Video
18/03/2014 12:46:05
Alfred Mirashi nė 450 vjetorin e vdekjes sė Mikelanxhelos
Artisti shqiptar Alfred Mirashi merr pjesė nė ekspozitėn kushtuar 450 vjetorit tė Mikelanxhelos
HermesNews - Kanė kaluar 450 vjet nga vdekja e gjeniut tė artit italian tė periudhės sė Humanizmit. Mikelanxhelo, me origjinė nga Toskana, vdiq nė moshėn 89 vjeēare nė vitin 1564 nė shtėpinė e tij nė Romė ku kaloi 30 vitet e fundit tė jetės sė tij. Italia celebron 450 vjetorin me njė sėrė evenimentesh artistike dhe kulturore ku protagonist absolut ėshtė arti, nė tė gjitha degėzimet e tij pikturė, skulpturė, arkitekturė.
Aktivitetet, duke filluar nga muaji shkurt, do tė pėrqendrohen kryesisht nė Romė dhe Firence, dy qytetet kryesore ku mjeshtri Buonarroti la gjurmė tė veprimtarisė sė tij artistike qė tashmė janė kthyer nė simbole universale tė mbarė njerėzimit, pėrtej kohės, pėrtej kufinjve.
Kur pėrmendim Mikelanxhelon na vjen nė mendje vetėtimthi Davidi, Krijimi nė Kapela Sistina, Pietą nė Vatikan, Moisiu, e plot vepra tė tjera fryt i kėtij artisti qė pėrfaqėson nė mėnyrėn tėrėsore rrymėn artistiko-kulturore tė Rilindjes dhe Humanizmit. Vazari nė pėrshkrimet e tij e quan artisti hyjnor.
Skulptor dhe piktor, veprat e tij ishin shumė tė kėrkuara, tė vlerėsuara dhe tė shitura qė kur artisti ishte ende nė jetė ndryshe nga ēndodh zakonisht nė fushėn e artit ku veprat vlerėsohen pas shuarjes sė mendjes krijuese. Dhe pikėrisht kjo i lejonte Mikelanxhelos tė blinte mermer pėr tė punuar veprat e tij, i sigurtė se do tė ecnin nė treg, edhe kur nuk i komisionoheshin nga financues arti tė aristokracisė italiane tė kohės siē ndodhte zakonisht.
Pasuria e paēmuar me vepra artistike qė Italia ka trashėguar nga Mikelanxhelo Buonarroti celebrohet nė 450 vjetorin e ndarjes nga jeta tė artistit me plot aktivitete nga shkurti deri nė maj ku do tė pėrfshihen artista , vepra, ekspozita me famė ndėrkombėtare.
Shqipėria do tė ketė zėrin e saj nė nderimet qė i bėhen kujtimit tė mjeshtrit tė madh dhe veprimtarisė sė tij me anė tė pėrfaqėsimit nga artisti Alfred Mirashi dhe skulptura e tij Venera, e cila ekspozohet nga Artour nė Villa la Vedetta dhe Villa Fani nė Firence.
Me kėtė rast, Artour rikthehet pėr tė dhjetėn herė me ekspozita nė Firence, kėsaj here bėhet fjalė pėr katėr ditė pėrkushtuar prezantimit dhe pėrhapjes sė artit bashkėkohor dhe protagonistėve tė saj nė bashkėpunim tė ngushtė me Akademinė e Artit dhe Vizatimit tė Firences, por edhe shumė bashkėpunime tė tjera tė cilėt premtojnė njė ekspozitė dinjitoze dhe tė pasur. Ndėr to edhe projekti Unė dhe Mikelanxhelo kushtuar gjeniut humanist.
Artisti shqiptar Alfred Mirashi Milot, siē u tha edhe mė lart, do tė ekspozojė skulpturėn e tij Venera. E cilėsuar nga kritikėt si njė vepėr qė mbart nė vetvete dhe pėrcjell frymėn e kulturės mesdhetare me statujat klasike tė Greqisė sė lashtė dhe ngjyra e drita qė trasmetojnė entuziazmin me tė cilin ėshtė punuar, si dhe ēelėsi, elementi emblematik qė shoqėron me dritėhijet e domethėnies sė tij pothuajse tė gjitha veprat e artistit, duke u kthyer nė njė medium mes botės se njeriut dhe botės sė pashterueshme tė artit.
Nė veprat e Alfredit mbizotėron nevoja pėr tė komunikuar, pėr tė gjetur nyjet lidhėse dhe pikat e shkėmbimit mes botėve tė ndryshme. Pikėrisht ēelėsi, objekti emblematik, kthehet nė ndėrmjetės pasi nuk bėhet mė fjalė pėr tė hapur njė derė reale, pėrkundrazi pėr tė shembur njėherė e pėrgjithmonė tė gjitha pengesat apo muret ndarėse qė pengojnė lidhjen dhe shkėmbimin e drejtėpėrdrejtė e tė sinqertė mesh njerėzish dhe kulturash tė ndryshme.
Jetojmė nė shekullin e mėrgimeve masive, nė njė botė nė lėvizje marramendėse, si rrjedhim edhe kultura tradicionale dhe arti duhet tė hapen e tė kthehen nė pika takimi mes botėkuptimesh e horizontesh sa tė largėta po aq edhe tė ndėrthurura ngushtė mes tyre.
Alfred Mirashi ka patur mundėsinė tė pėrjetojė nė vetė tė parė ēdo tė thotė dhe cilat janė peripecitė dhe pėrfitimet nga takimi mes dy kulturash tė ndryshme, tė afėrta por edhe tė largėta, si ajo shqiptare dhe italiane, duke qenė se jeta e tij , si ajo e shumė shqiptarėve tė tjerė, e bėri tė provonte mėrgimin. Ndaj veprat e tij janė fryt i njė eksplorimi tė botės me sy kurioz dhe entuziast ndaj tė resė, kulturave tė ndryshme, botėve tė panjohura.