Analiza

07/09/2013 16:07:27

E kaluara dhe e ardhmja e vendit

Intervistė e kreut tė mazhorancės Edi Rama pėr France Inter

PARIS - Mirėmbrėma dhe mirėseerdhėt. Sot kam kėnaqėsinė dhe nderin tė pres z. Edi Rama, kryeministėr i Republikės sė Shqipėrisė...Fakti qė Edi Rama, kryeministėr i Shqipėrisė ėshtė mes nesh na jep mundėsinė tė flasim pėr kėtė vend jashtėzakonisht interesant. Shqipėria ėshtė vendi qė na ka dhuruar Nėnė Terezėn, Ismail Kadarenė, Angjelin Prelocaj, Inva Mulėn, sopranon e famshme, Liri Begenė skenariste dhe kineaste, njė ansambėl tė konsiderueshėm personalitetesh. Ėshtė njė vend qė ka vuajtur shumė gjatė shekullit tė XX-tė dhe qė gjeografikisht gjendet midis Greqisė dhe Malit tė Zi. Shtet ballkanik i rėndėsishėm, qendor dhe njė vend ku gjėrat nuk janė aq tė thjeshta, ku niveli i jetesės ėshtė ende shumė i dobėt, 4000 dollarė pėr person kur nė Francė ėshtė 40 000 dollarė viti, por nga ana tjetėr ėshtė njė vend jashtėzakonisht i bukur. Gjė qė shpjegon pse ka pasur kaq shumė personalitete me vlera dhe identitete kaq tė forta. Vend shumė i bukur pėr t’u parė dhe vizituar, mesdhetar dhe me peisazhe tė mrekullueshme ballkanike. Njė vend qė mė nė fund po i hapet lirisė, demokracisė dhe ku zgjedhjet e fundit ishin njė lajm i mirė i pėrshėndetur nga Europa. A jemi vėrtetė pėrpara fitores sė demokracisė nė Shqipėri ?

Edi Rama: Ėshtė e vėrtetė, zgjedhjet e fundit ishin shumė tė rėndėsishme jo vetėm pėr rezultatin, por pėr pocesin dhe pėrmbajtjen demokratike. E gjithė Europa ka dashur qė Shqipėria ta kalonte kėtė provim dhe Shqipėria e kaloi me shumė dinjitet, gjė qė krijoi njė situatė shumė tė favorshme nė arenėn ndėrkombėtare pėr vendin. Por, sigurisht nga ana tjetėr kėto zgjedhje na kanė bėrė shumė pėrgjegjės, pasi kemi marrė njė fitore shumė tė gjerė me 83 deputetė nga 140, gjė qė na lejon jo vetėm tė qeverisim por edhe tė ndėrmarrim reforma qė kėrkojnė shumicė tė cilėsuar. Por, mbi tė gjitha, ėshtė njė mesazh i fortė i zgjedhėsve qė nuk donin vetėm ndryshimin e pushtetit nga e djathta nė tė majtė, por njė ndryshim tė thellė tė vendit.

Pėr kujtesė, vendi ka qenė i qeverisur nga Sali Berisha, nga njė parti qė mund ta cilėsojmė tė djathtė, ndėrsa ju pėrfaqėsonit Partinė Socialiste. Zgjedhjet e shkuara u zhvilluan nė njė klimė tė ashpėr, shumė tė vėshirė, madje nė zgjedhjet e para disa viteve pati edhe tė vrarė. Nė tė njėjtėn kohė u krijua pėrshtypja se fitoren qė arritėt me partinė tuaj kishit dėshirė ta vendosnit nė njė klimė qetėsie. Ju madje pėrshėndetėt paraardhėsin tuaj, njė gjest fisnik ky. Ju thatė se nuk do t’i njihni shumė merita sepse ishte kundėrshtari juaj, por se ndoshta historia do ta vlerėsojė.

Edi Rama: Nė fakt ėshtė e para herė qė ndodh nė politikėn shqiptare dhe unė jam shumė i kėnaqur qė pata rastin ta bėj kėtė, ta falenderoj pėr ēdo gjė tė mirė, qė ndoshta do i njohė historia duke qenė mė objektive se unė, sepse sapo kaluam njė periudhė shumė tė vėshtirė konfliktiti politik. Nga ana tjetėr ai gjithashtu ishte nė lartėsinė tė pranonte humbjen dhe duke uruar fituesin, por pėrsėris qė ėshtė njė fitore qė na jep shumė pėrgjegjėsi dhe e bėn fitoren mė relative sepse ka njė pritshėmeri jashtėzakonisht tė madhe nga ana e votuese dhe duhet tė jemi nė lartėsisė e duhur. Nuk do jetė e lehtė.

E kuptojmė se ėshtė e vėshtirė nė njė vend si ky sepse pėr kujtesė, Shqipėria lindi nga hiri i saj nė fillim tė shekullit tė XX-tė. Midis dy Luftėrave Botėrore ajo njohu njė periudhė relative modernizimi por mjaft tė rėndėsishme deri sa vendi u pushtua nga fashistėt italianė, ēka e zhyti sėrish nė njė situatė katastrofike. Mė pas 45 vite regjimi komunist nga mė tė egėrit, sė bashku me Korenė e Veriut dhe Kmerėt e Kuq, me mijėra tė vdekur, vendi i mbyllur tėrėsisht nė vetvete me njė paranojė tė pashpjegueshme, sa qeveria e Enver Hoxhės pasi ndėrpreu marrėdhėniet me Rusinė gjen si aleat tė vetėm Kinėn, e cila nė atė kohė kalonte Revolucionin Kulturor. Nė 1990 kur regjimi rrėzohet dhe Republika fillon tė lindė vendi u pushtua nga mafia dhe korrupsioni. A jeni dakort me kėtė historik ?

Edi Rama: Ėshtė e sigurt qė Shqipėria kaloi njė version tė komunizmit qė asnjė nga vendet e ish-Perandorisė Sovjetike nuk e pėrjetoi. Komunizėm qė mbėshtetej vetėm nė vetvete dhe madje edhe me Kinėn u ndėrprenė marrėdhėniet nė 1977-ėn. Kaluam nė njė fazė tė izoluar dhe narciziste qė krijuan kushte tė veēanta dhe jo tė favorshme pėr lindjen e njė demokracie tė shėndoshė. Vėrtetė nė vendet e tjera komuniste nuk kishte alternativė tjetėr politike por kishte alternativė kulturore, kam ndėrmend Vaslav Haveli nė Ēekosllovaki ose Adam Michnik nė Poloni. Nėse mendojmė tė gjitha lėvizjet nė teatėr, letėrsi e kinema nuk arrijmė tė bėjmė krahasime me Shqipėrinė. Nė Shqipėri vuajtėn vite burg sepse kishin nė shtėpi albume tė Van Gogh-ut ose Picasso-s nė vitet ’70, pra nė njė epokė jo aq tė largėt, apo se dėgjonin Joe Cocker dhe Beatles.

Edi Rama ju jeni tashmė kryeministėr i Republikės sė Shqipėrisė, pasi fituat zgjedhjet me njė shumicė tė gjerė. Folėm pak mė parė se ėshtė njė kapitull i ri pėr demokracinė nė Shqipėri dhe se ishte shumė e vėshtirė pas 45 vitesh regjim komunist paranojak qė e dobėsoi vendin. Njėkohėsisht, pas daljes nga komunizmi, 20 vitet qė rrodhėn mė pas kanė qenė vite ku ka patur njė progres ekonomik. Jeta ėshtė bėrė fatmirėsisht mė e thjeshtė. Nė tė njėjtėn kohė ekziston ndjenja se institucionet e shtetit ishin shumė tė brishta.

Edi Rama: Diferenca mes sė shkuarės dhe tė tashmes, duke e krahasuar edhe me popujt e tjerė, si ēekėt, polakėt, hungarezėt, ku komunizmi ishte njė aksident qė u ndėrpreu atyre nė mėnyrė brutale dritėn pėr njė periudhė, komunizmi nė Shqipėri gjeti njė terren mjaft pjellor tė patriarkalizmit dhe tė mungesės sė traditės demokratike. Aty mund tė gjejmė dhe ndryshimin mes shpejtėsisė me tė cilėn tė tjerėt janė larguar nga e shkuara e tyre dhe ne, tė cilėt nuk kemi patur traditė demokratike. Nuk kemi pasur as traditė tė shtetit tė vėrtetė dhe na ėshtė dashur ta ndėrtojmė gjithēka nga fillimi. Kjo s’ėshtė e lehtė.

Ju keni pasur edhe korrupsion, dhe fenomene klanore…

Edi Rama: Kjo ka ardhur nga mungesa e institucioneve dhe strukturave efikase tė njė shteti nė shėrbim tė qytetarit.

Po mundohem tė kuptoj se si i riu Edi Rama ka pėrjetuar vitet e fundit tė regjimit tė Enver Hoxhės dhe si mundėt ju tė kishit njė ide tė asaj ēfarė ndodhte gjetkė. Kam parasysh tė rinjtė kinez qė ndėrtuan njė statujė tė lirisė nė sheshin Tian An Men. Si arritėn ata ta imagjinonin diēka tė tillė pas aq shumė vitesh maoizmi. Si jetonit kur ishit 18 vjeē nė Tiranė ?

Edi Rama: Besoj se bota e artit dhe e pikturės ka qenė mėnyra mė e mirė pėr tė kuptuar se nė ē’nivele na mungonte liria. Sepse jetoja nė njė vend ku e gjithė kultura dhe arti i shekullit tė XX-tė ishte e ndaluar, dhe kishim njė botė paralele tė librave tė ndaluar…

Ju nuk e dinit se kush ishte Picasso ?

Edi Rama: Jo, ne e dinim kėtė, por na duhej ta gjenim nė errėsirėn e lidhjeve tė ndaluara. Kjo na e bėnte jetėn edhe mė tėrheqėse, sepse shkėmbenim libra tė ndaluar, gjė mjaft e rrezikshme, pasi jo vetėm mund tė na pėrjashtonin nga shkolla por mund edhe tė na internonin.

A ishit tė lirė tė flisnit me shokėt tuaj apo kishte shumė infiltruar ?

Edi Rama: Shoqėria ishte shumė selektive, por unė kisha njė rreth miqsh me tė cilėt pėrkthenim, mėsonim. Pėr shembull, unė e kam mėsuar frengjishten pa mėsues, por thjesht duke lexuar librat e ndaluar, mbi impresionizmin, post-impresionizmin e kėshtu me radhė.

Ju ishit student i Arteve tė Bukura, merreshit dhe me sport. Nga ana tjetėr nė kėtė sistem krejt paranojak nė Tiranėn e viteve 80’ drejtuesit nuk ishin dhe aq larg sepse njiheshin njerėz qė i njihnin. Si funksiononte ?

Edi Rama: Sporti ishte njė mėnyrė qė tė mund tė dilnim jashtė vendit, sepse vetėm nėpėrmjet sportit dhe vetėm nėse ishim pjesė e njė ekipi kombėtar mund tė dilnim jashtė. U mora me sport sepse doja absolutisht tė shihja njė muze arti dhe kur dola pėr herė tė parė jashtė vendit, nė Gjermani, mė kujtohet njė arratisje e pabesueshme nga hoteli, pėr tė parė muzeun e Bremenit, ku pashė pėr herė tė parė njė Picasso origjinal.

Sa vjeē ishit?

Edi Rama: Ishte viti 1984. Isha 20 vjeē.

Diktatori Hoxha ishte ende gjallė. Ai vdiq nė vitin 1985.
Edi Rama: Drejtuesit ishin shumė larg. Por ėshtė interesante pėr studiuesit e komunikimit. Enver Hoxha shfaqej nė television vetėm dy-tre herė nė vit. Ishte i pranishėm kudo nė afishe, fotografi nė librat e historisė…

Edhe nė ndėrgjegjjen e njerėzve.

… nė gazeta. Emri i tij pėrmendej ēdo ditė, kudo, por imazhi i tij i vėrtetė shfaqej nė televizion vetėm dy-tre herė nė vit. Kjo e bėnte pothuajse mitik.

Si nė librin e Orwell “1984”.

Edi Rama: Ishte i pranishėm nėpėrmjet mungesės sė tij.

Shqipėria ėshtė vend shumė i bukur, mesdhetar. Nė verė ėshtė dėshira pėr tė shkuar nė plazh. A kishte momente tė ėmbla pavarėsisht nga ēfarė thamė mė lart ?

Edi Rama: Mund tė duket paradoksale, por ishtė njė vend ku qeshej shumė. E qeshura ishte shumė e pranishme sepse anekdotat prodhoheshin ēdo ditė dhe nėpėrmjet tė qeshurės gjenim njė strehė nga mbyllja e madhe. Nė atė kohė kishim plazhet besoj mė tė mrekullueshmet nė botė, sepse ishin tė virgjėra dhe tė pazhvilluara. Fatkeqėsisht humbėm shumė prej tyre dhe na duhet tashmė tė mbrojmė ēka mbetet.

Sigurisht me demokracinė vijnė dhe spekullimet... Edi Rama, ju keni hyrė nė politikė nė vitet ’90, pas rėnies sė regjimit komunist nė Shqipėri duke qėnė shkurtimisht Ministėr i Kulturės pėr njė periudhė prej 18 muajsh dhe mbi tė gjitha Kryetar i Bashkisė sė Tiranės, kryeqytetit tė Shqipėrisė, pėr njė periudhė mbi 10-vjecare. Me kėtė reputacion artisti, ju jeni piktor, kishte njerėz tė cilėt mendonin: “Ē’ėshtė ky artist i pėrfshirė nė jetėn politike dhe bėhet kryetar bashkie”, por gjithsesi ju u zgjodhėt si i tillė dhe kishit gjithashtu njė shembull, shembullin e Havelit nė Ēekosllovaki, i cili ishte njėkohėsisht intelektual dhe artist.

Nė tė vėrtetė ju keni lėnė gjurmė tė thella nė kryeqytet, njė qytet me 700-800 000 banorė duke e bėrė mė njerėzor, pas shumė vitesh tiranie dhe sugjestioni. Ēfarė keni bėrė nė Tiranė ?

Edi Rama: Unė kam hyrė nė politikė nė tė njėjtėn mėnyrė pėrmes sė cilės pothuajse tė gjithė intelektualėt, artistėt dhe shkrimtarėt kanė hyrė nė politikė nė vendet ish-komuniste pas momentit tė ndryshimit, por unė nuk kam dashur tė bėj politikė. Doja tė shijoja lirinė dhe liria mė solli pėr tre vjet nė Francė, nė Cité des Arts dhe mė pas u ktheva krejt rastėsisht pėr shkak tė vdekjes sė babait tim dhe nė ditėn e ceremonisė sė varrimit tė tij u bėra Ministėr i Kulturės: njė situatė krejtėsisht surreale dhe episod i pastėr ballkanik, i cili ndodh vetėm nė vendet tona. Pas dy vitesh si Ministėr i Kulturės u bėra Kryetar Bashkie, i pavarur por i mbėshtetur nga Partia Socialiste dhe aty pata mundėsi tė beja gjėra tė cilat e ndryshuan kryeqytetin.

Nuk kishte plan urbanistik, pas 10 vjetėsh demokraci, kishte ndėrtime barbare kudo, trashėgim ndėrtimesh tė periudhės komuniste, tė zymta duhet ta pranojmė, me ndėrtime fillimisht ruse dhe mė pas kineze tė cilat ishin vėrtetė tė tmerrshme. Nuk kishte as zyrė dhe as sallė mbledhjesh nė Bashki. Pra ishte njė mjerim dhe njė rrėmujė e madhe.

Edi Rama: Folėm mė parė pėr njė vend tė virgjėr dhe tė pazhvilluar dhe shumė tė bukur, por ishte gjithashtu shumė delikate sepse gjatė komunizmit e drejta e pronės private ishte tėrėsisht e ndaluar. Kjo bukuri nuk ishte diēka tė cilėn njerėzit mund ta vlerėsonin si njė vlerė apo pasuri, e pėr rrjedhojė liria u projektua si mundėsia pėrmes sė cilės mund tė afirmohej individualiteti duke u kthyer kundėr natyrės, sikur kjo tė pėrfaqėsonte pasurinė e armikut, i cili ishte shteti komunist. Ndoshta nė mėnyrė tė pavetėdijshme, ngjasonte me hedhjen nė erė tė urave pėr tė mos lejuar armikun tė kthehet. Tė gjithė zaptonin toka. Pati njė lėvizje demografike tė pabesueshme dhe pėrgjatė 10 viteve, kryeqyteti u shndėrrua nė njė rrėmujė tė pabesueshme, njė treg i madh oriental ku kishte njė kaos total. Na ėshtė dashur tė bėjmė aksione shumė tė vėshtira pėr shembjen e tė gjitha ndėrtesave tė paligjshme nė parqe pėr tė rifituar hapėsirėn publike. Filluam me ngjyrat, duke lyer ndėrtesat dhe ngjyrat shėrbyen si pikėnisja e krijimit tė njė ndjenje pėrkatėsie nė hapėsirė. Gjatė komunizmit, njerėzit kishin humbur ndjenjėn e pėrkatėsisė ndaj qytetit, madje edhe vetė shtetit. Mė tej, ndjenja e pėrkatėsisė nė hapėsirė ishte e vėshtirė pėr tu ndėrtuar, sepse komunizmi vrau elementet thelbėsore tė njė bashkėjetese demokratike: solidaritetin, vullnetarizmin, ndjenjėn e pėrbashkėt.

Ėshtė pikėrisht ajo ēka Orėell e thotė shumė mirė nė librin e tij “1984”, fjalėt e humbėn kuptimin e tyre, u deformuan dhe shndėrruan plotėsisht: komunizmi u dha fjalėve njė kuptim tjetėr.

Edi Rama: Pikėrisht, dhe pa kėto fjalė komunizmi do tė ishte i zbrazėt.

Atėhere, ju ishit kryetar i Bashkisė sė Tiranės dhe u rizgjodhėt. Me sa duket njerėzit ishin tė kėnaqur nga ajo qė ju bėtė, sepse ju vėrtetė e transformuat qytetin dhe i dhatė nur, sepse qyteti u bė i bukur.

Edi Rama: Tre vitet e para ishin tre vitet e rilindjes sė shpresės dhe njerėzit rifilluan tė besonin se mund tė kishte njė jetė publike nė Shqipėri, sepse njerėzit kishin bėrė gjithēka pėr pronėn e tyre, por pas 10 vjetėsh ne e gjetėm veten tė izoluar nga njėri-tjetri. Kjo sepse ne kishim tashmė shtėpi dhe prona mė tė mėdha, por nuk kishim mė jetėn dhe hapėsirėn publike. Ripėrvetėsimi i hapėsirės i publike ishte ajo ēka doja tė bėja dhe qė do mė jepte gjithashtu mbėshtetjen dhe respektin e njerėzve.

Mendoj se keni njė program dhe projekte shumė tė rėndėsishme, duke qenė se vini pas vitesh tė njė lufte tė rėndėsishme politike dhe pas pėrvojės 10-vjeēare si kreu i qytetit tė Tiranės.

Edi Rama: Kemi paraqitur njė program, i cili luajti njė rol tė rėndėsishėm pėr ndryshimin e natyrės sė pėrballjes politike, pa pėrplasje ndėrmjet personaliteteve, pa urrejtje dhe refuzim tė tjetrit, sepse nga komunizmi kemi trashėguar gjithashtu edhe kėtė kulturė tė refuzimit tė tjetrit dhe kulturėn e armikut tė brendshėm. Pėr kėtė arsye mendoj se opozitat kanė vuajtur pėr shkak tė mungesės sė respektit dhe mungesės sė dėgjimit. Partitė politike kanė bėrė lojėn e sė shkuarės. Ne paraqitėm njė program tė cilin e quajtėm “Pėr njė Rilindje Shqiptare”, njė program ku kėrkojmė tė pėrcjellim mesazhin e ndryshimit, duke filluar nga nevojat e njė shteti, i cili nuk ėshtė njė shtet i cili i merr tė gjitha nė ngarkim, por njė shtet i cili respekton dhe u shėrben qytetarėve.

Kam dėgjuar se pėr njė periudhe tė caktuar, njerėzit ju qortonin se ishit shumė skandinav ? Nė kuptimin e tė pasurit njė vizioni mbi demokracinė shumė tė qetė qė nuk pėrputhej me gjendjen e shoqėrisė, e cila ėshtė shumė mė konfliktuale.

Edi Rama: Pikėrisht, sepse kjo kulturė e luftės sė pėrhershme, kultura e refuzimit tė tjetrit ėshtė ende shumė e fortė nė vendin tonė. Sot jemi pėrballė njė sfide shumė tė rėndėsishme: tė ndryshimit tė modelit tė zhvillimit, sepse modeli qe kemi pasur dhe qė nuk do tė kemi mė, ėshtė njė model i ngritur mbi spekulimin, ndėrtimin kudo, tė ardhurat e emigrantėve tė vendosur kryesisht nė Itali dhe Greqi, tė cilėt tani po kalojnė njė periudhė shumė tė vėshtirė dhe njė merkantilizmi tė ēmendur. Duhet tė kalojmė nė njė model tė prodhimtarisė; tė investimeve tė cilat do tė krijojnė vende pune, sepse Shqipėria ėshtė njė vend me nivel shumė tė lartė tė papunėsisė; njė model tė zhvillimit rural, i cili shtyn prodhimin e brendshėm agro-ushqimor; dhe njė model tė zhvillimit tė turizmit pa shkatėrruar vendin.

Pa shkatėrruar peizazhet tė cilat janė shumė tė bukura dhe qė janė dėmtuar mjaft qė nga ndryshimi i sistemit nė Shqipėri. Ekziston njė problem korrupsioni. Shqipėria ka reputacionin, si dhe Republika motėr e Kosovės, e njė vendi tė gėrryer nga mafia. Cila ėshtė pėrgjigjja juaj ndaj kėsaj ?

Edi Rama: Mendoj se nga njėra anė ėshtė njė e vėrtetė e trishtueshme sepse nuk vuajmė thjesht nga korrupsioni i elitave por nga njė korrupsion endemik, pra qė prek qytetarėt nė ēdo hap dhe nė ēdo takim me institucionet dhe shtetin. Nga ana tjetėr ekziston njė stereotip mjaft cinik ndaj kėtyre vendeve qė nuk ka tė bėjė me realitetin nėse e marrim nė njė kontekst mė tė gjere. Nuk besoj se Republika e Kosovės apo e Shqipėrisė vuajnė nga korrupsioni nė elita mė shumė se Rumania, Bullgaria apo Hungaria. Problemi ėshtė korrupsioni endemik dhe kjo ėshtė pasojė e mungesės sė njė shteti modern, mungesės sė shėrbimeve dhe strukturave qė i pėrgjigjen ligjit dhe nevojave tė qytetarėve. Nė kėtė pikė nevojitet modernizim dhe ndryshim radikal. Shembulli i Bashkisė sė Tiranės mė ndihmon tė them qė mund t’ja dalim pa dyshim.

Folėm pak mė parė pėr lidhjen mes Shqipėrisė dhe Kosovėn, sepse Kosova ėshtė gjithashtu njė vend shqiptar. Pėrse nė 1912 kur u vizatua harta e Shqipėrisė nuk u pėrfshi dhe Kosova, sepse dhe ata janė shqiptarė. A ekziston pretendimi pėr tė krijuar “Shqipėrinė e madhe”?

Edi Rama: Mendoj se jetojmė nė njė botė tjetėr pas krijimit tė Bashkimit Europian dhe pas proceseve qė shkojnė drejt plotėsimit tė kėtij unioni, jetojmė nė kontekst tjetėr. Mendoj se sot duhet rikrijuar ideja e bashkimit dhe e bashkėpunimit nėn shpirtin europian sepse ėshtė mėnyra mė e mirė pėr tė arritur objektivat e lidhura me kėtė “Shqipėri tė madhe” nė thonjėza, qė janė nė fund tė fundit tė lidhur me mirėqenien e njerėzve.

A ekziston njė problem ballkanik lidhur me Europėn? Po tė shikojmė hartėn, as Bosnja, as Serbia, as Maqedonia, as Mali i zi dhe as Shqipėria nuk janė pjesė e Europės, ndonėse gjeografikisht janė pjesė e saj.

Edi Rama: Rikthehemi tek ēfarė thamė dhe mė parė. Sa mė e egėr tė ketė qenė historia, aq mė e vėshtirė ėshtė tė arrihet. Nuk besoj tė jetė problem talenti apo drejtimi por ėshtė problem i lidhur me historinė dhe traditėn. Jemi pikėrisht nė situatėn ku duhen bėrė pėrpjekje tė pėrbashkėta. Nuk ėshtė aq e thjesht sa tė thuhet ja tek janė kushtet dhe pėrpiquni vet. Ēdo problem ballkanik nuk ka qenė kurrė vetėm ballkanik, por ka qenė dhe problem europian. Tashmė jetojmė nė njė situatė tjetėr dhe nė njė epokė tjetėr pas marrėveshjes mes Serbisė dhe Kosovės, marrėveshje paqeje dhe bashkėpunimi. Duhet ecur mė tej. Duhet krijuar njė projekt dhe model bashkėpunimi midis vendeve qė mbeten ende jashtė Europės por dhe midis Europės dhe kėtyre vendeve.

A keni pėrshtypjen qė Franca interesohet pėr kėto ēėshtje apo jo mjaftueshėm ?

Edi Rama: Duhet tė pranoj se mbetėm pozitivisht tė befasuar nga qėndrimi i presidentit Franēois Hollande pas vizitės nė Bordeaux tė presidentėve tė Republikave tė Ballkanit, e gjithashtu nga hapat e marrė nga diplomacia franceze pėr tė qenė mė tė pranishėm.

Gjė qė s’ndodhte mė parė…

Edi Rama: Jo nuk ndodhte dhe ishte njė fatkeqėsi sepse Franca ėshtė njė vend shumė i respektuar nga tė gjitha vendet nė Ballkan dhe nuk duhet tė harrojmė as aspektin ndėrfetar, sepse Franca shihet gjithashtu me respekt nga tė gjitha besimet.

Ku e keni mėsuar frengjishten Edi Rama ?

Edi Rama: Kam mėsuar tė lexoj pa ditur asnjė fjalė nėpėrmjet librave tė ndaluar. Lexoja librat e artit po gjithashtu Kafka, Proust, shumė shkrimtarė tė ndaluar tė kohės sė komunizmit. Por kam humbur shumė nga njohuritė e mia, e flisja mė mirė kur jetoja kėtu.

Diēka e fundit. A keni ende kohė pėr tė pikturuar ?

Edi Rama: Po, pikturoj gjatė gjithė kohės, por nė formėn e vizatimeve mbi letrat e punės gjatė mbledhjeve. Kurrė nuk e kisha menduar se mund tė ishte art por njerėzit mė thonė qė janė mė tė bukur se sa pikturat qė bėja kur isha thjesht artist.

Ju jeni tashmė Kryeministėr i Shqipėrisė. Kam lexuar se keni thėnė se ju merreni me politikė pasi politika ėshtė aksion dhe aksioni i shtyn kufijtė e vdekjes. Mendoni nė tė njėjtėn mėnyrė edhe tani ?

Edi Rama: Unė mendoj se ka njė lidhje mes vdekjes dhe politikės dhe mendoj se ka njė lidhje tė pėrhershme mes njė njeriu qė merret me politikė dhe vdekjes. Sepse nė fund, qoftė njė frikė permanente, qoftė njė vullnet pėr tė tejkaluar vdekjen, kjo e shtyn politikanin drejt totalitarizmit dhe diktaturės.

Faleminderit Edi Rama qė ishit me ne sot dhe qė na dhatė kaq shumė dėshirė pėr tė vizituar Shqipėrinė, vendi i tė cilit jeni tashmė Kryeministėr, pas zgjedhjesh qė u vlerėsuan si shumė objektive nga komuniteti ndėrkombėtar dhe qė priten tė jenė hapja e njė kapitulli tė ri pėr demokracinė e vendit tuaj. Kjo na jep edhe mė shumė dėshirė ta vizitojmė ose nė dimėr ose nė verė, verėn e bukur mesdhetare tė Shqipėrisė.

Ju falėnderoj dhe jeni i mirėpritur. Na ndiqni dhe nė Facebook dhe Twitter

HermesNews - ©2013