Analiza

21/09/2014 12:13:57

Vatikani mbėshtet integrimin

Parolin, besoj se vendimi i Papės Franēesku pėr tė shkuar nė Shqipėri nėnvizon pikėrisht kėtė: pavarėsisht nga vėshtirėsitė ekonomike – qė i njohim tė gjithė e qė nuk janė aspak tė vogla – ky vend zgjodhi rrugėn pėr tė mos e pėrdorur kurrė fenė si shkak pėr konflikte

TIRANĖ - Nė prag tė vizitės sė Papa Franēeskut nė Shqipėri, Sekretari i Shtetit tė Vatikanit, Kardinali Pietro Parolin, nė njė intervistė pėr Televizionin e Vatikanit tregon se pėrse Ati i Shenjtė preferoi Shqipėrinė.Nė intervistėm e publikuar edhe ne faqen e Radio Vatikanit”, kardinali Parolin thotė se “besoj se vendimi i Papės Franēesku pėr tė shkuar nė Shqipėri nėnvizon pikėrisht kėtė: pavarėsisht nga vėshtirėsitė ekonomike – qė i njohim tė gjithė e qė nuk janė aspak tė vogla – ky vend zgjodhi rrugėn pėr tė mos e pėrdorur kurrė fenė si shkak pėr konflikte”.

I pyetur se ēfarė ndihmese ka dhėnė Selia e Shenjtė pėr rindėrtimin e Shqipėrisė, Sekretarit tė Shtetit tė Vatikanit shprehet se Selia e Shenjtė ka qenė shumė e pranishme nė rindėrtimin e Shqipėrisė. “Mund tė nisemi nga kohėt e fundit, edhe pse marrėdhėniet me Shqipėrinė fillojnė shumė mė parė e kanė qenė gjithnjė plot gjallėri: qė nga viti 1991, kur u vendosėn marrėdhėniet pas rėnies sė regjimit komunist, duke i krijuar Kishės kushtet tė rifillonte jetėn e edhe tė hynte pėrsėri nė radhėt e shoqėrisė shqiptare. Pasoi, pastaj, shtegtimi i Gjon Palit II, qė e konsolidoi kėtė rol, e fuqizoi praninė dhe kontributin, qė i jep Kisha vendit. E akoma, ndėrmjet ēasteve mė themelore, mund tė kujtojmė nėnshkrimin e dy marrėveshjeve, mė 2002 e 2007, pėr marrėdhėniet reciproke, nė pėrgjithėsi, e edhe pėr ēėshtjet ekonomike e financiare, nė veēanti. Falė kėtyre hapave, Selia e Shenjtė i shoqėroi ēastet e rindėrtimit e tė pėrtėrijes sė vendit. Natyrisht Papa Franēesku, me kėtė vizitė, ecėn nė kėtė vazhdė, pėr tė dhėnė njė ndihmesė tė mėtejshme”, deklaron Kardinali i Papės.

Ai thotė se Selia e Shenjtė i jep zemėr dhe e mbėshtet nė integrimin evropian tė Shqipėrisė duke kujtuar gjithashtu ndihmesėn e veēantė qė sjell nė kėtė integrim; mund tė kujtojmė trashėgiminė e saj shpirtėrore, tė ruajtur pavarėsisht nga shtypja fetare, nga persekutimi fetar, prandaj duhet kujdesur e duhet mbajtur gjallė.

“Mund tė nėnvizojmė, pėr shembull, edhe ndjenjėn e thellė tė familjes, qė karakterizon shoqėrinė shqiptare. Pikėrisht me nėnvizimin, qė i pėlqen aq shumė Papės: me vlerėsimin e rolit tė tė rinjve, qė janė ardhmėria; e tė tė moshuarve, nga ana tjetėr, qė janė kujtesa, qė kanė njė pasuri tė vėrtetė urtie e pėrvoje, e cila meriton tė vlerėsohet. Prej kėndej themi se vetėm duke sjellė kėto pasuri e kėto veēori karakteristike, Shqipėria mund tė ndihmojė nė mėnyrė tė frytshme nė projektin e integrimit evropian”, shprehet Kardinali Pietro Parolin.

Ai kujtoi edhe disa fjalė, qė i pati thėnė Gjon Pali II nė Asamblenė parlamentare tė Kėshillit tė Evropės, mė 1988, me vlerė pėr tė gjitha vendet e, posaēėrisht, pėr Shqipėrinė, me qė po flasim pėr tė: “Nėse Evropa dėshiron tė jetė besnike ndaj vetvetes, duhet tė dijė t’i mbledhė nė njė tė gjitha forcat e gjalla tė kėtij Kontinenti, duke respektuar karakterin e veēantė tė ēdo vendi” (Strasburg, 8 tetor). Mė duket se pikėrisht nė kėtė kuadėr e shikon dhe e vlerėson Selia e Shenjtė integrimin e Shqipėrisė nė Bashkimin Evropian”.

Ndėrsa i pyetur se cilėt shpreson se mund te jenė frytet e kėtij udhėtimi tė Papės Franēesku nė Tiranė, Sekretari i Shtetit tė Vatikanit thotė se “Frytet i di Zoti. Mendoj se mund tė pėrmblidhen nė moton e caktuar: “Sė bashku me Hyjin, drejt shpresės qė nuk zhgėnjen”. Pra Papa do tė vijė pėr tė pėrforcuar punėn e bėrė gjatė kėtyre viteve e pėr t’i dhėnė hov tė ri, si pėr shpalljen e Ungjillit, pėr fenė, ashtu edhe pėr bashkėjetesėn paqėsore e tė frytshme ndėrmjet realiteteve tė ndryshme fetare nė vend”.

HermesNews - ©2014