Video

22/01/2013 10:00:32

40 stenda pėr njė fshat arbėresh

Nė 40 stendat e pėrgatitura me kujdesin e njė studiuesi tė mirėfilltė, De Rosa ka pėrshkruar nė gjuhėn shqipe, historinė e vendlindjes sė tij






DURRES - Njė eskpozitė e veēantė, nė tė cilėn pėrshkruhet rruga e njė fshati arbėresh nė shekuj, u pėrurua mbrėmjen e kaluar nė galerinė Nikolet Vasia nė Durrės. Nėn titullin "Fshati im, njė fshat arbėresh" Luis de Rosa ka pėrmbledhur historinė e Ururit, njė nga "katundet" pranė Molises (Itali).

Nė 40 stendat e pėrgatitura me kujdesin e njė studiuesi tė mirėfilltė, De Rosa ka pėrshkruar nė gjuhėn shqipe, historinė e vendlindjes sė tij. Ekspozita e autori 65-vjeēar, qė jeton prej vitesh nė Durrės, ka tėrhequr interesimin e bashkėqytetarėve intelektualė e krijues, ndėrsa nuk kanė munguar edhe artistė dhe njerėz tė kulturės nga kryeqyteti, tė pranishėm nė ceremoninė e pėrurimit.

"Nuk ėshtė njė vend dosido Ururi, tregon Luis de Rosa. Tre burra tė kėtij fshati nė vitet 1960-1970 kanė qenė politikanė tė njohur dhe deputetė nė Parlamentin e Italisė. Tomaso Palmioti ishte 20 vjet kryetar i bashkisė sonė para se tė bėhej deputet, sė bashku me Luigi Occhioneron", thekson arbėreshi de Rosa. Mė i njohuri me siguri ka qenė Mario Tanasi, arbėreshi, qė pėrveēse ministėr nė disa qeveri arriti tė jetė edhe zv/kryeministėr i shtetit fqinj.

Nė riprodhimet me ngjyra tė pėrzgjedhura pėr ekspozitėn shumė shpesh shihet Skenderbeu, figura mė e nderuar mes ururasve. Ende nuk janė zbuluar dokumentat mbi krijimin e Ururit, qė duket se ka si datė themelimi vitin 1465, tre vjet para vdekjes sė Skėnderbeut. "Besohet se paraardhėsit tanė erdhėn nė Itali tė dėrguar nga Skėnderbeu nė ndihmė tė Mbretit tė Napolit gjatė revoltės sė baronėve tė Apuglias", tregon de Rosa, duke shtuar se kjo pjesė e historisė ėshtė ndėrtuar me pak dokumenta nė dispozicion. Nė gravurat dhe fotot e fillimshekullit tė kaluar shihen fragmente tė kishave tė hershme, tė fisnikėve dhe brigantėve, qė shpesh herė sulmonin "qytethin", e qė njė herė ia kanė dalė ta djegin atė.

Arbėreshėt ruajtėn gjuhėn, traditat dhe zakonet, pavaresisht se ishin tė shpėrndarė nėpėr Itali. "Nė vitin 1968 ne krijuam njė Komitet pėr mbrojtjen e gjuhės arbėreshe dhe shkuam nė Romė pėr homazhe pranė monumentit tė Skėnderbeut", tregon Luisi fotot bardhė e zi tė 45 viteve mė parė, qė janė ekspozuar nė galerinė e Durrėsit. Luis de Rosa ka botuar disa libra nė gjuhėn shqipe dhe arbėrishte si "Mjeshtri dhe burri i dheut" e "Unė jam arbėresh", ndėrsa drejton prej disa vitesh botimin e revistės sė pėrmuajshme "Kumbora" tė fshatit Ururi. Ekspozita "Fshati im, njė fshat arbėresh" nga Luis de Rosa do tė qėndrojė e hapur 10 ditė.

HermesNews - ©2013