Analiza

21/11/2013 13:04:14

Sfidat e Shqipėrisė nė BERZH

nga Edi Rama

LONDER - Faleminderit pėr mundėsinė qė mė dhatė. Nė tė njėjtėn kohė unė ndihem shumė mirėnjohės ndaj Erikut dhe ekipit tė BERZH-it, tė cilėt na vunė ne nė njė pozitė, nga ku jemi nė gjendje tė fillojmė njė program tė pėrbashkėt qė nė thelb do te trajtojė problemet qė u pėrmenden disi kėtu.

Shkurtimisht, mund tė them se nė Shqipėri, si pjesė e Ballkanit Perėndimor, ne po jetojmė njė moment shumė tė veēantė. Ballkani Perėndimor ka qenė gjithmonė njė rajon i karakterizuar nga konfliktet, betejat dhe lufta mes njėri-tjetrin.

Viti i ri qė po vjen, 2014, do tė jetė viti i parė nė historinė e ekzistencės tė Ballkanit, kur ne do tė jemi nė shtėpi dhe asnjė nuk do tė jetė me armė nė dritare, duke ia drejtuar fqinjit. Ėshtė viti i parė i ri qė e gjen kėtė zonė pa konflikt. Ajo qė ka ndodhur ėshtė procesi i paqes, me njė shpejtėsi tė caktuar, por edhe nėpėrmjet shumė vėshtirėsish, qė pėrfshiu tė gjithė, duke pėrfunduar me paqen mes shqiptarėve tė Kosovės dhe serbėve. E gjithė kjo ka ndodhur nė emėr tė Europės. Gjithsecili ka marrė pėrsipėr pėrgjegjėsinė tė luftojė pėr paqen dhe tė bėjė paqe me tjetrin, pėr shkak tė kėsaj ėndrre, integrimit nė Europė.

Por, nė anėn tjetėr, ekziston njė situatė paradoksale, pasi e gjitha kjo po ndodh nė njė moment nė tė cilin Bashkimi Europian nuk ėshtė ekzaktėsisht ai qė ne kishim nė mendje, kur nisėm tė luftonim pėr tė. Dhe, sa mė shumė i afrohemi, aq mė shumė pėrballemi me njė gjė ndryshe nga ajo qė kishim ėndėrruar.

Unė jam shume i interesuar pėr kėtė raport, pasi ai nėnvizon diēka, qė gjithmonė apo nė njė farė mėnyre, mund tė jetė harruar gjatė gjithė kėtyre pėrpjekjeve qė tė ēojnė drejt Evropės dhe qė ka tė bėjė me kapitalin njerėzor.

Sa mė shumė qė luftojmė pėr njė tė ardhme mė tė mirė, aq mė shumė e kuptojmė se vendet, nė fund tė fundit, nuk janė tė pasura pėr atė qė kanė, por pėr atė qė ato dinė. Sa mė shumė pėrpiqemi tė kuptojmė pse gjermanėt janė kaq mė tė mirė se ne, aq mė shumė e kuptojmė se kjo ka tė bėjė me dijen.

Nėse shikoni vendet qė u bashkuan njėra pas tjetrės dhe shikoni ne qė jemi ende nė tė njėjtin vend, mendoj se ėshtė e lidhur sė pari e mbi tė gjitha, me dijen. Edhe tė dhėnat mbi kapacitetin thithės tė ēdo vendi janė gjithashtu tė lidhura me dijen.

Kėshtu, tė investosh pėr dijen ėshtė njė gjė shumė e rėndėsishme pėr t’u bėrė, por nė tė njėjtėn kohė ėshtė shumė mė shumė e vėshtirė pėr vende qė kanė shumė e mė shumė probleme. Duket se ne na duhet tė pėrballemi me njė dilemė kontradiktore, sepse kur investon mbi dijen nuk rizgjidhesh, pasi merr shumė kohė. Nė anėn tjetėr, kur nuk investon mbi dijen, mund tė rizgjidhesh, por do tė duhet tė pėrballesh me shumė telashe.

Kėshtu qė zgjedhja pėr mua ėshtė shume qartė: Ne na nevojitet e duhet tė investojmė mė shumė mbi kapitalin njerėzor, nė tė gjitha fushat. Ne na nevojitet e duhet tė gjejmė njė mėnyrė pėr tė bashkuar forcat dhe kėtė paqe ta vendosim nė themel tė zhvillimit ekonomik, nėpėrmjet bashkėpunimit rajonal.

Do tė doja ta mbyllja me njė episod. Dy javė mė parė vizitova Maqedoninė dhe pata njė konferencė pėr shtyp me Kryeministrin maqedonas. Siē kam ndjekur politikėn nė televizion, ēdo kryeministėr qė shkon nė Maqedoni dhe vjen nga Maqedonia nė ēdo konferencė pėr shtyp premton ndėrtimin e njė pjese tė linjės hekurudhore qė lidh hekurudhėn shqiptare me atė maqedonase dhe qė s’ka ndodhur.

Kur m’u desh tė bėj deklaratėn time pėr shtyp, hasa nė kėtė frazė – “ne do ta ndėrtojmė kėtė” - dhe nuk e shqiptova, por thashė qė supozohem tė them kėtė, por unė nuk kam pėr ta thėnė kėtė. Pasi, imagjinoj duke parė veten nė televizion dhe e ndjej veten si pjesė tė kėtij dėshtimi. Ajo, pėr tė cilėn po e them kėtu, ėshtė se ne tė gjithė kemi nevojė pėr pjesė tė vogla hekurudhash, pjesė tė vogla autostradash, pjesė tė vogla linjash interkonjeksioni pėr energjinė, pjesė tė vogla legjislacioni qė tė lidhim hapėsirat e tregjeve tona. E gjitha kjo mungon, sepse ne jemi shumė tė vegjėl dhe kemi shumė probleme pėr tė zgjidhur kėtė me mjetet tona, me buxhetin tonė, me resurset tona.

Kėshtu qė, ne duhet absolutisht tė bashkohemi dhe tė avokojmė njė mėnyrė tjetėr zhvillimi, qė duhet tė mbėshtetet mė shumė nė vizionin pa kufij dhe mė shumė mbi tė menduarit e gjeneratės sė re tė vendeve tona, si gjeneratė e re e evropianėve, pa pritur qė kjo do tė ndodhė kur tė jemi nė Europė, sepse do tė rrezikonim qė nė njėrėn anė tė ishim jashtė Europės dhe nė anėn tjetėr, do tė kishim njė gjeneratė tjetėr qė do tė ishte larg tė qenit gati pėr t’u sjellė si qytetarė evropianė. Dhe kjo, jo pa arsye.

* Fjalimi qe K/ministri mbajti ne konferencen e organizuar nga BERZH

Edi Rama