Analiza
01/11/2014 11:13:49
Mė nė fund Rama qė njihnim
nga Arben Manaj
LONDER - Pasioni politik qė shihet nė gjuhėn trupore tė Ramės nė interpelancėn kur fliste pėr aksionet e qeverisė pėr energjinė apo pėr zbatimin e ligjit nga forcat e policisė, mė kujtoi atė Edi Rama qė mbaj mend dhe mė kishte marrė malli, kur spastroi Tiranėn nga qelbėsirllėku i Parkut Rinia, apo kur riktheu nė identitet Lanėn e bėri aq shumė qė Tirana tė ishte ndryshe nga ajo kur ai mori mandatin e kryebashkiakut.
Kritizerėt, qė shyqyr Zotit qė ekzistojnė, po flasin edhe pėr diktaturė, apo autoritarizėm, madje edhe pėr korrupsion okult. Por Shqipėria nuk ėshtė njė vend i mirėfilltė europian, e ku gjėrat janė krijuar nė mėnyrė tė atillė me kohė e qė me ndonjė axhustim tė vogėl ligjor, gjėrat pėrmirėsohen.
Nuk kemi shtet tė mirėfilltė, ku qytetari tė dihet saktėsisht se ku banon edhe kur i nis njė letėr, apo njė gjobė. Nuk kemi njė shtet ku mund ta paguash online njė faturė e jo tė mbash radhė, e nuk ka njė shtet qė ndėshkon kur bėn njė kundėrvajtje, e madje nuk ka as edhe njė sistem gjyqėsor qė tė japė drejtėsi tė mirėfilltė.
Po ashtu, nė shtetin tonė ka edhe njerėz me pushtet qė kanė vjedhur dhe vazhdojnė tė abuzojnė me postet dhe lidhjet politike pėr tė pėrfituar personalisht dhe pėr tė pasur avantazhe fitimprurėse, dhe bėjnė korrupsion safi.
Por ajo qė mė shqetėson janė reagimet e ndryshme pėr kėto reforma qė janė antipopullore padyshim. Si ēdo reformė, ato shoqėrohen me dhimbjet e tyre, por kur bėhen pėr mė mirė, nė njė plan afatgjatė ato janė tė justifikueshme si ēdo operacion apo ndėrhyrje qė kryen njeriu pėr tė pasur njė jetė mė tė gjatė e mė tė shėndetshme.
Kryeministri dhe kabineti i tij janė tė vetėdijshėm dhe duhen vlerėsuar se e kanė marrė pėrsipėr njė kosto tė tillė, qoftė edhe elektorale, aq sa kanė menduar edhe pėrfitimet afatgjata tė kėsaj reforme.
Tė menduarit afatshkurtėr pėrbėn armikun mė tė madh tė njė qeverisjeje tė mirė, thotė politikani laburist australian, Anthony Albanese, gjysmė irlandez e gjysmė italian me origjinė, mundet edhe arbėresh.
Shqipėria nuk mund tė vazhdojė si deri mė sot me kėtė gjendje nė sektorin energjetik, ku kishte njė kompani koncesionare qė ishte dėshtim nė ēdo dimension e pėr ta shpėtuar u bė shumė mirė.
Tė paktėn ata qė e bėnė atė punė tė heshtin se ua kujtojnė shqiptarėve ēdo sekondė se cilėt ishin mėkatarėt dhe nuk e kuptoj qė nė vend qė tė heshtin e ta harrojnė shqiptarėt, ua kujtojnė mė keq atyre me deklarata qė tė kujtojnė mizėn nėn kėsulė.
Po ashtu, Shqipėria nuk mund tė vazhdojė tė funksionojė kur informaliteti ėshtė ulur kėmbėkryq e ku njė pjesė janė tė nėnės e njė pjesė tė njerkės. Ėshtė e frikshme, kur qoftė edhe indirekt justifikohet qė njė pjesė tė marrin njė shėrbim dhe tė mos paguajnė dhe tė jenė tė nėnės, e pjesa tjetėr tė paguajnė e tė jenė tė njerkės.
Askush qė lexon kėto rreshta nuk besoj se pi kafe apo blen bukė, apo pret njė biletė avioni dhe nuk paguan tek privati, nė rastin mė tė keq e shėnon nė listė apo qitapėt e famshėm. Kjo ėshtė njė kulturė qė do duhet tė marrė fund se nuk ekziston nė asnjė vend tė botės. Nė asnjė.
Mu desh tė paguaja kėto ditė njė faturė tė majme pėr njė mospagesė tė njė takse qė mendoja se ishte detyrim i dikujt tjetėr, por sėrish formalisht e likuidova unė. Jo vetėm faturėn, por pagova edhe koston e kalimit tė ēėshtjes nė gjykatė, madje edhe shumėn pėr urdhrin e ekzekutimit tė pėrmbarimit. Dhe e pagova si Ēeēua. Kėshtu bėhet shteti dhe ky ėshtė ligji.
Po ashtu, po unė, do muaj mė parė mora njė gjobė makine se njė rrotė e makinės kishte mbetur nė trafik nė kutinė me tė verdha qė ėshtė vizuar pėr kalimin e trafikut qė vjen anash dhe mė dhembi, por tani qėndroj njė metėr pėrpara kėtyre vizimeve, sepse mė dhembi xhepi e mė rroftė qė punoj, se mbaj shtetin qė ėshtė shtet dhe ka tė drejtė nė sanksionet nė rastin tim transgresional. Nėse doni qė Shqipėria tė bėhet si Europa, do duhet tė aplikohen tė tilla masa e shteti tė marrė forma tė tilla.
Dhe kjo ėshtė diktatura qė kam qejf, diktatura e ligjit dhe zbatimit tė tij. Dhe ky ėshtė Rama, pėr tė cilin votuan shqiptarėt qė tė jetė po aq i fortė, kėmbėngulės dhe vizionar sa ēishte nė kohėn e mandatit tė parė e deri diku tė dytė kur ishte kryebashkiak, e i shpalli luftė rrumpallės, si kėsaj rrumpalle shtetėrore qė mbizotėron shėmtueshėm ngado qė hedh kokėn e pėrplasesh nė Shqipėri.