Kulturė
11/07/2013 18:04:11
Traktati i Artistit dhe identiteti i mendimit tė Leonardo Vocit
Intervistė me autori e librit Traktati i Artistit Leonardo Voci: ''Njė shoqėri apo komb, ka nevojė tė nxjerrė mendimtarėt e vet, jo duke iu referuar filozofėve tė mėparshėm sado tė mėdhenj tė jenė ata, por tė krijojė identitetin e vet tė mendimit dhe tė ketė fytyrėn e vet origjinale''
Ēfarė ju shtyu tė publikoni kėtė pėrmbledhje me artikuj ?
Ky libėrth i vogėl me pėrmbledhje shkrimesh nė harkun kohor prej 2 vjetėsh, erdhi nė formatin e Traktatit tė Artistit, me njė mendim tė pėrcaktuar qartazi, jo si mendime shqetėsuese tė selektuara nė raportin e kqyrjes tė vetėproblemeve qė ka artisti nė pėrgjithėsi, por si njė reagim i argumentuar pėrballė artit, tė krijuar nė vitet e diktaturės dhe atė tė tranzicionit, sė tashmė ka ardhur koha jo vetėm e ndryshimit tė pikave tė referimit ideologjik, por pėrparėsi merr krijimi i lirė dhe modern.
Njė arsye tjetėr e fortė qėndron nė faktin se njė shoqėri apo komb ka nevojė tė nxjerrė mendimtarėt e vet, jo duke iu referuar filozofėve tė mėparshėm sado tė famshėm apo tė mėdhenj tė jenė ata, por tė krijojė identitetin e vet tė mendimit dhe tė ketė fytyrėn e vet originale shqiptare. Mendoj se ėshtė njė pėrqasje qė mė ka kushtuar shumė kohė dhe arsyetim, gjithnjė duke iu referuar vetes time nė radhė tė parė, jo si preokopim apo shqetėsim, por si njė detyrim kohės qė jetoj unė dhe tė ngjashmit e mi nė raport me shoqėrinė tonė dhe atė njerėzore mbarėbotėrore. A ia kam arritur qėllimit ? Unė kam bėrė punėn time nė kohėn time qė fizikisht ndodhesha nė Shqipėri nė kohezion me atė qė ndodh nė mendjen e ēdo artisti kudo nė botėn e ideve dhe tė krijimit.
Cili ėshtė mesazhi qė doni tė pėrcillni me tė ?
Mesazhi ėshtė i mbeshtjellė dhe indirekt qė fillon me mua dhe konformohet me gjithėsinė qė shpėrhapet nė Teorine e Asimetrisė kapitulli i fundit, duke nxjerrė nė pah se krijuesi dhe krijuesit janė nė harmoni pėr sa kohė ekziston formula e njohjes dhe pranohet nga krijuesi i mistershėm qė filozofia kėrkon t'i paraprprijnė tė gjithė tė diturve, bile dhe artithe shkencės e kėrkon me kėmbėngulje e me njė kujdes tė veēantė qė krahas progresit ka njė pikė ngopje ku papritmas fillon regresi, mirėpo kjo njohje e pakufijshme e njerėzve tė artit, ju thotė njerėzorėve tė rruzullit ''shih sa pranė jemi si bashkėkrijues'', po ashtu dhe drejt vetėshkatėrrimit qė ne thjesht mund ta pėrshpejtojmė kur varet nga njerėzit por prapėseprapė milonat e viteve s'varen nga njerezoret por nga tė ashtuquajturit Hyjnoret apo jashtėtokėsoret apo forcat universale, qė shkenca i quan ēėshtje arritje nė ekuacione tė pazgjidhurash me shumė pikėpyetje spirale. Kurse artistėt qė ndodhen me pranė krijuesit, qė askush nuk guxon tė pohojė se e ka parė, pretendojnė se si krijuesa kanė ēelesin magjik tė krijimit me fjalė ngjyra dhe nota, ndonėse duken si stėrmundime tė kota prapė pėr mua ja ka vlejtė qė ato shkrime, ato rreshta janė hedhur nė formėn e njė traktati qė mban emrin tim, gjykimin tim dhe mė pastaj gjykimin e publikut shqipėtar apo tė huaj. Vlerėsimi ėshtė njė gjė tjetėr qė koha do ta tregojė dhe pėr momentin s'mė intereson aspak, megjithatė futet njė mendim origjinal, pohues dhe nga njė shqiptar sot. ''unė jetova, besoj nė ato qė shkruajta''. Pranoj se ky Libėrth ėshtė njė fryt qė mban njė farė dhe ushqim pėr ato qė kanė oreksin ta konsumojnė, pse jo, tė paktėn s'ka dėmtuar asnjeri, si ēdo vepėr e artit deri me sot. Pastaj a ėshtė ky njė traktat i arrirė kjo do tė shqyrtohet nga ata qė mundohen ta lexojne te pakten nje here.
Ēfarė duhet tė ndryshojė sipas jush nė shoqėrinė shqiptare ?
Ky liberth nuk jep keshilla, por konstaton dhe si Zgjidhje jep Misionin qė duhet tė ketė Artisti nė Shoqėri, sa i zoti ėshtė tė jetė i lirė tė shprehė dhe tė krijojė dhe raporti i tij me lirinė krijuese. Pastaj sa i rafinuar, i drejtpėrdrejtė apo i kamfluar ėshtė, kėtu futemi dhe sa i sinqertė ėshtė me artin, me shoqėrinė me veten e tij. Kėto janė teza qė e detyrojnė artistin tė ketė moralin e vet krijues dhe aftėsinė e tij shumė dimensionale. Nė shoqėrinė shqiptare kėto 60 vitet e fundit ka njė luftė, qė ka nė fakt krijuesi me veten e tij nė radhė tė parė me kuptimin e lirisė sė vet, mendoj se s'ka arrite akoma nė rrezatimin e bashkėkohesve pėrveē se tek tuk, ka shumė imitime, pėrpjekje dhe pak vepra tė qenėsishme konkuruese, bindėse dhe fytyrė shqiptare. Por asesi s'duhet tė akuzjmė shoqėrinė shqiptare qė ėshtė nė kufijtė e mbijetesės dhe tė shpresės se njė ditė do tė nxjerrin mendimtaret e vet tė pavarur, tė lirė dhe tė dlirė...
Cilat janė projektet letrare/artistike qė keni pėr tė ardhmen ?
Ndėr projektet e ardhshme ėshtė tė mbroj me argumenta pėrse unė personalisht jam i bindur qė njė artist shqiptar duhet tė identifikohet si shqiptar jo me stimulime ndihmėse, falso dhe tė dyshimta por duhet tė pėrballet me bashkėkohėsit si alternativė qė mbart vlera mbinjerėzore dhe tė pėrbotshme, si artist shqiptar kėrkoj se duhet tė shprehem nė gjuhė konkrete dhe universale dhe pastaj rikthimin nė vetėm shqiptarė besoj se ėshtė njė mashtrim qė sot investohet kot, qėllimisht dhe gabimisht.
Vetė firma dhe emri im, pėrkatėsia ime shpreh tė kaluarėn time, arti i krijuar flet kohėn nė tė cilėn jetoj apo krijoj dhe vepra e dhėnė pėr publikun kur ka vlerė artistike dhe shpreh shijet e kohės nė lirinė e mendimit dhe tė krijimit, ateherė ky ėshtė njė projekt mjaft i vėshtirė pėr mua dhe tė ngjashmit e mi qė kėrkojmė kėtu apo nė botė tė shprehemi. E bukur ėshtė dita kur dikush e arrin kėtė ditė, deri mė sot unė personalisht s'njoh asnjė. Shqipėria shquhet pėr prerje kokash dhe ngritje monumentesh.
Unė s'kėrkoj as gjallė dhe as vdekur. Kur arrij tė botoj apo ekspozoj, jam i lumtur dhe falenderoj ata qe me lejojne te pi nje gote vere cdo dite dhe qe s'me kane prere koken akoma ēuditerisht, Projekti pret, ndėrsa koka e prerė nuk ngjizet asnjeherė. A ardhmja pėr mua ėshtė njė e panjohur e madhe qė s'varet aspak nga unė. Ndoshta se mendoj asimetrisht dhe ėshtė mirė kėshtu, e nesermja ėshtė njė sfidė fatmirėsisht e ardhmja ėshtė e bukur, tė paktėn artistikisht.