Analiza
17/09/2014 17:30:42
Ekoturistizmi i Shebenikut
Njė park nė brezin e gjelbėrt ėe europės
LIBRAZHD - Rajoni pėr tė cilin po shkruaj kėtė artikull, ėshtė Parku Kombėtar i Shebenikut pranė qytetit tė Librazhdit. Ėshtė quajtur si mushkėria e shqipėrisė sė mesme. Ėshtė njė zonė e mbrojtur dhe ofron larmirshmėri turizmi, sidomos atė malor. Ka varietete tė mrekullueshme pėr tu vizituar qė mund tė linin pafjalė kėdo vizitor ngado qė tė vinte.
Parku ndodhet nė brezin e gjelbėrt tė Europės dhe ėshtė pjesė e njė zone tė gjerė dhe komplekse gjeografike. Ky park ėshtė njė zonė me bukuri tė rralla natyrore ku gjenden disa nga peizazhet malore mė madhėshtore dhe befasuse nė tėrė ballkanin.
Ai shtrihet pėrgjatė luginės sė lumit Shkumbin nė lartesinė 2200m mbi nivelin e detit. Parku ėshtė habitat i ariut tė murrmė, ujkut, dhisė sė egėr, derrit tė egėr etj. Nė ujėrat e ftohta rritet trofta e kuqerremtė.
Zona dallohet pėr florėn e pasur dhe shumė tė larmishme, prej kushteve tė pėrshtatshme tė terrenit dhe formave tė tyre tė shumta gjeologjike e gjeografike. Ndėrllojet e bimėsisė mund tė pėrmendim: ahun, lajthinė, ēajin e malit etj. Nė kėtė park ėshtė i zhvilluar turizmi malor, i nxitur nga bukuritė natyrore tė Shebenikut.
Gjithashtu pa harruar ndėr tė tjera liqenet akullnajore, tė cilat ndodhen nė Fushė-Stude dhe nė Shebenik dhe qė janė destinacione tė njohura tė turizmit malor nga turistė vendas por dhe te huaj. Njė ndėr karakteristikat e banorėve tė zonės ėshtė mikpritja nė stanet dhe shtėpitė e fshatarve, ku mund tė shijoni ushqimin bio dhe produktet e fresketa te mishit apo njė gotė dhallė tė ftohtė nga qumėshti i freskėt i lopės. Kohėt e fundit kjo zonė ėshtė futur nė guidat turistike tė Shqiperisė si njė ndėr destinacionet e preferuara tė turizmit malor nga ata qė e kanė provuar.
Ky ėshtė njė rajon i mbrojtur me ligj:
Titulli: Pėr shpalljen Park Kombėtar tė ekosistemit natyror Shebenik-Jabllanicė
Tipi i Aktit: Vendimi KM
Numrii Aktit: 640
Statusi i Aktit: Ne fuqi
Data e Aktit: 21.05.2008
Data e aprovimit te Aktit: 11.06.2008
Numri i neneve: --
Numri i fletores zyrtare: 87
Data e fletores zyrtare: 11.06.2008
Aktiviteti: Park Kombėtar
Propozuar nga:
Pershkrimi i Aktit: Kėshilli I Ministrave shpall Park Kombėtar ekosistemin natyror Shebenik-Jabllanicė.
Parku Kombėtar i Ekosistemit Shebenik - Jablanicė shtrihet ne verilindje tė vendit tonė, nė kufijtė e administrimit pyjor tė Librazhdit. Ai ėshtė shpallur Park Kombėtar me vlera tė larta ekoturistike, nė pėrshtatje me konventat ndėrkombėtare pėr shtimin e sipėrfaqeve tė mbrojtura. Parku ka njė sipėrfaqe tė pėrgjithshme prej 33 927,66 ha, ku pjesėn kryesore e zėnė pyjet, pastaj kullotat, tokat bujqėsore e ato joprodhuese, shkėmbore, si dhe trojet.
Pėrsa u pėrket vlerave ekologjike mund te themi se janė tė shumta, si flora e fauna, ashtu edhe peizazhet turistike, me pyjet te larte ahu,bredhi, pishe tė zezė, dushqesh, shkurresh e llojshmėri e pasur bimėsie barishtore. Vlera tė veēanta ka hidrografia,me lumenj, pėrrenj, liqene artificialė, burime (gurra) dhe pellgje ujore karstike. Fauna ėshtė e pasur me lloje tė shumta, por njė pjese janė te rrezikuara, si rrėqebulli, kaprolli, dhia e egėr, etj. Llojet e tjera qe hasen janė: derri I egėr, gjeli I egėr, thėllėza e malit, grifsha dhe shume lloje harabelash.Po ashtu,ka shumė lloje zvarranikėsh e amfibėsh (peshq) nė lumenj e liqene, etj.
Turizmi nė kėtė zonė edhe pse ėshtė ne fazat e para tė zhvillimit, vizitorėt nuk mungojnė. Kjo zonė parku, pėrveē vlerave turistike ka edhe pasuri kulturore e tradita tė hershme. Ka mjaft monumente natyrore tė shpallura apo jo, qė mund tė vizitohen nga turistėt,studiuesit, etj. Pėrmendim psh, Fshatin Llangė me shtėpi karakteristike me mure guri, trekatėshe, shume vjeēare; Kishėn e Koshorishtit, ndėrtuar nė njė shpelle para mijera vitesh, liqenet karstike Shebenik, liqenin e Fushė Studes,Vlaskėn, Fushėn e Dorėzit, Bredhin e Fushe Kuqes, Rrapin e Taksimit, Shkallėn e Skėnderbeut, Gurrėn e Ariut e shume te tjera.
Nė kėtė zonė komuniteti organizon mjaft aktivitete social-kulturore e tradicionale, tė cilat janė e vetmja frymėmarrje e kėtij komuniteti dhe kėto janė festat tradicionale qe festohen gati ne ēdo fshat te madh dhe kanė secili tė veēantat e veta, por nga pikėpamja e pjesėmarrjes janė shume tė vlefshme, sepse marrin pjesė shumė nga anėtarėt e komunitetit, te ftuar, po dhe te huaj. Kostumet popullore tradicionale ndryshojnė ne disa fshatra po ashtu edhe kėngėt e valet popullore. Festat kryesore qe zhvillohen ne kėtė zone janė: FestaDOREZ, festė mjaft e madhe, me aktivitete kulturore tradicionale nė terren natyror. Po ashtu, festa e Shėn gjergjit nė Steblevė, ajo e Qarrishtės, ajo e Rrajces, e Lunikut, etj
Rreqebulli kafsha ekzotike e Ballkanit, pėrtej gojėdhėnave ėshtė e vėrtetė, qė ėshtė banor i rregullt i Librazhdit. Kjo kafshė qė ėshtė quajtur si Tigri i Ballkanit ėshtė gjendur pikėrisht nė kėtė zonė tė Librazhdit.
Nė disa publikime tė tjera por edhe nga kontakti qė kemi me Shoqatėn pėr Ruajtjen dhe Mbrojtjen e Mjedisit Natyror nė Shqipėri (PPNEA) e cila rreth 5 vjet qė punon nė njė projekt tė pėrbashkėt me EURONATUR, organizatė mjedisore nė Gjermani, Pėr rimėkėmbjen e Rrėqebullit tė Ballkanit janė fokusur nė gjetjen e habitateve te kesaj kafshe interesante nė hapėsirėn e Parkut Kombėtar Shebenik-Jabllanice dhe nė tė gjithė rajonin malor tė Shqipėrisė veriore me anė tė pėrdorimit tė kamerave-kurth.
Rreqebulli i ballkanit (Lynx lynx balcanicus) ėshtė njė nga llojet e faunės mė tė rrezikuar nė Shqipėri dhe qė prej vitit 2006, PPNEA sė bashku me partnerė ndėrkombėtare nga Zvicra, Gjermania, Maqedonia dhe Norvegjia, ka ndėrmarrė njė program pėr studimin dhe ruajtjen e popullatės sė tij - Programi pėr Rimėkėmbjen e Rrėqebullit tė Ballkanit.
Vlerėsimet mė tė fundit tė ekspertėve tregojnė se numri i rrėqebujve nė Shqipėri nuk i kalon 15 - 20 individė nė total dhe si i tillė ėshtė i klasifikuar si njė lloj i kėrcėnuar nė mėnyrė kritike (CR Lista e Kuqe, 2007).
Gjithsesi, nga kėrkimet ndėr vite me metoda bashkėkohore shkencore, deri mė sot nuk ishte provuar prania e rrėqebullit nė gjendje tė egėr nė Shqipėri dhe shenjat e prezencės sė tij vinin kryesisht nga individė tė vrarė dhe tė ruajtur si trofe ose nga informacione tė rastėsishme tė marra nga popullsia e zonave rurale, sidomos nė zonėn e Steblevės, Librazhd.
Si rrjedhojė, ky ėshtė njė nga rezultatet mė tė rėndėsishme tė arritura deri mė tani pasi provon nė mėnyrė perfundimtare pėr praninė e rrėqebullit nė vendin tonė dhe pėrbėn njė thirrje tė fuqishme pėr marrjen e masave tė menjėhershme pėr ruajtjen e tyre dhe tė habitateve ku ata jetojnė.
Metodologjia e pėrdorur nga PPNEA pėr monitorimin e faunės nė vend, ka nė thelb pėrdorimin e pajisjeve tė quajtura kamerakurth, me anė tė tė cilave u realizua dhe fotografimi i rrėqebullit tė parė nė vend.
Kamerat-kurth janė aparate me shkrepje automatike, tė pajisura me njė sensor me rreze infra i cili dedekton lėvizjen e kafshėve me gjak tė ngrohtė dhe i fotografon ato nė momentin qė kalojnė pėrpara pajisjes.
Kėto pajisje montohen nė pemė apo kunja tė posaēme tė vendosura nė pyje, pranė shtigjeve ku njihet lėvizja e kafshėve tė egra. Kjo metodė, ėshtė njė metodė jo-invazive pėr studimin e faunės, pasi gjeneron informacion nė lidhje me praninė dhe abundancėn e llojeve tė ndryshme pa i shqetėsuar ato.
Rrėqebulli mbrohet edhe nga konventa ndėrkombėtare, si Konventa e Bernės dhe Konventa Ndėrkombėtare pėr Tregtinė e Specieve nė Rrezik (CITES) tė cilat janė ratifikuar nga Republika e Shqipėrisė.
Situata e rrėqebullit tė Ballkanit ėshtė edhe mė alarmante po tė mendohet se ai pėrbėn njė popullatė dhe nėnlloj (subspecie) mė vete dhe tė diferencuar gjenetikisht nga popullatat e rrėqebujve tė tjerė nėpėr botė. Kėsisoj, ai ka vlera tė mėdha pėr diversitetin biologjik dhe trashėgiminė natyrore tė vendit tonė dhe pėrbėn njė thesar tė natyrės shqiptare.
Specialistėt Aleksandėr Trajēe dhe Bledi Hoxha nė ēdo kohė kontrollojnė kamerat e vendosura nė shtigje tė ndryshme ku gjejnė jo vetėm rreqebullin por edhe kafshė tė tjera si Ariu, Dhelpra, Ujku, etj. por objekti kryesor i montimit tė kėtyre kamera ėshtė mbreti i kafshėve nė Shqipėri .
Shembuj, mbresa te shkeputur nga banorėt rreth turistėve qė vijnė
Por atė qė nuk e "njohin" apo nuk kanė mundėsi tė shfrytėzojnė vendasit, turizmin, prej vitesh e kanė "zbuluar" njė grup turistėsh amerikanė. Vendasit na treguan se 20 prej tyre, prej 10 vjetėsh, vijnė e kalojnė nga njė muaj pushime kėtu. Kontakti i tyre me kėto bukuri natyrore, na thonė se ka qenė i rastėsishėm dhe nis para 10 vjetėsh. Njė 50-vjeēar amerikan, vjen pėr kuriozitet nė vendlindjen e njė emigranti vendas, ikur nė kontinentin e largėt nė vitin 1991. U befasua nga natyra dhe ēka afronte ajo. Nė vitin e ardhshėm e nė vazhdim, ai sė bashku me tė njohur tė tij, vijnė pėr pushime. Ngrenė ēadrat, gatuajnė vetė, e ndonėse u mungon dhe energjia elektrike, shfrytėzojnė klimėn malore dhe bukuritė e kėtij vendi !
Turistėt mund tė vizitojnė pranė kėsaj zone dhe urėn e vjeter antike Egnantia afėr fshatit Mirakė. Aty mund tė njohin tė kaluarėn dhe jetesėn e saj me tė tashmen. Njė ndėr atraksionet mė tė vjetra nė Shqipėri qė daton qė nė periudhen e Ilirėve. Nje urė e restauruar dhe thesar i lėnė nga ajo kohė.
Nė pėrmbyllje tė kėtij artikulli promovues pėr kėtė zonė dhe jo vetėm, dua tė theksoj se Shqipėria dhe sidomos zona veri-lindore kanė resurse tė mėdha pėr tu shijuar nga tė huaj dhe vendas dhe presin vetėm qė ata ti shkelin kėto vende.