Analiza

30/01/2014 16:19:49

Ėshtė puna ime !

Domosdoshmėria dhe mirėqėnia mbi mjetet kontraceptive

HermesNews - Kur bie fjala pėr shėndetin sidomos pėr atė tė gruas, e anashkalojmė si tė ishte i paprekur nga sėmundjeshmėritė, pėr nga fakti se ėshtė riprodhuese, e shėndetshme pėr tė dhėnė jetė pėr tė vazhduar ashtu jetėn pa rrezikshmėri.

Kjo mėndėsi jehon ende, pėr nga mėnyra e tė jetuarit nga faktorė tė jashtėm dhe tė brėndshėm. Mirėpo dinamika e jetės ėshtė bėrė e atillė, qė pėr t’u mbrojtur mbi sjelljet seksuale, duhet tė ndėrmerren antitrupa, pėr njė jetė tė planifikimit familjar dhe tė kufizuar nga ekspozimet jo vetėm faktioral por edhe tė mirėqėnies psikologjike dhe emocional-shpirtėror.

Rrugėt pėr tė mbrojtur shėndetin ka qėnė dhe ėshtė mjekėsia (mjeku -mjekimi). Njeriu, gruaja ka kėto pika referimi dhe informimi mbi atė ēfarė njė gruaje i ndodh dhe mund t’i ndodhi trupit tė saj. Rėndėsi tė madhe pėr kėtė shkenca e mjekėsisė ka tejēuar pėr tė mbrojtur dhe ruajtuar ekuilibrat vitale tė jetės sė gruas, pėr tė pasur njė shėndet dhe jetė tė sigurt dhe ajo ėshtė kontraceptivi hormonal, qė janė kokrra pėrdorim oral, apo mjetet kontraceptivė.

Mbi shėndetin riprodhues tė gruas, ėshtė hulumtuar, testuar, informuar (shkruar), shumė mekanizma mbrojtės dhe alternative, pėr tė bėrė njė jetė tė rehatshme, dhe i gjithė ky ka nisur me rrugė informimi, si, tek mjeku i familjes, i konsultores, dhe mjeku gjinekolog. Ky oaz informacioni rrit dhe vlerėson ndėrgjegjėsimin qė gruaja duhet tė ketė mbi trupin e saj.

Tabuja mbi shėndetin seksual - > Ėshtė njė ndėr arsyet, se pėrse mungon dėshira apo mundėsia pėr t’u informuar mė sė miri dhe nė mėnyra tė sigurta pėr shėndetin dhe rrezikut qė ato mund t’i kanosen, nga kjo mungesė pėr tė pėrdorur kontraceptivin qė atyre i pėrshtatet mė sė mirė nė organizmin e tyre.

Qė tė kemi njė sjellje tė mirė seksuale, nuk ėshtė kontrollimi i epsheve (kėnaqėsisė), por edhe ndėrhyrja e mjeteve alternative, qė redukton mundėsitė pėr aborte qė rrezikojnė jo vėtėm shėndetin, por edhe mundėsinė e riprodhimit.

Pėr hir tė sė vėrtetės shumė pak gra janė tė informuara dhe i pėrdorin mėnyrat e kontracepsionit dhe kjo nuk vjen sepse nuk shkon informacioni tek zonat mė tė thella, sepse edhe atje, ka konsultore apo poliklinika, por nga kushtet ekonomike-apo kriza midis partneritetit.

Dhe pėr kėtė duhen ngritur grupe punonjėsish pėr tė shkuar shtėpi mė shtėpi,mbi informimin e planikifikimit familjar, pėr tė cilėn sot shoqėria ndeshet me krizėn familjare dhe edukimit dhe sjelljeve seksuale.

Nė tė gjithė kėtė informim gruaja,nuk duhet tė jetė e vetme, por edhe partneri, famijla, miqtė, qė tė ndihmojmė pėr mundėsitė e pėrmisimit tė jetės bashkėshortore, gjėndjen psikologjikė (morale emocionale) por edhe komunitare.

Cilėsia e jetės, nis kur gjithcka qė njėriu ndėrmerr pėr tė mbrojtur dhe shmangur rreziqet, qė sot mund tė jenė efikase dhe tė dobishme. Individi dhe shoqėria tė pėrpiqen qė tė ndryshojnė kėtė lloj mėndėsie dhe ndryshimet qė i ndodhin shoqėrisė.

Informimi mbi jetėn seksuale, vjen si nevojė pėr komunikim,kėnaqėsi, dhe pėr kėtė ne duhet qė ta mbrojmė dhe tė evitojmė dhe tė pėrmisojmė jetėn,duke gjendur modele tė sigurta dhe tė rehatshmė pėr llojin e stilit tė jetės qė bėjmė.

Si tė marrim njė informim mbi kontraceptivėt dhe t’i pranojmė nė trupat tanė. Tė pėrpiqemi tė kemi njė mėndje tė hapur dhe tė drejtohemi pėr t’u ndihmuar nė vendet qė merren drejtėpėrsėdrejtė me tejcimin e informacionit.

Tė pranojmė mundėsitė qė shpėtojnė dhe pėrmisojnė jetėn nė ēift. Konsulta mbi mėnyrat pėr tė marrė trajtimit e kėtyre kontraceptivėve dhe kjo gjithmonė nė mbikėqyerjen e mjekut, pasi kėshtu do ta bėntė edhe mė sigurt trajtimin e tyre.

Mundėsia pėr tė pasur frikė, vjen si rezultat i mungesės sė duhur tė informacionit tė kėtyrė mjeteve kontraceptivė. Marrėdhėnia nė cift nuk bėn fjalė vetėm pėr partneren femėr por edhe partnerin mashkull, qė duhet dhe ai tė marri masa mbrojtėse,pėr jeten seksuale tė sigurt, pėr nga shtatzania e padėshiruardhe sėmundjet seksualisht tė trasmetueshme.

Pra ka kaq mėnyra pėr t’u mbrojtur dhe pranuar nė trupat tanė,saqė rreziku do tė ishtė nėse do tė refuzoheshin apo injoroheshin kėta masa konstruktive, pėr shėndetin fizik dhe atij mendor. Kujdesi pėr veten sjell jetė tė shėndetshme, mė me pak pasoja dhe mė me shumė produktivitet. Na ndiqni dhe nė Facebook dhe Twitter

* Autorja ėshtė psikologe klinike

MSc Manjola Baēi