Botė
18/08/2014 12:05:15
''Roosevelt'', lutja e historianėve
Biblioketa - Muze e Presidenti Roosevelt vėnė nė shėrbim tė njerėzve. Ish presidenti amerikan i katėr mandateve bėri vizitėn e tij tė fundit nė Hyde Park nė mars 1945 dhe vdiq mė 12 prill 1945 nė Warm Springs (Georgia), nė moshėn gjashtėdhjetė e tre vjeēare
HYDE PARK, NEW YORK - Franklin D. Roosevelt Biblioteka nė Hyde Park, New York ėshtė biblioteka e parė presidenciale e ndėrtuar nė Shtetet e Bashkuara. Ajo ėshtė konceptuar dhe ndėrtuar nėn drejtimin e Presidentit Franklin Delano Roosevelt nė vitet 1939-1940. 
Historia
Objekti ėshtė ndėrtuar afėr shtėpisė sė familjes Roosevelt nė Hyde Park, New York nga njė kontraktues nga Filadelfia John McShain. Ajo ka njė sipėrfaqe 16 akra (6.5 ha), tokė e dhuruar nga Presidenti dhe nėna e tij, Sara Delano Roosevelt.
Biblioteka rezulton nė njė vendim tė presidentit si njė strukturė e veēantė dhe e nevojshme pėr tė strehuar dhe mbledhur nė muze njė sasi tė madhe tė tė gjitha dokumentave, si libra dhe relike qė Presidenti Rosssevelt kishte akumuluar gjatė njė jetė tė shėrbimit publik dhe jetės sė tij private.
E para bibliotekė presidenciale nė SHBA
Kjo ka qenė e para biblotekė presidenciale e cila iu dedikua Presidencės Roosevelt dhe mban letrat presidenciale, qė ishin lėnė nė dorė tė fatit. Edhe pse njė pjesė e ēmuar e trashėgimisė sė tij, ishte nė zyrat e kryeshefave 
ekzekutiv ato ishin pronė private tė cilat u morėn me vete gjatė largimit nga detyra tė Presidentit Roosevelt.
Disa thuhet se janė shitur apo janė shkatėrruar dhe nė kėtė mėnyrė ose janė tė shpėrndara e tė humbura pėrgjithmonė, nėpėr SHBA. Tė tjera i kishin mbetur anėtarėve tė tjerė tė familjes, por qenė tė paarritshme pėr tė rėnė nė duart e dijetarėve pėr periudha tė gjata kohore. Disa nga koleksionet, mė interesante pėr fat tė mirė gjetėn rrugėn e tyre nė Bibliotekėn e Kongresit dhe magazinat private.
Roosevelti ishte i pari qė vuri nė dispozicion tė publikut letrat, dokumetat e tij dhe ato tė qeverisė, pasi la Shtėpinė e Bardhė. Gjatė ndėrtimit tė bibliotekės sė tij, Roosevelt, tha se pati krijuar njė institucion pėr tė ruajtur tė pandryshuara tė gjitha letrat qė kishte.
Kėto dokumente tė pėrfshira nė tė gjitha postet e zyrave tė tij politike, gjatė gjithė karierės, qė nga senatori shtetėror nė New York (1911-1913), ndihmės sekretari i Marinės (1913-1920), Guvernatori i New York-ut (1929-1932), dhe Presidenti i Shteteve tė Bashkuara (1933-1945 ), me koleksionet private tė letrave, librave dhe relikeve nė historinė e marinės amerikane dhe Dutchess County, New York. 
Vendndodhja dhe ndėrtesa muze bibloteka presidenciale Roosevelt
Biblioteka ishte e mbipopulluar kur pėrfundoi. Roosevelti shėrbeu si president pėr mė shumė se dy mandate. Nė vitin 1950 u tha se biblioteka mbante 50 milionė artikuj, duke pėrfshirė 16.000 libra, 15.000 fotografi, 275,000 metra tė filmit, dhe 300 regjistrime zanore.
Ndėrtesa ndodhej nė zonėn bregut tė lumit Hudson Valley nė stilin qė tė kujton ndėrtimet lokale koloniale tė holandezėve. Arkitektura mban firmėn e Presidentit Roosevelt, mė datė 12 Prill 1937.
Roosevelt e ndėrtoi me fonde tė dhuruara private, me njė kosto prej 376,000 dollarė e cila ka sot 100 fishin e asaj vlere.
Robert D.W. Connor, arkivist i Shteteve tė Bashkuara nė atė kohė, tha se Presidenti, "Franklin D. Roosevelt ėshtė pėrgjigjja e kombit tė lutjes e historianėve."
Biblioteka pėrmban dokumentet e dhuruara dhe nga tė tjerėt qė lidhen me Roosevelt, tė tilla si Henry Morgenthau, ditari Jr me 840 vėllime.
Bibliotekat presidenciale Akti Records
Veprimet e Ruzveltit kanė shėrbyer si precedent. Kur kongresi miratoi Aktin pėr bibliotekat presidenciale nė vitin 1955, ajo paraqiti rregulloret dhe proēedurat e iniciuara nga Presidenti Roosevelt pėr tė ndėrtuar privatisht bibliotekat qė ato tė mirėmbahen me shpenzimet federale pėr tė ruajtur dokumentet e presidentėve nė tė ardhmen.
Gazetat zyrtare presidenciale janė pronė publike si rezultat i aktit Records prej vitit 1978. Nuk ka njė legjislacion tė kufizuar mbi madhėsinė dhe financimin e muzeve. Presidenti Roosevelt donte qė letrat tė ruheshin nė njė vend duke i bėrė ato tė pėrdorshme pėr gjithė kombin, ende ndiqet nga presidentėt e SHBAsė kur lėnė Shtėpinė e Bardhė.
Muzeu
Roosevelti shpresonte qė atėhere se biblioteka do tė bėhej njė qendėr e rėndėsishme kėrkimore dhe e gjitha kjo do tė tėrhiqte shumė vizitorė nė muze. Seksionet e ndryshme nė Muzeun Roosevelt u hapėn pėr publikun mė 30 Qershor 1941.
Megjithatė, fillimi i Luftės sė Dytė Botėrore ndryshoi planet e Roosevelt. Hapja zyrtare e bibliotekės si strukturė kėrkimore ishte shtyrė pasi presidenti shėrbeu dhe pėr njė mandat tė tretė dhe mė pas u zgjodh nė njė term tė katėrt.
Qė prej vitit 1944 ai vizitoi bibliotekėn shpesh herė gjatė luftės pėr tė zgjidhur dhe klasifikuar tė dhėnat e tij dhe relikeve. Nė bibliotekė ai mbajti disa nga fjalimet e tij tė famshme nė radio dhe biseda tė tjera.
Presidenti Roosevelt bėri vizitėn e tij tė fundit nė Hyde Park nė Mars 1945 dhe vdiq mė 12 Prill 1945 nė Warm Springs nė Gjeorgjia, nė moshėn gjashtėdhjetė e tre vjeēare. Ai ka njė fakt interesant qė duket paksa i pa besueshėm ngaqė, askush nuk e ka ditur derisa ai vdiq.
Presidenti Roosevelt ishte i paralizuar dhe lėviste me karrocė paraplegice
Rinovimi i parė nė biblotekė ndodhi nė shekullin e 21. Muzeu ėshtė rihapur kohėt e fundit pas njė pauze dy-vjeēare, pas njė rinovimi tė madh. Muzeu tani pėrfshin njė sipėrfaqe prej 12.000 metra katror tė hapėsirės, e cila ka ekspozitėn e pėrbėrė nga objekte personale dhe presidenciale me njė teknologji tė re. //HermesNews - ©2014//