Analiza
17/07/2013 07:29:47
11 shenjat qė Italia po bie nė krizė ekonomike
Masat shtrėnguese anti-krizė po ngadalėsojnė ekonominė italiane mė shumė se mė parė
HermesNews - Kur rritet borxhi, fillojnė tė ndodhin gjėra vėrtet tė kėqija.
Fatkeqėsisht kjo ėshtė ajo cka po ndodh nė Itali nė kėto momente. Masat shtrėnguese anti-krizė po ngadalėsojnė ekonominė italiane mė shumė se mė parė. Megjithatė, edhe pas gjithė masave tė austeritetit, qeveria italiane vazhdon ta shtojė borxhin. Kjo ėshtė po e njėjta rrugė qė mori Greqia mė parė.
Austeriteti provokon njė rėnje tė tė ardhurave, gjė qė pengon realizim e objektivave tė ndėrmarra nė uljen e deficitit, tė cilat po ashtu ēojnė nė rritje tė masave shtrėnguese nė ekonomi. Por nėse Italia bie ekonomikisht , problemi do jetė shumė mė i madh se nė rastin e Greqisė. Italia rradhitet si e nėnta ndėr ekonomitė mė tė pėrparuara nė tė gjithė planetin. Nė tė vėrtetė ishte e teta mė parė, por u parakalua nga Rusia.
Nėse Italia vazhdon tė ēalojė, edhe India dhe Kanadaja do ta parakalojnė. Eshtė njė tragjedi e vėrtetė tė shohėsh se cfarė po ndodh nė Itali, pasi ėshtė vėrtetė njė vend i mrekullueshėm. Kur isha fėmijė, im atė ishte nė marinė dhe kam pasur fatin tė jetoj aty pėr ca kohė. Eshtė njė vend me njė klimė fantastike, ushqim tė mirė dhe futbollin po ashtu. Njerėzit janė tė sjellshėm dhe kultura shumė tėrheqėse. Por tani shteti Italian po bie copė- copė.
11 pikat e mėposhtme janė shenjat pse Italia po bie nė njė krizė tė rėndė ekonomike:
1- Taksa e papunėsisė ėshtė rritur deri nė 12.2%. Kjo ėshtė shifra mė e lartė nė 35 vitet e fundit.
2- Taksa e papunėsisė tek tė rinjtė ėshtė rritur deri nė 38.5%, ndėrsa nė jugun e Italisė ka arritur edhe nė 50%. 
3- Njė mesatare prej 134 pikashitjesh po mbyllen cdo ditė. Nė pėrgjithėsi rreth 224.000pika janė mbyllur qė nga 2008-a.
4- Ekonomia italiane ėshtė nė rėnje prej shtatė muash rradhazi.
5- Parashikohet qė BPV-ja italiane tė pėsojė njė zvogėlim prej 1.8% gjatė kėtij viti
6- Prodhimi industrial nė Itali ka rėnė qė prej 15 muash. Tani ka rėnė nė nivelin mė tė ulėt qė prej 25 viteve
7- Nė pėrgjithėsi, prodhimi industrial nė Itali ka rėnė me rreth njė tė katėrtėn qė nga viti 2008
8- Nė maj, shitjet e makinave nė Itali ranė me 8% nė krahasim me vitin e kaluar
9- Numri i njerėzve tė cilėt konsiderohen "tė varfėr" nė Itali ėshtė dyfishuar nė dy vitet e fundit
10- Italia tani ka njė raport tė borxhit / BPV prej 130%
11- Ėshtė e qarte se Italia do tė ketė nevojė pėr njė plan shpėtimi nga BE brenda gjashtė muajve
Pra Italia ka mbetur pa asnjė grosh.
Dhe ndryshe nga Shtetet e Bashkuara apo Japonia, Italia nuk mund tė kontrollojė njė banke qendrore dhe tė stampoje njė sasi tė madhe parash tė reja me tė cilat tė blejė tituj shteti. Italia ėshtė e lidhur me euron tashmė , dhe kjo kufizon mundėsitė e saj. Pėr fat tė keq, paratė po mbarojne shpejt. Mė poshtė ėshtė njė pjese nga njė artikull i kohėve tė fundit nga Wolf Richter ...
Nė shumicėn e vendeve do tė ishte pafytyrėsi ose ndoshta njė shtirje e ēmendurisė politike, por nė Itali lė kohėn qė gjen: njė zyrtar i qeverisė, njė ministėr, mund tė deklarojė nė mėnyrė tė sigurtė se vendi i tij nuk mund tė paguajė llogaritė e vjetra, dhe jo pėr njė muaj ose dy, por pėr pjesėn tjetėr tė kėtij viti! Pėr shkak tė disa problemeve "teknike".
Qeveria italiane nuk ka para. Jo se qeveria amerikane apo japoneze janė mė tė mira, por ata kanė banka qendrore qė mund tė prodhojnė para sa herė te duan. Italia jo. Banka Qendrore Evropiane ėshtė e drejtuar nga njė italian i cili vitin e kaluar ka premtuar se do tė prodhoje tė holla pėr tė mos fundosur Italinė. Por ky premtim nuk ėshtė e njėjta gjė e tė pasurit njė banke qendrore tė veten.
Mė 4 korrik nė Itali ka dalė nė dritė njė tjetėr dėshtim nė lidhje me buxhetin. Shkatėrruar nga masat shtrėnguese tė rreme, shpenzimet janė rritur me 1,3 % nė tremujorin e parė, ndėrsa tė ardhurat kanė mbetur tė pandryshuara. Kėshtu, deficiti u rrit nė 7.3% tė PBB-sė, krahasuar me 6.6% vitin e kaluar, duke e ēuar borxhin publik nė 130% tė GDP-sė. Borxhi dhe deficiti marramendės nė njė ekonomi te gjunjėzuar - Italia ėshtė nė recesion qė prej tremujorit tė katėrt tė vitit 2011 - ėshtė njė kombinim fatal nė Eurozonė.
Edhe pse kėto shifra mund tė duken me tė vėrtetė keq, realiteti ėshtė se njerėzit qė vuajnė mė shumė janė qytetarėt mesatarė. Shumė italianė janė shkatėrruar krejtėsisht nga ky depresion ekonomik dhe vetėvrasjet janė ne qiell.
Nė Itali historitė tragjike tė vetėvrasjeve lidhur me njė recesion tė thellė janė duke u bėrė shumė tė shpeshta. Muajin e kaluar pranė Torinos vari veten njė ish-punėtor, sepse ai nuk mund tė gjejnte punė. Nė maj, njė i ri nė Romė ka kryer vetėvrasje menjėherė pasi humbi punėn e tij. Tė nesėrmen Presidenti Xhorxho Napolitano i ka kėrkuar qeverisė qė tė kushtoje "vėmendje tė vecantė pėr situatat e vėshtirėsive tė mėdha dhe domosdoshmėrisė", nė mėnyrė qė tė ndihmojė per tė parandaluar valėn e vetėvrasjeve.
Eshtė absolutisht tragjike!
Por a e dini cfare?
Edhe Shtetet e Bashuara po ndėrmarrin tė njėjtėn rrugė me Italinė.
Nė vitet e ardhshme edhe kėtu papunėsia dhe vetėvrasja do tė ngrihen nė qiell.
Ata tė cilėt jane duke fshehur kokat nė kėtė kohė do tė befasohen nga ajo qė po vjen. Por ata qė kuptojnė se ēfarė po pergatitet tė vijė nė horizont, dhe qė po pėrgatiten, ata do tė kenė njė shans mė tė mirė pėr tė dalė me sa mė pak dėme tė jetė e mundur.
Italia ėshtė pak 'si kulla e Pizės. Tė gjithė e dinė se pėrfundimisht do tė bjerė, dhe kur do tė ndodhė do tė jetė njė katastrofė e vėrtetė. Kur sistemi financiar italian tė shpėrthejė, kjo do tė jetė shenja se gjendja do tė fillojė tė pėrkeqėsohet me ritme mė te shpejta. Prisni dhe do tė shihni se pjesėt e tjera tė dominos do tė fillojnė tė bien shumė mė shpejt.
* Perkthyer nga Daniela Vathi