Video

23/04/2013 19:17:36

Berati i rregullores sė ē'rregullt

Berati, aty ku koshat e plehrave janė pa taban, e gastronomia tradicionale quhet 'shnicel vjenez'






TIRANĖ - Nė se ke shkuar nė Berat e nuk ke shijuar pamjen e mrekullueshme pėrtej Osumit, nėn melodinė e bilbilave netėve tė vona pėrballė Mangalemit me verė beratase buzė bordurave tė lokaleve aty pranė, atėherė asgjė s’ke shijuar.

Ky ėshtė Berati nė njė kėndvėshtrim panoramik, e do pėrpiqemi ti themi pothuajse tė gjitha ashtu siē e gjeta, me humor apo jo, me mrekullitė e njėherazi absurditetin e kohės sė sotme, nė njė ndėrthurje tė qytetit tė lashtė 2400-vjeēar, qė me sa duket prej vitesh ora i ka mbetur nė vend.

Mėngjeset atje janė ndryshe. Aromė lulesh e ambiente tė rrethuara nga gurė tė skalitur. Ama tė gjithė habiten kur dėgjojnė se ekziston edhe gliko trėndafili e domateje, pėrpos atyre “tė zakonshmeve”, gliko arre, patėllxhani, nerėnxe apo thane. Teksa je “banor mangalemas” prej njė dite, nuk ke se si tė mos bėhesh kurioz e ti ngjitesh sė pėrpjetės sė kėsaj lagjeje, ku sheh ende kalldrėm por edhe antena parabolike qė shprishin imazhin, sheh ndėrtesa e dritare tė mjerueshme por edhe rikonstruksione tek-tuk.

Tė vjen keq teksa shikon Osumin, vajzėn e legjendės e lumin e kėtij qyteti, ku nė skarpatet e tij varen lecka e qese ngjyra-ngjyra, e shtrati duket se kurrė nuk ėshtė menaxhuar.

Nė mundsh tė shkosh nė Berat/ Rruga deri atje ėshtė plot mund, teksa para nesh shohim duke “u spėrdredhur” gropave njė kamionēinė rulotė me targa France. Tė duket vetja sikur je co-pilot i sė famshmes garė mes shkretėtirės “Paris-Dakar”, ku shtėllungat e tymit ngjiten me dhjetėra metra nė ajėr.

Nė njė ēast, ndalojmė pranė njė benzinato... Jo sepse kishim etje apo duhet tė drekonim, por para nesh njė gropė mė se 30 cm e thellė qė zinte tėrė rrugėn...

Shoferi ynė qė kishte ditė qė e bėnte kėtė rrugė, teksa ekipi i ATSH-sė po pėrgatitej pėr Galanė “Berati, Histori Suksesi”, na rrėfen se ditė mė parė nė qendėr tė qytetit “njė autoambulancė pėr pak pėrfundoi bashkė me pacientin e tyre nė anėn tjetėr tė rrugės, nga njė gropė e madhe e hapur - e cila shpesh mbulohet veēse me dhé herė pas here nga Bashkia – pikėrisht nė qendėr tė qytetit, aty ku ndodhet edhe “Agjencia e Autobusėve”.

Sė paku ditėn rrugėn mund ta shihje, por natėn nė kėto rrugė pa rrugė, pėrfundoje “i lumtur" me diskun e makinės tė shtrėmbuar, ashtu siē kishte ndodhur njė ditė mė parė me njė kolegun tonė. Por s’ėshtė veēse ky Berati “fatalist”.

E ndėrsa bėhemi kurioz, duke mos marrė vesh dhe aq nga gastronomia, shohim qė ajo nė fakt nuk ėshtė aspak tradicionale, por ashtu edhe nga vetė emri e forma e derdhur nė njė kupė me fron tė lartė, i pėrngjan njė mali tė mbuluar me dėborė. Por ajo ėshtė njė ėmbėlsirė franceze ku gjendet edhe si pėrbėrės kremi i gėshtenjave, madje si kuriozitet thuhet se: “ėmbėlsira ėshtė pėrshkruar pėr herė tė parė nė njė libėr gastronomie nga njė kuzhinier italian nė 1475 e shėrbehej shpesh nė shtėpinė e Cesare e Lucrezia Borgia, e bija e Papa Aleksandrit tė VI-tė. Mė pas u bė popullore nė Francė nė shekullin e XVII-tė, rreth 1620. Fillimisht, kjo ėmbėlsirė ishte e verdhė, pasi si pėrmbajtje tė saj kryesore kishte gėshtenjėn e ėmbėl me procesin e miksimit me vezė e sheqer”.

Premtime infrastrukture e koshat e rrugėve.../ Kryetari i Bashkisė Fadil Nasufi nė njė takim me ambasadorin i e OSBE-sė, Eugen Wollfarth i premton kėtij tė fundit se herėn tjetėr do tė bėhet edhe rruga...ndonėse vijon mandatin e tij tė tretė 4-vjeēar qė nga qershori i vitit 2011.

“Kush viziton qarkun e Beratit nuk do tė mbetet veēse nė Berat, por do tė shkojė edhe nė Kanionet e Osumit”, ėshtė shprehur ai. Wollfarth i shprehet se kishte parė foto spektakolare nga ky monument natyre, ndėrsa “sportivisht” Kryetari i Bashkisė e fton tė bėjnė sė bashku rafting nė Osum, duke i nxitur atij dėshirėn pėr tė vizituar mė tej tėrė zonėn...

“Rruga ėshtė ajo qė investitori e pėrthith shpejt dhe e menaxhon mirė gjithė situatėn nė ēdo vend. Ka mbaruar rruga drejt Malit tė Shpiragut, e pėr shkak tė saj vlera e tokės ėshtė mė e shtrenjtė se nė qytet”, ėshtė shprehur Nasufi para ambasadorit Wollfarth.

E ndėrsa i lėmė nė bisedat e tyre largohemi drejt sė vetmes lulishte pėrgjatė bulevardit “Republika”. Atje takojmė njė tė moshuar, njė ish-oficer qė ulet ngadalė nė stolin gjysmė pa dėrrasa, pranė nesh.

“Kur me vijnė nipėrit e mbesa nga Greqia, i blejmė ēokollata dhe ėmbėlsira e pasi i mbarojnė, ambalazhet e tyre duan ti hedhin mbeturinat nė njė kosh. I mbajnė deri sa ta gjejnė...por s’ka askund tė tilla. Mė pyesin e mė vjen turp nga ata... Tė shikosh vendasit qė kanė lindur nė Berat, pa tė keq fare i hedhin nė mes tė rrugės. Pėr tu habitur ėshtė, pse jemi kėshtu ne”, shprehet ai.

E ndėrsa flet pėr Beratin “e tij” Bashkimi thotė se “kur shtrohet rruga shkon veēse njė ditė. Del ngaherė ajo kur ka qenė shtruar para 20-viteve...Ngelėm mes rrugės e baltės. Nė Greqi sa herė kam shkuar i leva kėpucėt e kur u ktheva pas njė muaji shkėlqenin ashtu siē ishin”, shprehet Bashkim Likaj, teksa hedh hapin pėrgjatė lulishtes plot aromė erėmirė me jargavanė varur, e cila nė murg mbushet nga tė rinjtė me kitara, e natėn shndėrrohet nė aromė hashashi.

E nė tė vėrtetė tėrė koshat e plehrave qė gjenden nė anėsoren e Bulevardit qė mban emrin “Republika”, nuk mund tė gjesh asnjė prej tyre tė saktė. Nga jashtė gjithēka normale, por asnjė prej tyre – pothuajse mbi 15 copė - nuk kanė njė taban duke bėrė qė gjithė plehrat tė gjenden pėrreth tyre.

“Rruga gropa-gropa, si e keni ashtufarėsoj bre...”, shprehet njė prej tetė turisteve kosovare tė ardhura nga Prizreni, pjesė e njė shoqate tė grave turko-kosovare, teksa gjejnė prehje nėn hijen e lokal “Shpėtimit”.

Njė prej tyre teksa bisedon me shoqet e saj, fillon debatet “...jo aspak, rruga s’ka filluar asnjė rikonstruksion...por veē dup-dup-dup. Ne nuk vijmė veē nė Tiranė. Duam tė shėtisim nėpėr Shqipėrinė tonė”, vijon ajo.
Njė tjetėr nė kėtė grup thotė qė ėshtė hera e parė nė Berat, por nuk harron tė thotė se “rrugėt janė katastrofė!”.

Pa ditur aspak gjuhėn shqipe Hilmije Kursan ka lindur vėrtetė nė Kosovė, por mė tej e rritur dhe e martuar nė Turqi. “Mė pėrngjan shumė me Turqinė e njerėzit atje, e nga mėnyra tradicionale e jetesės ēka pashė kėtu nė Berat. Po ashtu e shumė fjalė janė njėsoj... Vlerat e hershme kulturore i pėrkasin sė tepėrmi dhe asaj periudhe”, thotė Kursan.

“Kemi qenė gati nė gjithė Shqipėrinė nė kėtė turin tonė 3-ditor. Vijmė pothuajse 2 herė nė vit, tė vizitojmė Shqipėrinė. Na duan ne turqit dhe i duam fort shqiptarėt”, thotė njė tjetėr.

Pasditja tė rikujton kohėt e pas-demokracisė, teksa muzgu bie mbi qytet e aroma e jargavanėve nė lulishten pėrgjatė bulevardit “Republika”, venitet edhe nga shitėsit ambulantė qė rrinė nė anėsoren e rrugės duke shitur ēingėrrima. Por nuk eshtė veēse kjo pamja e grinjtė, pėr qytetin e Onufrit, e Kodikėve dhe e shumė vlerave tė tjera trashėgimore. Le tė jemi pozitivė e tė hedhim mė mirė shikimin pėrtej Osumit ku dritat e lagjes Mangalem e kalasė mbi qytetin e lashtė janė ndezur. Ishim nė Berat !

HermesNews - ©2013