Kulturė
15/12/2013 10:44:49
Mirseerdhėt nė Prizren !
Prizreni ėshtė njėri ndėr qytetet mė tė vjetra tė Evropėn Juglindore e mė gjėrė. Njė vėnd i veēantė nė historinė e Lėvizjes Kombėtare dhe njė qėndėr e rėndėsishme ekonomiko-tregtare e kulturore e trojeve Shqiptare
PRIZREN - Interesi pėr njohjen e qytetit dhe krahinave tė Prizrenit, ėshtė po aq i hershėm, sa dhe vetė historia disavjeēare e madhėshtore e tij. Ėshtė njė qytet qė ndodhet nė pjesėn jug-perėndimore tė Kosovės, si dhe i dyti pėr nga madhėsia dhe popullsia pas Prishtinės. Tė dhėnat e para arkeologjike dėshmojnė se Prizrenin e ndeshim nė harta e dokumente tė ndryshme qė nga shekulli i II, para kohės sė re. Me ndarjen e Perandorisė Romake ( 395) nė atė tė Perendimt dhe tė Lindjes, Prizreni ra nėn sundimin bizantin ( shek. XIII ). Ndėrsa nė vitin 1455 ra nėn sundimin e Perandorisė Osmane. Ndaj monumentet e shumta tė kulturave tė lashta, janė dėshmitare tė sė kaluarės tė pasur tė Prizrenit, i cili me tė drejtė njihet sot si qytet-muze. Aktualisht qyteti ka njė popullėsi prej afro 180. 000 banorėsh, shumica shqiptarė, ndėrsa komunat rreth 222. 000 banorė. Prizreni zė njė vėnd tė veēantė nė historinė e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, si kryeqėndėr e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, themeluar me 10 Qershor tė vitit 1878. Gjatė luftės sė dytė botėrore, banorėt e tij dhe rrethit qė mbulon, u pėrfshinė nė Lėvizjen Nacionalēlirimtare, ku edhe u ēlirua me 17 Nėntor 1944.
Njė qytet shqiptar ndryshe Jo rrallė herė, Prizreni ėshtė cilėsuar nga personalitete tė shquara si djepi i traditės kosovare . Kėtė emėr tė nderuar ia japin tė drejtėn ta meritojė shumė evenimente tė rėndėsishme tė jetės kulturore e sociale, si dhe njė plejade figurash tė ndritura tė kėtij qyteti qė janė pėrkushtuar fushave tė ndryshme tė dijes; si lėvrimit tė gjuhės shqipe, historisė sonė kombėtare, zejtarisė e tregtisė, kulturės dhe artit etj. Shėnimet historike flasin se lulėzimin mė tė madh tė zhvilimit Prizreni e kishte pėrjetuar gjatė shekujve XIV-XIX, ku njihej si qėndėr tregtare, dėshmon edhe sot prania e mė shumė se 65 pėrmendoreve historike tė patundshme dhe mbi 600 tė tjerave tė lėvizshme. Nga e kaluara e bujshme historike, qyteti i Prizrenit ka trashėguar njė numėr tė madh objektesh historike e kulturore. Nėse vizitorėt e brėndshem, por kryesisht ato tė huaj, pasi hyjnė dhe kalojnė nėpėr kėtė qytet, njihen me njė sėrė monumentesh tė rėndėsishme si: Xhamija e Baraklisė dhe ajo e Safi Sinan Pashės, Hamamet dhe Krojet e qytetit, Kishėn e Shna Premtes dhe atė tė Shpėtimit, Kalanė e Nėnkalanė, Marashin, Komleksin e Shatėrvanit e Urėn e Gurit, si dhe njė numėr tė madh shtėpishė folklorike tė qytetarėve tė trashėguara ndėr shekuj. E gjithė kjo histori e vjetėr dhe trashigimi, dėshmion qartė pėr traditėn e kulturėn e qytetit dhe banorėt e tij.
Areali, Lidhja Shqiptare e Prizrenit Dėshirėn pėr tė shuar kureshtjen pėr historinė e vjetėr tė Prizrenit, vizitori i apasionuar mund ta fillojė me shtėpinė ku u formua Lidhja Shqiptare e Prizrenit, ku zyrtarisht e filloi me tubimin e 300 pėrfaqėsuesve tė tė gjitha krahinave shqiptare tė mbajtur nė Prizren me 10 Qershor 1878. Qėllimi i takimit ishte formimi i njė shteti autonom shqiptar qė do tė mbulonte vilajetet osmane tė Prizrenit, Shkodrės, Manastirit dhe Janinės. Lidhja ishte lėvizja e parė e madhe e organizuar politikisht, administativisht dhe ushtarakisht pėr tė krijuar njė rajon tė bashkuar shqiptar qysh nga dėshtimi i forcave tė Skendėrbeut nė mesjetė. Nė mbledhjen e parė qė u mbajt me 18 Dhjetor tė vitit 1877, u miratua forumi i organizatės atdhetare revolucionare me emrin Komiteti Qėndror pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Kombėsisė Shqiptare. Kryetar i tij u zgjodh Abdyl Frashėri dhe anėtarė Zija Prishtina, Ymer Prizreni, Pashko Vasa, Sami Frashėri, Jani Vreto, Mustafa Nuri Vlora, Mihal Harito, Seid Toptani etj.
Shansi turistik Nga frymzimi atdhetar e nga karakteri pėrparimtar, pėrveē mendimit politik, filozofik e shoqėror nė vitet e Lidhjes sė Prizrenit, mori njė zhvillim tė vrullshėm lėvizja kulturore e veprimtaria publiēistike. Njė vėnd po kaq tė rėndėsishėm zuri edhe letersia popullore e artistike shqipe. Nga ajo kohe e deri mė sot pasqyrohen ngjarjet dhe evenimentet mė kulmore tė kėsaj lėme, falė edhe infrastrukturės sė instaluar kulturore e cila pėrpiqet qė tė jetė nė funksion tė ruajtjes, kultivimit dhe prezantimit tė vlerave tė trashigimisė sė kulturės materiale e asaj shpirtėrore. Prizreni ėshtė i njohur edhe pėr traditėn e mirė tė kultivimit tė arteve tė bukura. Nė tė janė organizuar dhe vazhdojnė tė organizohen manifestime tė shumta kulturore si: Festivali i kėngės sė vjetėr Zambaku i Prizrenit , Festivali i filmit dokumentar dhe i shkurtėr Dokufest , fillimi i mbarė i punės sė Teatrit Profesionist tė qytetit dhe njė varg ngjarjesh tė tjera kulturore tė karakterit kombėtar dhe ndėrkombėtar qė e bėjnė Prizrenin edhe mė joshės nė planin turistik. Kur kėsaj i shtohen edhe bukuritė e rralla natyrore tė Maleve tė Sharrit me qėndren e njohur skitare, me tė drejtė mund tė thuhet se mozaiku i kėrkesave turistike , plotėsohet nė tėrėsi.
Ruajtja e karakterit historikNė strategjinė e zhvillimit dhe tė investimeve nė infrastrukturėn kulturore tė qytetit tė Prizrenit, vėnd me rėndėsi zė edhe restaurimi i objekteve tė trtashigimisė, nė funksion tė krijimit tė kushteve sa mė normale pėr zhvillimin e aktiviteteve kulturore nė to. Nė kėtė aspekt qėndron Kalaja e qytetit, fortifikatė e periudhės iliro-dardane, mė pas romake, bizantine, sllave e turke. Historia e Kalasė, sa vetė historia e qytetit antik. Qė ka shėrbyer si njė roje e fuqishme nė tė gjitha kohėrat. Muzeu arkeologjik i vendosur nė Kullėn e Sahatit dhe galeritė e Hamamit tė Ahmet Shemsudin Beut, njė tjetėr perlė e trashigimisė qė datojnė nga koha antike, qė sot janė ndėr objektet mė tė vizituara kulturore tyė qytetit. Hamami i Gazi-Mehmet Pashės i ndėrtuar qė nga viti 1573, qė ėshtė njėri prej 3 hamamėve mė tė mėdhenj nė Ballkan, ėshtė njė tjetėr monument me vlera tė mėdha kulturore tradicionale. Kėshtu, duke i u referuar potencialit tė pamohueshėm kulturor, traditės historike dhe mundėsive reale tė bashkėpunmimit; synim afatgjatė mbetet qė edhe qyteti i Prizrenit tė inkuadrohet nė rrjetin e rrugėve kulturore tė Ballkanit e mė gjėrė.
Pa dyshim, nė kėtė mėnyrė, Prizrenit si qytet i traditės historike, do ti jepej vėndi i merituar nė varganin e margaritarėve tė trashigimisė sė kulturės universale botėrore. //HermesNews ©2013// Na ndiqni dhe nė Facebook dhe Twitter 