shkak se masa e detyrimeve krahasuar me vitin paraprak ėshtė rritur. Edhe i shohim problemet tė cilat janė me regjistrimin e aseteve nėpėr institucione pėr shkak se softueri i cili ėshtė nė shfrytėzim nuk bėn amortizimin ashtu siē duhet. Pra kemi shumė dobėsi tė cilat janė vėrejtur edhe gjatė viteve paraprake dhe nuk shohim lėvizje tė madhe.


Radio Kosova