Analiza

09/10/2013 17:17:01

Notat nė universitete: reforma urgjente

nga Artan Fuga

TIRANE - Ka pothuajse vite qė nė mjediset tona publike, sidomos nė media, aktorė tė ndryshėm tė interesuar debatojnė pėr ēėshtje tė arsimit nė pėrgjithėsi dhe tė arsimit universitar nė veēanti. Nuk ka asgjė tė keqe veēse tė mirė, aq mė tepėr meqė dihet se sektori i arsimit nė kėto dy dekada ka pėrballuar detyra qė kanė pasur tė bėjnė me pėrmasėn kulturore dhe shkencore tė revolucionit demokratik nė Shqipėri. Krahas tė metave dhe vėshtirėsive qė janė shfaqur nuk mund tė mos thuhet se janė pėrballuar edhe detyra shumė tė vėshtira. Por, le tė hyjmė drejt e nė temė. Nganjėherė debatohet kot.

Kot, sepse problemi hyn ndonjėherė nė hulli kaq metafizike, kaq tė ideologjizuara, kaq universale saqė i ikėn teknicizmit qė duhet tė karakterizojė ēdo arsyetim pėr reformė. Aq mė shumė qė ngrihen perspektiva thjesht mbi arsyetime krahasuese me vende me tė cilat ne nuk mund tė bėjmė asnjė krahasim. Pėrpos kėsaj shpesh diskutohen gjėra qė nė kėtė fazė plot turbulenca qė kalon bota ėshtė e kotė tė gjendet njė pėrgjigje e pėrsosur. Njė nga kėto debate tė kotė dhe pa bukė e pa drithė ka qenė edhe ai nėse publiku apo privati si tipologji administrimi e shkollės ėshtė modeli mė i mirė.

Po kėshtu, lidhur me debatet e zhvilluara mė ka ngelur ndėr mend edhe njė kotėsi tjetėr qė lidhet me faktin se mė shumė ėshtė debatuar pėr kuadrin e pėrgjithshėm tė mekanizmave tė funksionimit tė sistemit arsimor, aq mė pak ėshtė prekur ēėshtja e mekanizmave tė brendshėm tė shkollės. Pėrqasja mė shumė ka qenė jashtėshkollore, mekanizmat e tregut tė arsimit, dhe mė pak brenda shkollore, pra mekanizmat e brendshme, institucionale, tė zhvillimit tė shkollave si agjenci tė rėndėsishme sociale. A thua se tregu i arsimit nuk ka specifikat e veta, sikurse ka tregu i shėrbimit shėndetėsor, i domateve, apo i mediave.

Sipas mendimit tim, prej njė pėrvoje prej thuajse tre dekadash nė arsim, kam mendimin se ēėshtja kyēe nė kėtė reformė tė brendshme tė shkollės sonė ėshtė ajo e ndryshimit tė vlerėsimit me nota tė nxėnėsve dhe studentėve.
Nė facebook – un tim kam shkruar se sistemi i notave nė shkollėn shqiptare iu ngjan ditėve tė punės qė jepeshin si shpėrblim i mjerė pėr ish-anėtarėt e kooperativave bujqėsore nė kohėn e socializmit totalitar shqiptar.
Le ta shqyrtojmė pak mė nga afėr ēėshtjen qė po ngremė.

Notave iu ka dalė boja

Sigurisht kjo nuk ėshtė njė ēėshtje e mirėfilltė politike, sikurse janė ato qė debatohen lidhur me qeverisjen, por ndėrkohė qė klasa politike merret me vogėlima politike, anė tė tjera tė shoqėrisė sonė kanė mbetur mbrapa dhe sjellin dėme tė jashtėzakonshme pėr kulturėn dhe progresin kombėtar.

Sistemi aktual i notave dėmton seleksionimin e vlerave tė vėrteta tė intelektualitetit kombėtar, shprish procesin e ndėrtimit tė elitave shqiptare, prodhon barazimtarizėm dhe mediokritet tė paparė mes tė rinjve dhe mbi tė gjitha i mėson ata me njė mjedis ku trafiqet, miku, promovimi pėr shkaqe politike, shtyn tė paaftėt tė bėjnė mė shpejt dhe mė mirė karrierė drejt majave mbi supet e tė aftėve. Piramida ėshtė kthyer mbrapsht. Tė paaftėt duke ndjekur rrugė tė padrejta ngjiten nė karrierė profesionale, kurse tė aftėt, ata mbyten nė njė det barazimtarie nė harrim qė e prodhon pikėrisht sistemi i notave qė ne kemi nė pėrdorim.

Nuk dua tė bėj historikun e tyre, por ai ėshtė tipikisht njė sistem vlerėsimi socialist, nė kuptimin mė tė keq tė fjalės, pra njė sistem qė prodhon deprimim te rinia, e cila sheh se atje nuk ka asgjė promovuese.
Notave iu ka dalė boja.

Puna ėshtė tė dihet se nėse ky sistem notash i vlente regjimit tė kaluar pikėrisht pėr t’iu ulur kokėn talenteve tė lira, pėrse ai vazhdon ndofta si rutinė edhe sot nė kushtet e demokratizimit shqiptar? Pėr mua nuk ėshtė e rastit. Klientelizmi demokratik ka edhe ai nevojė qė tė mos dallohet i shkėlqyeri nga i paafti, nga mediokri, me qėllim qė tė tėrheqė drejt sistemit piramidal tė karrierave nė sektorin publik dhe privat pikėrisht ata qė pranojnė tė nėnshtrohen dhe tė jenė ushtarė tė bindur tė njė politizimi apo edhe tė njė sistemi punėsim nė sektorin privat qė i ngjan marrėdhėnieve klienteliste.

Nga vlerėsimi individual nė sistemin e vlerėsimit komunikues individ - grup

Cilat janė tė metat e sistemit aktual tė notave me dhjetė nota, ku dhjeta ėshtė nota mė e mirė dhe katra ėshtė nota pakaluese?
Nga ta zėsh mė parė?
Sė pari, nė fakt janė shumė pak nota dhe nuk ka ndonjė rregullore normative qė tė shpjegojė se nga dallohet njė notė nga tjetra. Duket sikur kemi sistemin e vlerėsimit me dhjetė nota, por nė fakt, janė vetėm gjashtė nota. Katėr ėshtė nota mė e ulėt qė e mbet njė nxėnės ose student nė klasė ose e ēon pėr riprovim nė njė sesion tė dytė. Por, tresh, dysh, njėsh, askush nuk vendos nė librezė apo nė regjistėr meqė supozohet se po qe se katra ėshtė notė mbetėse, pėrse duhet me u treguar mizor ndaj studentit apo nxėnėsit pėr t’i vendosur edhe mė poshtė sesa kaq? Tė vendosėsh tresh, dysh, apo njėsh, tregon aktualisht se mėsuesi dhe pedagogu nuk ka vlerėsuar drejt sepse veē vlerėsimit tė dijeve, ndofta tė pamjaftueshme tė nxėnėsit apo studentit, ka shprehur edhe inate apo zemėrime ndaj tij. Kėto tė fundit pastaj hedhin hije edhe mbi objektivitetin e vlerėsimit tė tij.

Pra, nė fakt nota kaluese mbesin vetėm gjashtė, shumė pak pėr tė arritur pėr tė bėrė dallimin midis pesės dhe gjashtės, shtatės dhe tetės, nėntės dhe dhjetės. Dihet nga sistemet matėse se sa mė tė vogla tė jenė dallimet mes niveleve tė matjes aq mė pak tė dallueshme janė ato prej njeri tjetrit. Mėsuesi dhe pedagogu ka kėshtu shumė mė pak hapėsira ku mund t’a lėvizė gjykimin e tij pėr tė dalluar formimin e studentėve apo tė nxėnėsve tė tij prej njeri tjetrit.

Ka vend pra pėr tė kaluar sa mė shpejt, ndoshta qysh nė shtatorin e fillimit tė vitit tė ri shkollor, nė njė sistem prej tridhjetė ose njėzet notash. Por, nuk ėshtė kjo kryesorja. Sė dyti ky sistem notash pengon tensionet mes aktorėve tė shkollės pėr tė bėrė qė nota tė jetė njė raport mes tyre pėr tė arritur nė njė vlerėsim sa mė tė drejtė. Ėshtė pak a shumė si nė njė treg ku nota ngjan me ēmimet e produkteve. Nėse nuk ka njė tension mes shitėsit dhe blerėsit, mes gjithė shitėsve mes tyre dhe mes gjithė blerėsve mes tyre, pėr cilėsinė e produkteve, atėherė ēmimet bėhen arbitrare.

Nota ėshtė bėrė arbitrare pikėrisht pėr shkak tė sistemit tė notave qė ne kemi trashėguar nga e kaluara. Rinia, nxėnėsit dhe studentėt presin qė nė shkolla tė ketė njė sistem tė besueshėm vlerėsimi, pra notash, njė sistem qė jep shpėrblimin sipas hakut.

Aktualisht sistemi i notave pasi nota vendoset ne listėn e notave tė nxėnėsit apo tė studentit ndofta tregon njė pamje tė cilėsisė tė tė nxėnit, por jo renditjen e ēdo studenti apo nxėnėsi nė krahasim me shokėt apo shoqet e klasės sė tij apo tė brezit tė tij tė studimeve.

Po tė marrim njė shembull : X,Y ka dalė me notėn mesatare 8 nga studimet e tij nė nivelin bachelor, por vetėm kaq nuk mjafton pėr ta vlerėsuar cilėsinė e studimeve tė tij. Na duhen ta zėmė si punėdhėnės edhe dy tė dhėna tė tjera. Sė pari : Nota e tij ka qenė brenda njė brezi qė mėsonte mirė, apo qė kishte njė pėrparim tė dobėt nė mėsime? Pra nė duhet se cila ishte nota mesatare e grupit tė tij si student apo nxėnės. Pra, a ishte njė tetė e fortė apo njė tetė nga halli se nuk kishte mė tė mirė sesa ai. Sė dyti : I sati renditej X,Y brenda grupit tė bashkėnxėnėsve apo bashkėstudentėve me atė tetėn e tij? I pari, i pesti, i teti, i pesėdhjeti ? kjo do tė na tregonte shumė pėr ecurinė e tij brenda njė grupi. X,Y me notėn mesatare tetė, por brenda njė grupi ku nota mesatare ėshtė shtatė dhe ai renditet i dhjeti (ta zemė) pėr nga cilėsia e notės, ėshtė tjetėr gjė, kurse po X,Y, me notėn mesatare tetė, por brenda njė grupi me notė mesatare gjashtė, i renditur i pari, tregon se ai ėshtė vėrtet i pari, por mes nxėnėsve apo studentėve tė dobėt.
Nė kėtė mėnyrė njė sistemi tillė notash, i pajisur edhe me tre tė dhėna suplementare, qė janė :
- Nota mesatare e X, Y,
- Nota mesatare e grupit tė tij
- Numuri i renditjes tė tij nė listėn e notave mesatare tė grupit tė tij
do tė na jepte njė seri treguesish tėrėsorė pėr vlerėsimin e tij.
Nuk ėshtė vetėm ēėshtja e njė vlerėsimi mė objektiv pas pėrfundimit tė studimeve. Do tė kishte njė tėrėsi avantazhesh ky sistem. Ai do tė vendoste nė konkurrencė tė ndershme nxėnėsit dhe studentėt me njeri tjetrin dhe mbi tė gjitha do tė gjallėronte demokracinė studentore. Kjo do tė thotė qė studentėt do tė ushtronin presion mbi trupėn profesorale qė kjo e fundit tė bėnte kujdes pėr tė qenė e ndershme nė vendosjen e notave. Presioni studentor si opinion publik lokal do tė zgjohej, nuk do tė ishte si deri tani. Aktualisht, edhe kur nxėnėsit dhe studentėt e dinė se mėsuesi apo pedagogu ka privilegjuar dikė apo disa me nota mė tė mira dhe tė pamerituara, nuk ndihen. Mentaliteti i nėndheshėm ėshtė : “Atij apo asaj i vuri mė shumė se ēfarė meritonte, kurse mua mė dha hakun, atėherė ēfarė mė duhet me tė tjerėt?”. Ky arsyetim do tė binte menjėherė nėse do tė aplikohej te lista e notave tė gjithkujt edhe informacioni mbi rezultatet sintetike tė gjithė grupit. Nė kėtė rast studenti apo nxėnėsi qė sheh vlerėsime tė pamerituara pėr tė tjerė do tė ndihej menjėherė i prekur : “Duke vendosur nota tė pamerituara pėr ata, zotni, apo zonjė, mė keni ndėshkuar mua sepse mė keni renditur mė poshtė nė klasifikimin pėrfundimtar, pra keni zhvlerėsuar notėn time. Ēdo notė e pamerituar pėr tjetrin, ul padrejtėsisht notėn time.”

Sistem notash qė nxit kopjimin

Sistemi i notave qė tani ėshtė nė fuqi shtyn nxėnėsit dhe studentėt tanė tė kenė njė sjellje grabitqari, “vjedhėsi xhepash”, ndonėse janė shumė tė mirė dhe unė i adhuroj fort. Dikush mund tė nxehet, por ėshtė e vėrtetė po aq qė edhe sistemi i ditėve tė punės si shpėrblim i kooperativistėve i bėri kėta tė silleshin me mallin e fshatit tė tyre si hajdutė, banda hajdutėsh qė grabisnin nė fakt veten e tyre.

Bėni njė provė. Merrni nė provim nxėnės dhe studentė shqiptarė. Pėr njė ēast kthejini kurrizin sallės qė vėzhgoni. Do tė shihni se njė murmurimė kolektive do tė nisė. Kthejani kurrizin dhe pastaj me vėrtik riktheni kokėn pėr tė parė se ēfarė bėjnė. Njė shumicė do tė jetė duke shkėmbyer fletė, duke kėrkuar tė kopjojnė, duke dashur tė pėrfitojnė nga tjetri. Njė solidaritet nė grup, por i sėmurė. Tė gjithė duan tė “vjedhin” notėn. Mė vjen keq sa herė konstatoj njė gjendje tė tillė qė pėrsėritet sa e herė e bėj kėtė eksperiment. Dhe e bėj shpesh pėr tė provuar karakteret. Nuk kanė faj studentėt apo nxėnėsit, e ka fajin sistemi kooperativist i shpėrblimit.

Nuk ndodh e njėjta gjė nė shumė shkolla perėndimore sepse ka edhe njė arsye tė thjeshtė, qė nuk ka tė bėjė me karaktere kulturore popujsh. Sistemi i vlerėsimit shpesh ėshtė i ndryshėm. Askush nuk e ndihmon shokun apo shoqen me informacione kopjace sepse e di qė dėmton veten. Jam habitur para njėzet vitesh kur profesori francez na dha tezėn e provimit nė filozofi, mė kujtohen edhe pyetjet, dhe iku duke na thėnė : “Unė po largohem se nuk kam se ēfarė bėj mė kėtu, nėse nuk ka pyetje, po shkoj tė pi njė kafe, fletėt e testit tė provimit, pra pėrgjigjet, futini poshtė derės sė zyrės sime pasi tė mbaroni. Mos rrini shumė vonė!”

Unė hapja sytė. Tani thashė do tė bėhet qameti. Por, pas largimit tė profesorit, askush nuk lėvizi, pėr kopje as bėhej fjalė. “Ēfarė egoistėsh – mendoja unė, pikė solidariteti nuk kanė.” Mė vonė kuptova se ishte mėnyra e vlerėsimit qė impononte parullėn : Secilit sipas hakut. Askush nuk vidhte nota sepse nuk e lejonte tjetri.

Mungon mekanizmi i seleksionit ēka prodhon populizėm

Mirėpo, sistemi aktual i notave ka edhe njė tė metė tjetėr tė madhe. Ai nuk i vendos nė lidhje bashkėveprimi mėsuesit dhe pedagogėt me njeri tjetrin. Secili nė parcelėn e vet vendos notat qė mendon se ėshtė e volitshme. Krahas vlerėsuesve tė ndershėm, nuk mungojnė edhe arbitraritetet ulėritėse. Njė koleg nė njė juri mbrojtjeje doktoraturė, pasi i bėri kandidatit disa vėrejtje shumė tė rėndėsishme, pasi dėgjoi pa fund vėrejtje pėr tė nga anėtarėt e tjerė tė jurisė, nuk mungoi t’i shėnonte 100 pikė, pra tė gjitha pikėt, nė fletėn e vlerėsimit. Arbitraritet i pastėr.

Nota duhet tė mbartė edhe vlerėsimin kolektiv tė gjithė trupės profesorale tė njė semestri apo viti dhe jo vetėm tė mėsuesve apo tė pedagogėve tė veēantė. Vetėm kėshtu secili prej tyre do tė ballafaqohet me opinionin e kolegėve tė tij. Vetėm kėshtu “miku” apo “leku” nuk do tė bėjnė atė dėm qė mund tė bėjnė sot nė kushtet e blerjes sė notės, nė ato raste kur ky fenomen i shėmtuar shfaqet. Nėse dikush mbetet me notė pakaluese nė njė lėndė, atėherė sado mirė tė paraqitet nė lėndė tė tjera, ai ėshtė mbetės. Kjo nuk mund tė diskutohet. Por, nga ana tjetėr, mund tė ketė edhe njė notė tjetėr mbetėse kolektive, mė e lartė se ajo e ēdo lėnde tė marrė nė vetvete, e cila po qe se nuk tejkalohet nga nxėnėsi apo studenti, ky i fundit mund tė quhet mbetės. Ėshtė vėshtirė tė blehet e gjithė trupa pedagogjike. Njė pakicė e degjeneruar qė mund tė ekzistojė do tė gjendet pėrballė njė gjykimi kolektiv tė shėndoshė.

E mė sė fundi ka nevojė pėr tė vendosur pragje kalueshmėrie nga njė nivel nė njė nivel tjetėr studimesh sidomos kur bėhet fjalė pėr kalime nga gjimnazi nė universitete, qofshin kėta privatė apo shtetėrorė. Edhe nga bachelori nė master. Ideja se le tė hyjnė tė gjithė nė cikle tė larta studimesh duket sikur ėshtė demokratike. Por, nė kėtė rast demokracia do tė ishte mediokritet.

Sa mė shumė tė rinj e tė reja tė ndjekin studime afatgjata sigurisht ka vlerė. Por, jo njė vlerė absolute. Pa i hyrė njė debati tė gjatė, mund tė thoshim vetėm se hypja e tė gjithėve nė kėtė varkė tė Noes, veē tė tjerash zhvleftėson mekanizmin seleksionues tė notės, pra edhe tė elitave. Ēfarėdo qė tė marrėsh si vlerėsim mė lart ngjitesh. Ky sistem prodhon mediokritetin, nė njė farė mėnyre shtyn drejt shkatėrrimit tė shkollės qė me vėshtirėsi pėrballon dallgėt e rrėnimit qė vijnė nga sistemi populist i vlerėsimit. Nuk mendoj se demokracia dhe populizmi janė e njėjta gjė. Tė rinjtė nėpėr facebook po na thonė se tani qė tė gjithė po bėhen me diploma, ėshtė vetė diploma qė ėshtė zhvleftėsuar.

Dhe si masė tė fundit vendosjen e kuotave tė punėsimit sipas notave tė shkollės sė paku pėr njė periudhė prej pesė ose dhjetė vjetėsh pas pėrfundimit tė studimeve tė diplomės sė fundit tė fituar. Nuk ka kuptim qė nė sektorin e shėrbimit tė punėsohen specialistė qė kanė njė notė mesatare ose njė renditje nė vlerėsimin pėrfundimtar qė tė jetė mė poshtė se dhjetė tė parėt e kursit tė tyre. Ky do tė pėrbėnte njė revolucion pėr forcimin e sektorit publik. Shteti duhet tė japė shembullin pėr vlerėsimin e meritokracisė.

Kritika qė mund t’i bėhej kėsaj analize dhe kėtij sugjerimi do tė kishte qenė : Mos ėshtė si shumė ndėrlikuar ? Pėrgjigja ime do tė ishte e sigurt : Jo! Aspak. E para sepse tani janė mundėsitė pėr te pėrpunuar njė informacion qindra herė mė tė madh se mė parė falė informatizimit tė sistemit tė rezultateve nė shkollė. Sė dyti, sepse nėse duhet administrata, kur ajo pėrdoret pėr qėllime tė tilla, nuk ėshtė burokraci, por njė ushtri qė vihet nė funksion tė normės tė drejtė, rregullit, drejtėsisė. Na ndiqni dhe nė Facebook dhe Twitter

HermesNews - ©2013