Kulturė
23/08/2014 16:51:30
Venecia dhe Shqipėria
Njė tjetėr libėr i Lucia Nadin, ''Venecia dhe Shqipėria. Njė histori takimesh dhe lidhjesh shekullore''
VENEZIA - Mė tepėr se njė libėr i ri Venecia dhe Shqipėria. Njė histori takimesh dhe lidhjesh shekullore), ėshtė dhe njė shkurtore e punės mbi dhjetė vjeēare tė kryer nga Lucia Nadin mbi kėtė temė, punė e cila ka marrė trajtė nė shumė libra, disa prej tė cilėve janė recensuar tashmė, nė kohėn pėrkatėse, nė po tė njėjtat faqe.
Ėshtė njė mjet i dobishėm, me paraqitje grafike shumė tė kėndshme, tejet i ilustruar, pėr atė qė vetėm sot po i qaset kėsaj teme, nė dukje e drejtuar njė lexuesi me interes tė caktuar; nėse nė fakt nė punėn e Lucia Nadin flitet pėr lidhjet shekullore midis Venecias dhe Shqipėrisė, nė tė cilėn bėhet fjalė mbi tė gjitha pėr Shkodrėn.
Njė vėzhgues bashkėkohor nuk mund tė mos fusė kėto saktėsime brenda suazės mė tė gjėrė tė lidhjeve historike midis Italisė dhe Shqipėrisė, akoma sot jo mjaftueshmėrisht tė njohura, nga njėra dhe tjetra anė e Adriatikut, edhe pse tashmė janė kaluar fazat historike tė pafunda pak a shumė penguese.
Dhe meqė e dimė qė dy kombet tona shfaqen edhe mbi Jonin, do tė ishte mė mirė tė rivendosej koncepti i vjetėr i lavdishėm i Gjirit tė Venecias qė tė paktėn nė mėnyrė simbolike - nuk vendoste shumė kufinj fizikė.
Libri gjindet edhe nė njė version dygjuhėsh italishtanglisht, prandaj vepra e Nadin i ofrohet, ndoshta pėr herė tė parė, njė publiku universal, dhe kjo ėshtė akoma mė e rėndėsishme meqė Shqipėria i hapet, kėtė vit akoma mė me sukses, turizmit ndėrkombtar, pėrveēse po i afrohet institucionalisht Bashkimit Europian. [2](*)
Ja qė vijmė nė tre librat themelorė tė Lucia Nadin: Statutet e Shkodrės nė gjysmėn e parė tė shekullit XIV me shtesat deri me 1469[3], Migrazioni e integrazione. Il caso degli Albanesi a Venezia (1479-1552) Shqiptarėt nė Venedik: mėrgim e integrim (1479-1552)[4] dhe Shqipėria e rigjetur. Zbulim gjurmėsh shqiptare nė kulturėn dhe artin e Venetos nė shek. XVI[5].
Por dhe dy ese tejet interesante tė publikuara nė Ateneo Veneto: Giorgio Castriota Scanderbeg a Venezia, sul Bucintoro[6], Proposta di rilettura delle pitture di Paolo Veronese in San Sebastiano a Venezia: Scanderbeg, Miles Christi, e la Chiesa di Albania[7].
Pjesa mė e fundit e studimeve tė Lucia Nadin, akoma nė vazhdim e sipėr, pėrfshin Paolo Campsa-n, sot i konsideruar skulptori mė i madh i drurit tė Venecias rilindase, me prejardhje nga Shkodra (Kamsi).
Janė shumė interesante, dhe tėrėsisht pėrtėritėse, dy harta tė marra nga foto satelitore. Njėra, duke paraqitur qytetin e Lagunės, thekson se si, nė toponomastikėn veneciane nuk mungojnė emra qė u drejtohen bashkėsive tė huaja tė cilat u vendosėn, nė kohėra tė ndryshme, nė kėtė qytet: nga Bregu i Skiavonėve, tek Hani i Gjermanėve, nga Ura e Grekėve tek Rrugica e Armenėve; por njė fakt duhet tė theksohet: ėmėrtimi qė lidhet me emrin e shqiptarėve ėshtė ai qė haset mė shpesh.
Pesė lagje nė gjashtė i drejtohen nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė Shqipėrisė: nė Kryqin e Shenjtė njė Rrugicė e Shqiptarėve gjendet ndėrmjet Shėn Xhakomo tė Orios dhe Shėn Stae; njė Rrugicė e Shqiptarėve gjendet mbas kishės sė Fretėrve, nė drejtim tė Shėn Rokut si dhe njė tjetėr matanė urės sė Fretėrve, nė drejtim tė Rrugicės sė Sapunbėrėsve; nė Kanarexhio njė Rrugicė e Shqiptarėve, njė Degė e Shqiptarėve, njė Shesh i vogėl i Shqiptarėve janė nė zonėn e Shėn Gėzimit, nė drejtim tė Themeleve Priuli; nė Castello, rrugica e ngushtė qė sot ndan godinėn e Burgjeve tė Reja quhet gjithashtu Rrugicė e Shqiptarėve.
Sė fundmi, njė hartė e rrethinave tė Venetos, nga e cila theksohen lokalitet e shumta tė vendosjes sė klerit me prejardhje shqiptare.
Pėr kureshtje, edhe pamja e kopertinės: Mbrojtja e Shkodrės e gdhendur nga Antonio Lanzani mbi vizatim tė Dusit, shtampė e shek. XIX, Venecia, Muzeumi Correr, ėshtė pak e njohur po ta krahasosh me atė pikturė tejet tė famshme, dhe adashe, tė Veronezes qė gjėndet nė Pallatin Dukal, nė tavanin e Sallės tė Kėshillit tė Lartė.
Pėr ta mbyllur, siē e thamė edhe mė parė, kjo ėshtė vetėm njė qasje ndaj sasisė sė madhe tė studimeve tė kryera nga Lucia Nadin, nga e cila me siguri do tė lindė, nė shumė lexues, dėshira, ndoshta edhe nevoja, pėr tė pėrthelluar me anė tė teksteve specifike.
Bibliografi [1] Venecia: Rajoni i Venetos, 2013. Titulli dhe teksti edhe nė shqip. - Pėrkthim i Hedie Xhyherit.
[2] Njė shėnim nė fund tė kopertinės na kujton qė The project is co-founded by the European Union, Instrument for Pre-Accession Assistance.
[3] Me ese hyrėse tė Gian Battista Pellegrini, Oliver J. Schmitt, Gherardo Ortalli; pėrkthyer nė shqip nga Pėllumb Xhufi, Roma, Viella, 2002; botim i II, Tirana, Wisdom University, Onufri, 2010
[4] Roma, Bulzoni, 2008 dhe pėrkthyer nė shqip nga Tirana, Shtėpia Botuese 55, 2008. Pėrkthyer nė shqip nga Pėllumb Xhufi.
[5] Botim dygjuhėsh. Tirana, Onufri, 2012. Pėrkthyer nė shqip nga Pėllumb Xhufi.
[6] «Ateneo Veneto», CXCIV, seria e 3-tė 6/II, 2007, fq. 7-24; dhe, me thellimet e mėtejshme, Scanderbeg in Venice. On the Bucentaur, the great floating theatre of memory, Autorė tė ndryshėm, The living Scanderbeg, The Albanian Hero Hero between Myth and History, nga Monica Genesin, Joachim Matzinger, Giancarlo Vallone, Hamburg, Kovac, 2010 (mbi famėn e Skėnderbeut nė Europė). fq. 159-173.
[7] «Ateneo Veneto», CXCVIII, seria e 3-tė 10/II, 2011 (2012), fq. 7-30; e tani Ibidem, nė shtyp, ese me Mario Bonaldin. //HermesNews - ©2014//
* Pėrktheu nga italishtja Fioralba Duma