Analiza

03/06/2014 18:08:23

Pėr grevėn dhe ekonominė

nga Lulzim Basha

TIRANE - Nė prak tė vendimit tė shumėpritur tė Bashkimit Europian pėr statusin e vendit kandidat pėr Shqipėrinė, Edi Rama i rrėzuar moralisht nga e vėrteta tronditėse e narkotrafikut me symbyllje, syshkelje dhe pėrfshirje qeveritare, po demonstron me goditje tė pėrqėndruar konceptet e tij staliniste pėr drejtėsinė, pėr ligjin, pėr kundėrshtimin, pėr protestat dhe pėr grevat e qytetarėve tė lirė. Kryeministri dhe qeveria e tij vazhdojnė tė injorojnė dy grevat e urisė, gjithnjė e mė kritike nė zgjatjen e tyre, qė po zhvillohen nė Tiranė nga pėrfaqėsues tė shoqatės sė tė larguarve nga puna nė mėnyrė tė paligjshme dhe nga ish tė pėrndjekurit politikė.

I bėj thirrje sėrish qeverisė tė vendosė menjėherė dialogun me tė dyja grevat, tė shqyrtojė pa vonesė dhe me realizėm natyrėn e kėrkesave tė punonjėsve tė larguar nga puna dhe tė reflektojė konform ligjit ndaj tyre, tė pėrballet me tė pėrndjekurit politikė, tė shpjegohet me ta pėr premtimet e dhėna me zė dhe figure, dhe tė shpjegohet pėr mosmbajtjen e tyre.

Ekonomia rikthehet nė fokusin e takimeve tona sėrish me lajme tė kėqija. Shifrat zyrtare tė muajit tė kaluar pavarėsisht tendencencės sė njohur tė qeverisjes propagandistike pėr t’i zbukuruar, pohojnė qartė dėshtimet e saj tė pėrditshme dhe tė njėpasnjėshme tė qeverisė Rama-Meta nė kėtė fushė.

Tatim Fitimi pėr periudhėn janar-prill 2014 rezulton tė jetė 7.950 milionė lekė, ose 550 milionė lekė mė pak sesa parashikimi i qeverisė prej 8.5 miliardė. Gjatė kėsaj periudhe, siē dihet, ka hyrė nė fuqi rritja 50 pėrqind e normės sė tatim fitimit, qė u kundėrshtua nga biznesi dhe opozita, por si pėrfundim u vulos me kartonat e shumicės Rama-Meta.

Nė bazė tė normės sė re tė ardhurat nga tatim fitimi duhej tė ishin rritur minimalisht nė masėn 50 pėrqind, nė fakt janė rritur 23 pėrqind krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar kur ishte nė fuqi taksa e sheshtė. Ēka ndodhur ? Ku ėshtė 27 pėrqindėshi ? Evazion dhe korrupsion qeveritar, rėnie dhe tkurrje ekonomike - ky ėshtė shpjegimi. E gjithė kjo e shoqėruar me mė pak vende pune, mė pak punėsim, me pak tė ardhura pėr individėt dhe familjet, mė shumė vėshtirėsi, varfėri dhe mjerim pėr qindra mijėra familje qė ushqehen nga sektori privat.

Akcizat pėr 4 mujorin e parė 2014 rezultojnė mbi 2.2 miliardė lekė mė pak sesa plani i shpallur nga vetė qeveria (19.6% mė pak) dhe njėkohėsisht pothuajse 1.3 miliardė lekė mė pak sesa fakti i periudhės janar - mars 2013.

Me akciza shumė mė tė larta kėtė vit qė janė shtrirė pėr karburantet, cigaret, e shumė mallra tė tjerė konsumi, kjo qeveri po arkėton mė pak tė ardhura pėr buxhetin e shtetit dhe ky ėshtė dėshtimi tjetėr evident i qeverisjes propagandistike. Gjatė katėr mujorit tė parė tė kėtij, po tė marrim vetėm njė zė, janė importuar 682 tonė cigare sipas tė dhėnave tė tyre, nga 902 ton tė importuara nė tė njėtėn periudhė tė vitit tė kaluar. E gjithė kjo pėrkthehet nė miliona euro tė munguara nė buxhetin e shtetit.

Edi Rama duhet t'u shpjegojė shqiptarėve dhe opozitės ku kanė shkuar milionat e cigareve tė pazhdoganuara pėr periudhėn janar - prill ? Duke kėrkuar me forcė transperencė pėr gropėn e madhe tė cigareve dhe mallrave tė tjera tė akzicės, ne si opozitė denocojmė rikthimin e fuqishėm pas shumė vitesh tė kontrabandės sė cigareve dhe mallrave tė akzicės nė sistemin doganor tė vendit.

Rrit akcizat e karburanteve dhe cigareve nga njė anė, mblidh mė pak tė ardhura pėr buxhetin e shtetit nė anėn tjetėr.

Qeveria deklaron se tė ardhurat tatimore pėr periudhėn janar - prill 2014 rezultojnė pothuajse 2 miliardė lekė mė shumė sesa plani. Por nėse qeveria do tė bėnte njė shpėrndarje tė drejtė dhe transparente tė planit tė tė ardhurave, ku pėr 4 muaj tė parashikonte qė do tė mblidhte 1/3 e tė ardhurave vjetore tė planifikuara, atėhere qeveria do tė rezultonte me njė mosrealizim pėr periudhėn e 4-mujorit tė parė 2014, prej 8 miliardė lekė.

Qeveria ka planifikuar njė rritje vjetore prej 18,4 pėrqind nga tė ardhurat nga tatimet dhe doganat. Pėr periudhėn janar - prill 2014 shifrat tregojnė se ecuria ėshtė me njė ritėm mė tė ulėt prej mbi 32 % krahasuar me kėtė planifikim tė vetė qeverisė.

Tatimi mbi tė ardhurat personale pėr periudhėn janar - prill rezulton me njė mosrealizim prej 284 milionė lekė apo nė njė rrafsh tjetėr krahasimor rezulton tė jetė 949 milionė lekė mė pak sesa fakti i tė njėjtes periudhė tė vitit paraardhės

Duke ndėrhyrė dhe ndikuar direkt negativisht nė buxhetet dhe performancėn fiskale tė Njėsive tė Qeverisjes Vendore, qeveria i hoqi ēdo bashkie dhe komune tė drejten e agjentit tatimor pėr mbledhjen e "taksės pėr biznesin e vogėl", duke ja tranferuar kėtė tė drejtė administratės qendrore tatimore.

Tė dhėnat zyrtare flasin vetė: vetėm pėr periudhėn janar - prill qeveria ka mbledhur 379 milionė lekė, ose plot 111 milionė lekė mė pak sesa plani. Nėse e krahasojmė me tė njėjtėn periudhė tė vitit paraardhės (ku mbledhja e kėsaj takse ishte kompetencė e vetė bashkive dhe komunave) atehėre shohim se qeveria ka mbledhur 673 milionė lekė mė pak, ose e thėnė ndryshe, pothuajse 3 herė mė pak.

Kompensimi i pronarėve vazhdojnė muaj pas muaji tė jenė nė nivele minimale historike. Gjatė katėr muajve tė parė tė vitit 2014 qeveria ka mbledhur vetėm 36 milionė lekė, ndėrkohė qė parashikonte tė mblidhte plot 10 herė mė shumė. Nga ana tjetėr, nėse e krahasojmė performancėn e qeverisė sė kėtyre 4 muajve tė parė tė vitit 2014 me performancėn pėr tė njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar, shohim se fakti i periudhės janar-prill 2013 prej 625 milionė lekė ėshtė mbi 17 herė mė i lartė sesa fakti i periudhės janar-prill 2014. 17 herė mė keq.

Shpenzimet totale pėr periudhėn janar-prill 2014 rezultojnė mbi 15 miliardė lekė mė pak sesa plani i qeverisė pėr kėtė periudhė. Gjatė periudhės janar -prill 2014, qeveria parashikonte tė paguante 300 milionė lekė pėr ish tė pėrndjekurit poltikė, por realisht ka paguar vetėm 15 milionė lekė, plot 20 herė mė pak.

Nga ana tjetėr, nėse e krahasojmė me tė njėjtėn periudhė tė vitit paraardhės, ku gjatė periudhės janar - prill 2013 qeverisja demokratike ka paguar plot 1.446 milionė lekė, kjo tregon qartė se qeverisja e mėparshme ka paguar mbi 96 herė mė shumė sesa qeverisja e Rilindjes dhe kėtu duhet t’i kėrkojė Rama arsyet e zemėrimit tė kėsaj shtrese, tė grevės sė urisė, pikėrisht tek premtimet e tij tė braktisura e tė pambajtura, te demagogjia e tij dhe tek fyerja qė u bėn.

Ndonėse qeveria parashikonte qė gjatė periudhės janar - prill 2014 tė shpenzonte 200 milionė lekė pėr zėrin "kompensim pėr shtresat nė nevojė" , mė tė paprivilegjuarit mes nesh, ku fondi vjetor i pėrcaktuar prej 1.1 miliardė lekėsh, akoma nuk ka paguar asnjė qindarkė gjatė kesaj periudhe per kėtė zė.

Nga njėra tjetėr, qeveria tha se qeveria paraardhėse ka lėnė pa-paguar mbi 30 milionė dollarė detyrime pėr pagesat e papunėsisė. Por nė kėtė periudhė kjo qeveria ka mbajtur tė njėjtėn nivel pagese, ku vetėm nė muajin prill 2014 ka dėshtuar duke paguar 851 milionė mė pak sesa qeverisja jonė.
Qeveria deklaron se ka filluar tė kryejė pagesat e "detyrimeve tė prapambetura nė infrastrukturė", por nė fakt rezulton se janė paguar vetėm 1.6 miliardė lekė nga 4 miliardė tė planifikuara.

Investimet publike me financim tė brendshėm pėr periudhėn janar-prill 2014 rezultojnė mbi 2.4 miliardė lekė (24 milionė dollarė) mė pak sesa plani i qeverisė pėr kėtė 4-mujor, ndėrkohė qė rezultojnė pothuajse 13 miliardė lekė (rreth 130 milionė dollarė) mė pak sesa fakti i periudhės janar-prill 2013.

Investimet publike totale (me financim tė brendshėm e tė huaj) pėr periudhėn janar-prill 2014 rezultojnė rreth 31 milionė dollarė mė pak sesa plani i qeverisė pėr kėtė periudhė dhe mbi 15 miliardė lekė (150 milionė dollarė) me pak sesa fakti i periudhės janar-prill 2013. Nėse kėsaj vlere i shtojmė edhe vlerėn mė pak tė paguar nga qeveria aktuale gjatė periudhės tetor-dhjetor 2013, atėhere pėr periudhėn tetor 2013- prill 2014 qeveria socialiste ka paguar rreth 230 milionė dollarė mė pak investime krahasuar me tė njėjten periudhė tė vitit paraardhės.

Vazhdon tė mbetet i bllokuar procesi i privatizimeve. Gjatė 4-mujorit tė parė 2014 arketimet nga procesi i privatizimeve rezultojnė tė jenė vetėm 2 milionė lekė, krahasuar me 229 milionė lekė, tė sė njėjtės periudhė tė vitit tė kaluar, pra 115 herė mė pak.

Pėr ta mbyllur kėtė kaskade faktesh tė pashpresa, kreditimi total pėr ekonominė nė muajin prill ėshtė 2,2 pėrqind mė i i ulėt se e njėjta periudhė e vitit tė kaluar, ku spikat kreditimi pėr biznesin 3,2 pėrqind mė i ulėt.

Kjo ėshtė tabloja e zymtė e pėrkeqėsimit, e rėnies, e mekjes sė pandalshme tė ekonomisė nė qeverisjen Rama-Meta. Kjo do tė vazhdojė tė mbetet nė qendėr tė vėmėndjes dhe opozitarizmit tonė tė mbėshtetur nė shifra, fakte tė pakundėrshtueshme dhe argumente bindese qė do tė vazhdojmė t’i bėjmė transparente para qytetarėve.

HermesNews - ©2014