Analiza
26/11/2013 20:50:31
PD, pse humbi mė 23 Qershor
Nga Alfred Peza
TIRANE - Ka njė lidhje shumė tė ngushtė mes asaj ēfarė ka ndodhur me buxhetin faktit tė vitit 2012 dhe shkaqeve qė ēuan nė humbjen e opozitės sė sotme nė zgjedhjet e 23 qershorit 2013. Ka njė lidhje korrelative mes mėnyrės sesi u projektua, sesi u realizua, sesi u menaxhua dhe ēfarė fenomenesh prodhoi ky buxhet pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt, me shkaqet qė i detyruan ata qė tė ndėshkojnė me votė Sali Berishėn dhe mazhorancėn e tij qeverisėse.
Partia Demokratike nuk ka bėrė ende asnjė analizė pėr shkaqet e humbjes sė saj nė kėto zgjedhje. Dhe me gjasė, nuk do ta bėjė atė kurrė. As brenda strukturave tė saj dhe as nė publik. Shkaqet janė tė shumta e tė shumėllojta.
Por njėra mbetet gjithnjė parėsore. Pėrkrahėsit, mbėshtetėsit, aleatėt e PD por edhe tė tjerė, duhet ta dinė se shkaku themelor i daljes nė opozitė tė ēdo qeverie nė pėrgjithėsi dhe PD nė veēanti ėshtė keqqeverisja. Tek mėnyra sesi qeveria e Sali Berishės e menaxhoi buxhetin e shtetit tė vitit 2012, gjenden disa nga pėrgjigjet pėr humbjen e tij tė pastėr e tė thellė nė kėto zgjedhje.
Sepse duke qenė buxheti i fundit i plotė qė qeverisja e kaluar projektoi, miratoi dhe realizoi gjatė 8 viteve tė saj nė pushtet, ajo ėshtė edhe pasqyra mė e mirė pėr tė gjithė ne, pėr tė parė dhe analizuar tė gjitha defekteve e saj.
Buxheti i 2012 do tė mbahet mend si buxheti i rekordeve negative. Si buxheti i thyerjes sė rregullit fiskal tė vendosur nė ligjin bazė tė buxhetit qė nė vitin 2008, pėr ruajtjen e tavanit tė borxhit nė nivelin 60% tė Prodhimit tė Brendshėm Bruto.
Ēfarė e detyroi qeverinė e Sali Berishės qė tė prishte brenda 4 vitesh njė rregull fiskal qė e kishte projektuar, vendosur dhe miratuar vetė? Pse e hoqi kjo qeveri tavanin 60% tė paprekshmėrisė sė borxhit? Pse i rrėshqet drejt humnerės situata ekonomike dhe fiskale njė qeverie qė pretendon se i ka siguruar vendit dhe qytetarėve tė vet, rritjen mė tė lartė ekonomike nė planet pas Gjermanisė?! Pėrse treguesit e rritjes ekonomike tė Shqipėrisė gjatė 2012 ranė frikshėm nė pikiatė, duke shkuar me shpejtėsi skėterrė drejt ZEROS?
Sepse administrata shtetėrore nė pėrgjithėsi dhe ajo tatimore dhe doganore nė veēanti, nuk u pėrdorėn pėr tė garantuar rregullin fiskal, ritmin e rritjes ekonomike tė vendit dhe trendin e performancės pozitive tė biznesit. Ajo u pėrdor si seksion partie dhe si njė instrument i pėrfitimeve ekonomike dhe politike.
Zbulimi pas 23 qershorit i skemave mashtruese nga ana e hetimit tatimor dhe atij doganor, mė qėllim pėrfitimet e paligjshme tė miliona e miliona eurove nga drejtuesit e administratės sė kaluar nė bashkėpunim me biznese fantazėm, janė vetėm maja e ajsbergut tė njė mega- vjedhje qė i ėshtė bėrė shqiptarėve dhe financave tė tyre publike sidomos gjatė 2012 dhe deri nė ndėrrimin e pushtetit nė 2013.
Kjo bėri qė buxheti i vitit 2012 tė mbahet mend, si buxheti i rėnies sė dukshme tė performancės nė mbledhjen e tė ardhurave nga ana e administratės tatimore dhe doganore. Gjė qė ēoi nė shterimin e burimeve financiare pėr tė mundėsuar realizimin shpenzimeve buxhetore sipas planit fillestar tė buxhetit tė shtetit. Pėr tė realizuar investimet publike dhe pėr tė ruajtur trendin e rritjes dhe zhvillimit ekonomik tė vendit.
Nė buxhetin fillestar tė vitit tė kaluar, tė ardhurat totale parashikoheshin tė rriteshin me 7.7% kundrejt njė viti mė parė. Por, ēfarė ndodhi? Nė fund tė vitit 2012, tė ardhurat totale jo vetėm qė nuk u rritėn nė raport me 2011, por ato pėsuan rėnie.
Viti 2012, nuk do tė mbahet mend jo vetėm pėr prekjen e tavanit tė borxhit dhe rritjen e tij pėrtej kufirit 60% tė Prodhimit tė Brendshėm Bruto, jo vetėm pėr rėnien e mbledhjes sė tė ardhurave dhe rėnien e ndjeshme tė rritjes ekonomike tė vendit. Viti 2012 do tė mbahet mend, edhe si viti i krijimit tė njė barre tė panjohur mė parė borxhi, ndaj biznesit privat.
Qeveria e mėparshme, na ka lėnė sot mbi kurriz njė borxh prej 200- 300 milionė eurosh, nė formėn e detyrimeve tė prapambetura ndaj biznesit pėr punė publike tė kryera dhe tė papaguara, ose pėr pagesa tatimesh qė janė objekt rimbursimi. Dhjetėra biznesmenė, qindra biznese, mijėra familje dhe dhjetėra mijėra njerėz sot vuajnė nė Shqipėri, pasojat e kėtij borxhi. Viktimat mė tė mėdha ajo ka shėnuar nė fshatrat, komunat, qytetet dhe zonat mė tė varfra nė Shqipėrisė. Ndaj, ky fenomen ka prekur sot shumė biznese dhe banorė tė zonės sime elektorale nė qytetin e Peqinit dhe nė komunat e Karinės, Gjocajt, Pėrparimit, Pajovės dhe Shezės.
Ky borxh, ka asfiksuar biznesin, ka rritur papunėsinė, ka ndalur investimet, ka bllokuar transaksionet dhe ka rritur ndjeshėm kreditė e kėqija nė banka, tė cilat kanė arritur nė nivelin 25%. Ose e thėnė ndryshe, pėr ēdo 4 kredi tė marra nga biznesi dhe qytetarėt, njėri nuk ka sot asnjė mundėsi dhe aftėsi qė ta shlyejė atė. Kjo bėri qė ritmi i rritjes ekonomike tė Shqipėrisė, tė ulej me pothuajse rreth tri herė, nga parashikimi fillestar i buxhetit tė 2012, deri tek realizimi i tij faktik.
POR, tė gjitha kėto, nuk mjaftojnė ende pėr tė shpjeguar mė tė keqen qė ka ndodhur. E keqja e madhe qė u gatua nga qeveria e Sali Berishės nė vitin 2012 nė kurriz tė buxhetit, tė Shqipėrisė dhe tė shqiptarėve, e cila solli edhe ndėshkimin e saj shembullor me votė mė 23 qershor.
Meqė ish Kryeministri Berisha i referohet herė pas here doktrinave kur flet pėr ekonominė, financat dhe buxhetin, plot gjysmė shekulli mė parė Seymur Martin Lipset hodhi tezen e thjeshtė por tė fortė se sa mė i zhvilluar tė jetė njė vend aq mė tė shumta janė shanset qė ai ka pėr tė pranuar demokracinė. Nisur nga kjo, politologėt Adam Pėrzorksi dhe Fernando Limongi analizuan tė gjitha vendet e botės, nė periudhat nga 1950 e deri mė 1990. Dhe arritėn nė pėrfundimin se njė vend qė tė bėhet njė demokraci liberale e sigurtė, duhet qė tė ardhurat pėr frymė tė popullsisė tė jenė rreth 6000- 7000 dollarė me indeksin e sotėm.
Sipas vetė qeverisė shqiptare, Bankės Botėrore, Fondit Monetar Ndėrkombėtar dhe CIA-s amerikane, tė ardhurat pėr frymė tė shqiptarėve luhaten nga 3 600 deri nė 3 900 dollarė pėr frymė. Pra shumė larg kufirit tė pėrcaktuar nga studimi i dy politikologėve tė njohur. Kur bėhesh i pasur, demokracia bėhet e pavdekshme,- thoshin ata. Asnjėra nga 32 regjimet demokratike me tė ardhura mbi 9000 dollarė pėr frymė tė popullsisė, nuk ka dėshtuar. Nė tė kundėrtėn, nga 69 regjime tė varfra, plot 39 prej tyre dėshtuan.
Sipas Fared Zakarias sė CNN, Shqipėrisė i duhet mjaft mė shumė kohė se disa demokraci tė tjera tė ish lindjes komuniste nė Europė, si Polonia, Ēekia apo Hungaria, pėr tu bėrė njė demokraci liberale e sigurtė. Por, krahas nivelit tė tė ardhurave, qė njė shtet si Shqipėria tia arrijė kėsaj, duhet edhe lidership qė ndėrmerr reforma strukturore tė thella, tė qėndrueshme dhe me rezultate afatgjata. Tė cilėt nuk bėhen vetėm nė funksion tė kolltukut tė tyre dhe tė fatit tė zgjedhjeve tė ardhėshme, por mbi tė gjitha nė funksion tė ecjes mė ritme tė shpejta pėrpara tė Shqipėrisė dhe nė funksion tė brezave tė ardhshėm.
Ajo qė reflekton analiza e buxhetit faktik tė vitit 2012 ėshtė fakti se JO monopolet, JO pasurimi i familjeve tė pushtetit dhe i njė grushti njerėzish rreth pushtetit, ėshtė mėnyra mė e mirė pėr ta zhvilluar kėtė vend. Pėrkundrazi, kjo filozofi e zbatuar nga qeveria e Sali Berishės, po e ēonte kėtė vend drejt katastrofės ekonomike dhe po ia zvogėlonte gjithnjė e mė shumė gradėt e lirisė dhe frymėmarrjen, demokracisė.
Procesi i zhvillimit ekonomik tė vendit, larg sėmundjeve dhe defekteve si ato qė reflektohen nė buxhetin faktik tė vitit 2012, SE PARI, mundėson qė segmente kyēe tė shoqėrisė,- para sė gjithash biznesi privat,- tė fitojnė pushtet tė pavarur nga shteti. Dhe SE DYTI, duke hyrė nė marėdhėnie me biznesin, shteti bėhet mė pak lakmitar dhe kapriēoz, mė shumė i orientuar drejt ligjit e mė i pėrgjegjshėm ndaj nevojave tė shoqėrisė.
Njė buxhet i mirė shteti, investon pėr rritjen e cilėsisė sė jetės sė qytetarėve tė vet, rritjen e nivelit arsimor, shėndetėsor, infrastrukturor, pėr modernizimin dhe diversifikimin e transportit urban, rrit tė ardhurat pėr frymė tė popullsisė, investon pėr kulturėn dhe artin, stimulon kristalizimin e klasės sė mesme. Liberalizimi ekonomik ēon nė prodhimin e borgjezisė sonė kombėtare, forcimin e medias dhe shoqėrisė civile, duke e ēuar vendin viti pas viti, drejt njė demokracie liberale tė pranueshme dhe tė qėndrueshme.
Por, a ka vepruar nė kėtė mėnyrė qeveria e Sali Berishės nė punėn e saj pėr realizimin e buxhetit faktit tė vitit 2012. JO. Ēfarė ka ndodhur? Pėrveē tė tjerash viti 2012 do tė mbahet mend si viti i krijimit tė monopoleve private nė ekonomi, me ndihmėn e qeverisė.
- Monopoli i Lotarisė Kombėtare.
- Monopoli i ngjyruesit tė karburanteve.
- Monopoli i skanimit tė konteniereve dhe makinave.
Iu shtuan monopoleve tė mėparshme apo tė mėpasme tė:
- Koncesionit tė fibrave optike.
- Tė monopolit tė pullave fiskale
- Monopolit tė tenderėve
- Monopolit tė tregjeve
- Monopolit tė porteve,
- Monopolit tė minierave
- Monopolit tė karburanteve, etj, etj.
Miliarda euro u devijuan nė kėtė mėnyrė, nga tė ardhurat pėr nė buxhetin e shtetit, drejt xhepave tė biznesit dhe bizneseve tė lidhura me familjen e Kryeministrit, me qeveritarėt dhe oborrin e tyre.
Pėr ti bėrė tė qartė qytetarėve shqiptarė se ēfarė sjellin monopolet, mjafton qė tė shohin atė qė kanė para syve kėto ditė. Shembullin e monopolit tė fluturimeve ajrore nėpėrmjet kompanisė Belle Air, e cila nė vitin 2012 siguroi njė xhiro prej 110- 115 milionė eurosh dhe sot mbyllet pa pritur e pa kuptuar. Shpall falimentin, por ndėrkohė vijon e prźt bileta udhėtimi dhe i merr sėrish para shqiptarėve. Duke lėnė nė ankth mbi 50 mijė qytetarė qė kanė rezervuar udhėtime deri nė marsin e vitit tė ardhshėm. Imagjinoni dramėn e mbi 4 mijė udhėtarėve nė tri ditėt e fundit nėpėr aeroportet e botės, qė kanė humbur jo vetėm kohėn e tyre tė ēmuar, paratė e kursyera me aq sakrifica, por dhe punėn e tė ardhmen e tyre.
Kaq, mjafton pėr tė kuptuar se si ka qeverisur Partia Demokratike jo vetėm gjatė vitit tė shkuar 2012, por nė 8 vitet e mazhorancės sė saj. Se si e ka menaxhuar pushtetin dhe buxhetin e shtetit qeveria e kryeministrit Sali Berisha. Se kush ka qenė filozofia dhe praktika e qeverisjes sė saj. Pėr tė kuptuar mė qartė dhe mė mirė, se pėrse shqiptarėt e ndėshkuan mė votė Partinė Demokratike dhe Sali Berishėn mė 23 qershor. Kėto dhe ndonjė arsye tjetėr, janė edhe shkaqet e vėrteta se pėrse kjo forcė politike, ndodhet sot nė opozitė.
Analiza e buxhetit faktit 2012, ėshtė njė kambanė alarmi pėr tė gjithė ne, por mbi tė gjitha, pėr mazhorancėn e sotme, tani gjatė hartimit dhe nė prag tė diskutimit e miratimit tė buxhetit tė shtetit pėr vitin 2014. Pėr tė zhbėrė gabimet e sė shkuarės. Pėr tė korrigjuar gabimet e sotme. Dhe pėr tė projektuar cilėsisht krejt ndryshe, tė ardhmen e buxhetit, ekonomisė por edhe tė Shqipėrisė dhe shqiptarėve.
* Fjala e mbajtur sot nė Parlament, gjatė diskutimit pėr buxhetin faktik tė vitit 2012. Na ndiqni dhe nė Facebook dhe Twitter