Video

20/10/2013 17:40:34

Cfarė u mėson Jane Eyre femrave tė shekullit tė XXI?!

Para pak ditėsh ishte pėrvjetori i librit “Jane Eyre”, nga shkrimtarja viktoriane Charlotte Bronte, i publikuar nė 1847-ėn







HermesNews - Dikur shkrimtari italian Cesare Pavese thoshte: “ Letėrsia ėshtė njė mėnyrė mbrojtjeje ndaj padrejtėsive tė jetės”. Sa e vėrtetė! Shpesh herė mund tė gjejmė vetveten nė faqet e njė libri ose mė mirė nė mesazhin qė ai percjell. Dhe jo rrallė herė kjo ndodh me libra tė shkruar kohė mė parė. Kjo ėshtė magjia e letėrsisė. Nuk ka kohė, vend apo rrethanorė tė tillė qė ta kufizojnė . Letėrsia dhe mesazhi i saj janė tė pėrhershėm, tė vlefshėm pėr ēdo kohė e ēdo situatė.

Para pak ditėsh ishte pėrvjetori i librit “Jane Eyre”, nga shkrimtarja viktoriane Charlotte Bronte, i publikuar nė 1847-ėn. Kushdo ta ketė lexuar, e pamundur tė mos jetė magjepsur pas kurajos dhe fokusit nė botėn e brendshme tė njė gruaje qė ai pėrcjell. Nuk ėshtė njė roman gotik si shumė tė tjerė tė periudhės viktoriane, ėshtė pothuajse i pari i sojit tė tij. Eshtė shkruar nga njė grua rreth sferės sė ndjenjave tė njė gruaje. Pa harruar se romani ėshtė shkruar dy shekuj mė parė kur mbizotėronte ende mentaliteti i “njė grua qė lexon ėshtė e rrezikshme”.

Po sa mund tė vlejė ky libėr dhe mesazhi i tij nė ditėt e sotme? Eshtė e vėrtetė qė sot gratė kanė bėrė hapa tė mėdha nė realizimin e tė drejtave tė tyre, ama nuk kanė arritur ende ta mposhtin plotėsisht pasigurinė dhe ndrojtjen nė raport me seksin tjetėr apo thjesht me mėnyrėn se si e pėrballin jetėn.

Bronte konsiderohet si studiusja e parė e botės sė brendshme, e analizės sė ndėrgjegjės dhe ndjenjave njerėzore, tė femrės nė veēanti. Personazhi i romanit tė saj, Jane Eyre, ėshtė padyshim njė heroinė qė shkon kundėr rregullave tė imponuara. Ndryshe nga sa mund tė pritej, ajo nuk ėshtė e bukur. Njė faktor kryesor ky qė tregon rebelimin e shkrimtares ndaj standarteve tė bukurisė dhe joshjes qė karakterizojnė personazhet e pjesės mė tė madhe tė letėrsise viktoriane.

Jane Eyre ėshtė edhe mishėrimi i njė gruaje tė fortė, qė lufton pėr njė jetė mė tė mirė, duke lėnė pas tė shkuarėn e hidhur. Eshtė shembullore pėr ēdo grua pėrsa i pėrket vetėbesimit, tė cilin ajo e krijon hap pas hapi, pa tundosje, e fokalizuar nė objektivat e saj dhe me njė dėshirė tė madhe pėr tė arritur atė ēka mendon se ėshtė mė e mira pėr tė pa u ndaluar nga pengesat e shumta qė mund t’u presin udhėn grave tė cilėsdo epokė.

Romani ishte mjaft tronditės pėr kohėn nė tė cilėn u shkruajt dhe u publikua. Njėri nga kritikėt pati thėnė: “Mund tė jetė shkruar nga njė zonjė, me siguri jo nga njė zonjushė”. Megjithatė edicioni i parė i romanit u shit pothuaje i tėri nė vetėm 6 javė.

Kjo nuk do tė thotė se romani i Charlotte Bronte ėshtė i pėrkryer. Asgjė nuk ėshtė e pėrkryer. Eshtė edhe kjo ndoshta qė e bėn mė tepėr interesant. Protagonistja gjithashtu nuk ka aspak njė karakter tė pėrkryer dhe gjithashtu mund tė rradhitet ndėr difektet apo mangėsitė e saj fakti qė vazhdon t’a quajė “imzot” burrin qė ajo dashuron. Mjaft pėrulėse kjo e fundit, por nuk duhen harruar rrethanat nė tė cilat libri u shkruajt.

Megjithatė, ai mbetet njė roman qė ka bėrė histori dhe qė vlen pėr ēdo kohė, ēdo rrethanė. Madje, do ishte mirė qė ēdo femėr ta lexonte, ndoshta do ndikonte pozitivisht nė nxitjen e njė karakteri origjinal dhe tė qėndrueshėm . Ja disa gjėra qė ēdo femėr duhet tė vlerėsojė nga ky roman dhe ti bėjė tė vetat:

1-Nuk mund tė kapėrcehet as tė fshihet e shkuara, duhet tė pėrballesh me tė, pavarėsisht sa e keqe mund tė ketė qenė ajo. Jane Eyre, e vogėl, ishte jetime dhe trajtohej si mos mė keq nga tė afėrmit e saj. E pamundur mos tė prekesh nga mizoria dhe ligėsia e njerėzve qė e rrisin atė. Kushuriri i saj John-i ėshtė mė i ligu. Ata i kujtonin asaj vazhdimisht se ishte jetime, e pėrjashtonin nga lojrat dhe nuk hezitonin ta mbyllnin nė dhomėn nė tė cilėn kishte vdekur xhaxhai i saj.

Ajo i shkėput marrėdhėniet me tė afėrmit a saj para se tė largohet, por megjithatė gjatė qėndresės nė konvikt ajo mėson sa e rėndėsishme ėshtė tė falėsh, tė hedhėsh pas krahėve, tė mbyllėsh njė sy. Nga shoqja e saj e konviktit, e sėmurė, Jane mėson se jeta ėshtė shumė e shkurtėr pėr tė mbajtur mėri, pėr tė numėruar padrejtėsitė apo ligėsitė e pėsuara. Ka kaq shumė gjėra tė bukura nė jetė pėr tė iu gėzuar, sa s’ja vlen tė merresh me ato qė s’shkojnė .

2- Vetėm ju mund ta vendosni fatin tuaj! Jeta mund tė jetė shumė e padrejtė shpresh herė, por ēelėsi i zgjidhjes qėndron vetėm tek vetvetja. Duhet forcė pėr tė ndėrtuar njė karakter tė qėndrueshėm qė t’i bėjė ballė ēdo pengese qė del pėrpara. Vetėm ne vendosim dhe pėrcaktojmė rrjedhėn e jetės sonė. Jeta ėshtė luftė, vetėm me vetėbesim, pėrkushtim dhe vendosmėri mund t’ja dilet mbanė.

3- Mos ngurroni tė shprehni pėlqimin pėr dikė! Arsyeja ėshtė shumė e thjeshtė. Ndėrkohė qė e mbani brėnda, pa e shprehur, ai s’do ta dijė kurrė dhe do tė jetė gjithsesi njė rast i humbur. Njė flakėz qė lind dhe shuhet nė heshtje. Ta shprehėsh hapur do tė thotė qė mund edhe tė refuzohesh, por tė paktėn do tė jetė mė pak e dhimbshme se sa tė lėsh njė ndjenjė tė shuhet nė heshtje. Kur ka edhe mundėsinė mė tė vogėl tė mundshme qė ndjenja tė lulėzojė, nuk ka arsye pėr ta strukur nė vetvete.

4- Tė duash dhe tė respektosh vetveten ėshtė tepėr e rėndėsishme. Eshtė ēelėsi i vetėm pėr tė arritur pavarėsinė nga tė tjerėt. Secili nga ne ka pėrbrėnda njė zė tė imėt qė shpesh herė pėrballet me arsyen. Pasojat mund tė jenė pozitive apo negative, varet nga sa rėndėsi ne i japim. Kur Jane po largohej nga Rochester, ajo pyet veten se kush do tė kujdesej pėr tė tani qė ishte krejt e vetme. Njė zė brėnda saj i thotė: “Kujdesu pėr veten! Sa mė shumė e pambrojtur, e vetmuar dhe e braktisur tė jesh, aq mė tepėr duhet ta duash dhe respektosh veten.

5- Tė qenit gjithmonė pozitiv dhe largpamės. Kur Jane ishte ende e re, ajo ndjente shumė keqardhje per veten, por me kalimin e kohes fillon tė vėrė re se ēdo rrugė e ka njė zgjidhje dhe ēdo gjė e ka njė anė pozitive. Mjafton tė dish ta dallosh. Eshtė humbje kohe dhe demoralizuese tė fokusohesh vetėm tek gjėrat qė nuk shkojnė. Mund tė jesh shumė mė i lumtur nėse hedh pas krahėve njė pjesė tė atyre pengesave qė jeta tė parashtron nga hera nė herė. Cdo njeri duhet t’i pėrballė herėt a vonė , diferenca qėndron tek rėndėsia dhe vendi qė ata zėnė nė jetėn dhe objektivat e njeriut.

6- Nuk duhet ti lejosh askujt tė tė pengojė tė bėsh diēka vetėm sepse je femėr! Tė jesh femėr nuk do tė thotė se aftėsitė apo mundėsitė e tua janė tė kufizuara pėrpara atyre tė njė mashkulli, pėrkundrazi… Njė pjesė e kėtij romani (e pėrsėris, i shkruajtur nė 1847!) reciton: “ Zakonisht mendohet se femrat janė tė qeta, por nė tė vėrtetė ato ndihen po njėsoj si meshkujt.[…]. Vuajnė nga rregullat e hekurta qė u imponohen apo nga inercia absolute qė u kėrkohet pikėrisht nė tė njėjtėn mėnyrė siē do vuanin edhe meshkujt. Shpesh herė kufizohen fushat e veprimit tė tyre, mendohet se pėr njė femėr ėshtė mė i pėrshtatshėm gatimi apo tė luajturit nė piano. Eshtė kaq e padrejtė t’u imponohen atyre rregulla tė tilla apo tė pėrqeshen kur duan tė mėsojnė mė shumė nga ē’ėshtė parashikuar pėr to!” Nuk ka asgjė (jo biologjike) qė njė mashkull mund ta bėjė dhe njė femėr jo. Tė marrėsh njė mėsim tė tillė nga njė libėr i shkruar dy shekuj mė parė, ėshtė shumė mė tepėr i vlefshėm se mijėra libra tė shkruar sot.

7- Jeni mė tė forta nga ē’mendoni! Njerėzit nė pėrgjithėsi janė elastik. Nuk ka asgjė qė nuk kapėrcehet. Duhet vetėm vetėbesim dhe vullnet pėr tė ecur pėrpara.

8- Bukuria qėndron nė syrin e atij qė vlerėson! Tė jesh e bukur nuk do tė thotė tė jesh domosdoshmėrisht e suksesshme, por pėr njė femėr tė shekullit tė XIX, kjo mund tė parashtronte pengesa nė bazė tė kritereve tė atehershme . Jane nuk ishte aspak e bukur sipas kritereve tė kohės. Shkrimtarja ka qenė mėse realiste: Jeta ka qenė mė e vėshtirė pėr Jane sepse ajo nuk ishte e bukur. Kjo ėshtė njė kritikė direkte e shkrimtares ndaj mentalitetit viktorian, ku u jepej pėrparėsi femrave nė skaj tė standarteve tė bukurisė. Jane ėshtė njė person tej mase interesant, po jo e bukur. Mesazhi?! Do jeni mė tė lumtur nėse reshtni sė kujdesuri mė tepėr se ē’duhet pėr pamjen. Ka kaq shumė gjėra pėr t’u zbuluar dhe vlerėsuar nė kėtė planet!

9- Mundėsitė e jetės janė tė pafund pėr kė ka kurajon tė rrezikojė! Guximi ėshtė ndoshta ajo qė mė tepėr se ēdo gjė ēon pėrpara njerėzimin. Shumė mundėsi anullohen nga hezitimi. Si rrjedhojė tė gjithė ndjejnė keqardhje nė fund qė nuk ndoqėn ėndrrat e tyre . Vepro sa je nė kohė! Shumė raste apo mundėsi nuk shfaqen dy herė. “Carpe diem” ky i pavdekshmi!

10- Mos kini frikė tė shprehni mendimin tuaj! Heroina Jane nuk ngurroi aspak tė pėrballej me teton qė e keqtrajtonte, as tė qortonte Rochester kur zbuloi se ai ishte i martuar me njė tjetėr. Nuk trembet aspak tė thotė mendimin e saj kur ėshtė e nevojshme. Nė mė tė shumtėn e rasteve diskutimi dhe pėrballja janė ēelėsat e sqarimit. Eshtė shumė mė fryt-dhėnėse tė diskutosh rreth njė problemi sesa ta flakėsh nė humnerėn e errėt tė mėrisė.

11- Sė fundmi, nėse vendosni tė martoheni, bėjeni vetėm dhe ekskluzivisht pėr dashuri! “Unė nuk dua tė kaloj jetėn me njė tė huaj, unė dua shpirtin binjak, tė ngjashėm me mua, pėr tė cilin tė kem ndjenja tė thella”- mendon Jane Eyre nė njė pjesė tė romanit. Ajo e refuzon propozimin qe i ofrohet pas ndarjes nga Rochester, jo sepse ai ishte njė njeri i keq, por sepse nuk e dashuronte! Si mund tė mendosh tė kalosh njė jetė tė tėrė me dikė qė nuk tė ngjall ndjenja, emocione ?!
Na ndiqni dhe nė Facebook dhe Twitter

Daniela Vathi