Aktualitet
29/08/2014 08:56:56
Pėrgjimet ? Rama jemi vend i NATOs. Nuk ka vend pėr paragjykime
Konferenca pėr shtyp e Kancerales gjermane Angela Merkel dhe kryeministrit Edi Rama. Pėrgjimet, integrimi dhe Ukraina
BERLIN - Njė pyetje e pėrbashkėt pėr kancelaren Merkel dhe Kryeministrin Edi Rama. Meqenėse pritshmėritė nė Ballkan nga kjo konferencė janė tė mėdha, sa besim keni qė ēėshtjet, pėr tė cilat ju sot jeni dakordėsuar do tė behen realitet dhe nuk do tė mbeten thjesht njė dėshirė e shkruar nė listė. A mendoni se ēėshtja e pėrgjimeve nga shėrbimi sekret gjerman do tė ndikojė nė marrėdhėniet mes Shqipėrisė dhe Gjermanisė ?
Kryeministri Edi Rama: Nė radhė tė parė, unė besoj dhe jo vetėm unė, por tė gjithė liderėt e rajonit besojmė se lidershipi i Kancelares Merkel se shprehja kuptimplotė e vullnetit tė Gjermanisė shprehur sot nė mėnyrė tė dukshme dhe tė prekshme me marrjen e kėsaj nisme, ėshtė garancia mė e sigurt se konferenca e sotme nuk ėshtė fundi, por fillimi i njė procesi ristrukturimi nė marrėdhėniet mes BE dhe Ballkanit, nė terma politikė dhe ekonomikė. Fakti qė po sot Kancelari i Austrisė i pranishėm ka anonēuar se vitin e ardhshėm Austria do ta mikpresė kėtė konferencė tregon se nuk kemi tė bėjmė me njė konferencė qė mbyllet sot, por njė proces qė hapet sot, pėr tė shkuar nė konferencėn e vitit tė ardhshėm, duke bėrė njė bilanc tė kėtij procesi. Duke ndėrtuar mė tej procesin, i cili ėshtė i konceptuar nė harkun e katėr viteve.
Nga ana tjetėr, pėr sa i pėrket pjesės tjetėr tė pyetjeve, ēėshtjes sė pėrgjimit, unė dua ta nėnvizoj qartėsisht se kėtu nuk ka vend pėr asnjė spekulim. Ne jemi njė vend anėtar i NATO-s dhe ne ndajmė me Gjermaninė qėllimin e madh tė pėrpjekjes sonė tė pėrbashkėt pėr njė botė mė tė sigurt, e cila sot kėrcėnohet shumė seriozisht nga terrorizmi dhe nga krimi i organizuar. Prandaj mes nesh nuk ka vend pėr asnjė paragjykim apo gjykim, me sytė dhe me mendėsinė e sė shkuarės, kur bėhet fjalė pėr sigurinė.
Kancelarja Angela Merkel: Unė iu bashkohem fjalėve qė tha Kryeministri Rama pėr sa i pėrket shėrbimit sekret. Unė nuk do tė ndalem nė hollėsi, por ēfarė presin njerėzit sikurse e pėrmendi dhe Kryeministri Rama, nė njė vit ne mund ta provojmė se si po ecet, si po zhvillohet, p.sh siē ishte puna nė qeverinė dhe nė mbėshtetjen e Bosnje-Hercegovinės. Pra, ne duhet tė mbėshtetim popujt. Ne kemi mbėshtetur marrėveshjet midis Serbisė dhe Kosovės. Po kėshtu edhe pėr bashkėpunimin pėr zgjidhjen e emrit tė Maqedonisė. Pra, ne kemi pėrmendur rastin kur themi qė kemi realizuar pėrparime, siē janė p.sh kontaktet midis kryeministrit shqiptar dhe atij serb, etj, ose sikurse e pėrmendi Kancelari austriak qė ti mbėshtesim nė mėnyrė intensive kėto projekte, pėr tė arritur rezultate. Ne jo vetėm tė takohemi nė kėtė vit jubile, por ēdo vit tė mblidhemi, tė bėjmė njė bilanc, tė themi se ēfarė kemi arritur deri mė sot dhe tė vendosim piketat pėr tė ardhmen.
Si e shihni ju pėrshkallėzimin e konfliktit nė Ukrainė dhe a do tė ketė sanksione tė reja dhe ēfare mendoni per integrimin e vendeve tė Ballkanit
Kancelarja Angela Merkel: Ndoshta pėr kėtė pyetjen e integrimit tė vendeve tė Ballkanit Perėndimor mund tė flasė Kryeministri Rama, kurse pėr sa i pėrket Ukrainės ne kemi thėnė se ka njė prezencė tė ushtarėve rusė nė Ukrainė. Ne kemi kėrkuar qė tė ndalet kjo, tė vendoset njė qetėsi edhe nė zonat ku janė aktive separatistėt. Ne po merremi dhe kemi bėrė tė qartė qė nė mars tė kėtij viti se nė qoftė se situata do tė pėrshkallėzohet mė tej, atėherė ne do tė vendosim sanksione tė tjera. Ne jemi nė pritje dhe padyshim qė do tė reagojmė. Unė po e them edhe njė herė, kjo ėshtė diskutuar edhe nė konferencėn e Minsk-ut, ne dėshirojmė tė gjejmė zgjidhje diplomatike, por ne konstatojmė se situata nė ditėt e fundit ėshtė vėshtirėsuar dhe ėshtė rėnduar mė shumė. Ju lutem zoti Rama.
Kryeministri Edi Rama: Ne po investojmė nė paqe dhe stabilitet dhe natyrisht po investojmė nė siguri, nė bashkėpunim me tė gjithė partnerėt tanė, qė prej vitesh tashmė. Kėshtu qė, nė kohė shumė mė tė vėshtira pėr ne kemi qėndruar fort dhe kemi mbėshtetur plotėsisht qėndrimin e familjes sė vendeve demokratike. Nė kėtė kuptim, ne mbėshtesim plotėsisht pozicionin e Kancelares, pozicionin e Bashkimit Europian dhe nė qoftė se bėhet fjalė pėr tė marrė pėrsipėr njė kosto pėr kėtė, jemi tė gatshėm ta bėjmė njė gjė tė tillė. Pasi, ėshtė thelbėsisht me rėndėsi qė Europa tė mos jetė thjesht e pėrfshirė nė punėt e pėrditshme, por tė jetė pėrfaqėsuese e vlerave pėr tė cilat ia vlen tė qėndrosh dhe tė cilat e bėjnė Europėn kaq tė suksesshme dhe kaq tė kėrkuar pėr aspiratat e njerėzve, qė kur ky projekt pati zanafillėn.
Sa i pėrket arsyeve pėr organizimin e kėsaj Konference, 11 vjet pas Samitin tė Selanikut, ndoshta ishim tė shqetėsuar qė kjo disi ėshtė hijezuar nga konfliktet nė Ukrainė, nė Gaza dhe ndoshta mund tė ketė edhe rrezik pėr atė paqe tė brishtė qė ėshtė vendosur nė Ballkan. Sot dėgjuam edhe Kryeministrin Rama, edhe nga Kryeministri Vuēiē, gjithashtu, qė do tė kenė njė takim sė fundi nė Beograd. Kėshtu qė, a mund tė na thoni diēka lidhur me rėndėsinė e kėtij takimi, qė nė fakt vjen pas vitesh ?
Kancelarja Angela Merkel: Unė po e tradhėtoj njė informacion. Ne filluam njė konferencė. Sigurisht qė Konferenca nuk ka tė bėjė me situatėn e keqėsuar nė Ukrainė apo situatėn nė Irak. Ne dėshirojmė qė rajoni i Ballkanit Perėndimor tė mund tė integrohet nė Bashkimin Europain. Sigurisht, Gjermania, nga kėndvėshtrimi i saj ėshtė pėrpjekur vazhdimisht tė luajė njė rol konstruktiv, siē janė edhe vende tė tjera, Bashkimi Europian, Austria e vende tė tjera tė punojnė nė kėtė drejtim. Unė jam shumė e bindur se kėto projektet e infrastrukturės, kėto projekte e plane tė pėrbashkėta qė kemi do tė krijojnė mundėsinė tė thellojmė kontaktet, se pa thellimin dhe forcimin e kontakteve nuk do tė kemi njė tė ardhme tė sigurt. Pra, tė gjithė sėbashku tė punojmė nė mėnyrė konstruktive pėr tė realizuar projekte tė pėrbashkėta. Dhe, prandaj, edhe kėtė ide e iniciativė, ne do ta mbėshtesim plotėsisht.
Kryeministri Edi Rama: Do tė vizitoj Beogradin nė 22 tetor. Kemi njė datė pėrfundimtare, pas ftesės qė ėshtė bėrė nga Kryeministri Vuēiē. Ėshtė njė hap mė tej, drejt sė ardhmes. Kemi kaq shumė gjėra pėr tė diskutuar dhe kaq shumė potencial pėr bashkėpunim, saqė duhet tė punojmė sėbashku, tė gjithė sėbashku nė rajon, por, sigurisht, edhe mes shqiptarėve dhe serbėve, pėr tė siguruar qė nga kjo erė e re nė Ballkan, njerėzit tė pėrfitojnė sa mė shumė tė jetė e mundur, duke qenė se ėshtė njė mundėsi e jashtėzakonshme. Ėshtė viti i parė nė historinė tonė qė jemi nė paqe nė tė gjithė kufijtė. Sigurisht qė, kemi probleme, siē e theksoi Kancelarja. Sigurisht, na duhet ti zgjidhim kėto probleme, por, sė pari e mbi tė gjitha, ne duhet tė kėrkojmė mundėsitė dhe tu ofrojmė njerėzve, njė tė ardhme solide dhe tė shkėlqyer.