Analiza

01/11/2013 02:22:49

Rruga e Arberit mberrin ne Indi

Gazetari C. M. Paul i bėn jehonė peticionit nė mediat Indiane

INDI- Njė ekspert i Nėnė Terezės nė Mbretėrinė e Bashkuar，ka nisur njė peticion online pėr njė rrugė, e cila do tė sjellė mė pranė nesh vendlindjen e murgeshės me famė botėrore.“Rruga pėr tė cilėn po lobojmė do tė pėrmirėsojė ndjeshėm infrastrukturėn e transportit mes vendlindjes sė Nėnė Terezės, Shkupit, dhe Tiranės”, thotė Gėzim Alpion, profesor i Sociologjisė nė Universitetin e Birmingamit.

Rruga e Arbėrit ofron njė lidhje mė tė mire me Dibrėn dhe do tė ndihmojė nė “zhvillimin e kėsaj pjese tė Ballkanit, e cila vuan nga mungesa e njė rrjeti tė mirė rrugor”, u shpreh ai duke theksuar se kjo zonė ėshtė ndėr rajonet mė tė pazhvilluara nė Shqipėri, njė vend nė Europėn jug-lindore. Rruga do tė krijojė njė ndėrlidhje tė re vitale mes Shqipėrisė e Maqedonisė, si dhe do t’i ofrojė Bullgarisė hyrje direkte nė Adriatik dhe Detin Mesdhe.

Rruga ekzistuese prej 180 km ėshtė “njė stėrzgjatje torturuese dhe aspak e mirėmbajtur”, Sipas Alpionit, rruga e re prej 70 kilometrash do ta shkurtoj kohėn dhe koston e udhėtimit. Alpion, qė jeton nė Birmingam, konsiderohet nga kritika si “autori me autoritar pėr Nėnė Terezėn nė gjuhėn angleze”. Libri i tij i ri pėr Nėnė Terezėn, qė do tė botohet nė shtator 2014, pėrfshin materiale qė nuk janė publikuar deri mė sot mbi jetėn e murgeshės shqiptare. Ai u shpreh se peticionin online pėr Rrugėn e Arbėrit e nisi mė 18 mars “me shpresėn pėr tė ndihmuar Dibrėn, vendlindjen time, zhvillimi i sė cilės pėr mua ėshtė shumė i rėndėsishėm. Po kėshtu, peticioni synon tė tėrheqė vėmendjen e politikanėve shqiptarė drejt varfėrisė qė ka pllakosur prej kohėsh zonėn e Dibrės.” Ai tha se sė shpejti do tė kthehet nė Tiranės pėr t’i dorėzuar peticionin kryeministrit tė ri tė Shqipėrisė, z.Edi Rama, dhe pėr tė zhvilluar takime me njė numėr zyrtarėsh tė lartė nė vend.

Alpion ėshtė larguar nga Dibra nė moshėn 14 vjeēare pėr tė studiuar fillimisht nė Tiranė e mė pas nė Universitetin e Kairos dhe atė tė Durhamit. Rrėnjėt dibrane janė “tepėr tė rėndėsishme” pėr tė edhe pas 37 vitesh.Gezimi e pėrshkruan Dibrėn si “njė zonė me bukuri natyrale tė jashtėzakonshme” dhe 200,000 banorėt e saj si “tė menēur dhe shumė punėtorė, por gjithmonė tė lėnė pas dore nga shteti.” Sipas tij “Dibra, nga tė gjithė rrethet e Shqipėrisė, nuk duhet tė jetė e varfėr vetėm po tė kemi parasysh pasuritė e saj minerale tė jashtėzakonshme.”

Nė 1980-ėn Shqipėria renditej e treta nė botė si prodhuese kromi me mbi njė milion ton nė vit. Rezervat e kromit gjenden nė Bulqizė, qė ėshtė pjesė e zonės sė Dibrės. Rruga e Arbėrit gjoja ka qenė “prioritet” pėr disa qeveri shqiptare pėr mė shumė se 10 vjet. Megjithėse lobimi pėr ndėrtimin e saj ka nisur gati 20 vite mė parė, deri tani punimet kanė pėrparuar pak. “Rruga e re do tė rilindė dibranėt,” u shpreh Alpion. Mė shumė se 4000 njerėz anė e mbanė globit kanė nėnshkruar peticionin online dhe formularėt qė janė pėrgatitur nė pėrputhje me legjislacionin shqiptar.

Peticioni ėshtė pėrcjellė gjerėsisht nga media nė Shqipėri, Kosovė, Maqedoni dhe nga mediat shqiptare nė diasporė: Amerikė, Angli, Kanada, Australi, Itali, Greqi, Zvicėr, Bullgari e Rumani. Alpion beson se vėmendja qė politikanėt shqiptarė i kushtuan Rrugės sė Arbėrit gjatė zgjedhjeve tė qershorit dėshmon rolin e rėndėsishėm qė shoqėria civile mund tė luaj nė Shqipėri. “Shoqėria civile ėshtė ende nė njė fazė embrionale nė Shqipėri dhe nė vende tė tjera ish-komuniste,” argumenton Alpion, “por shenjat e para janė shpresėdhėnės.”

HermesNews-©2013