Analiza
11/06/2013 17:23:26
Pse merrem me politikė ? Shtet - kombi, bėsimi dhe qėllimi im
nga Shenasi Rama
NEW YORK - Dje dikush kishte postuar njė koment shumė tė gjatė dhe qė kėrkonte pėrgjigje prej meje me shumė nerv. Vėrejta qė nė komentin e tij ka shumė dyshime dhe shumė paqartėsi nė lidhje me mua e me qėndrimin tim politik.
Nga njė anė mė bėri me qeshė. E para, si shtetas shqiptar unė jam njė askushi nė politikėn e pėrditshme shqiptare. Mė e shumta, jam njė njeri si gjithkush tjetėr. E dyta, nė nivelin ideologjik nė Tiranė, unė jam si delja e zezė, sepse them ato tė vėrteta qė nuk iu pelqejnė shumė vetėve.
Unė nuk jam politikan, nuk due me kenė nė politikė nuk due me kenė nė "tavė", nuk mė intereson fare politika, pėrvecse si objekt studimi. E treta, si shqiptar nė mėrgim, politika mė intereson vetėm si kombėtarist e si patriot qė kėrkon nderim e respekt duke u krenuar me kombin e vendin e vet, diēka qė e kėrkojmė e nuk e gjejmė tash njė jetė.
Arsyeja, pra, ėshtė se unė jam emigrant, njeri qė nuk ka mė rrėnjė nė jetėn e pėrditshme shqiptare pėrveē dashurisė pėr tė afėrmit e pėr kombin. Unė jam nga ata qė nuk ka me u tretė kurrė nė paqe, sepse, patetikisht me e thanė, jam i dėnuem me u shue nė toka tė hueja pa mbrritė me jetue atė shoqėri qė do tė kasha dėshėrue.
Por dhimbjen e ndarjes prej vendit tim e ndjej sa zgjohem e nė fund tė shpirtit e nuk mė ndahet asnjėherė. E pra, problem ėshtė se unė nuk due me u marrė me politikė, por siē ka thanė njė njeri i menēur, po nuk u more ti me politikė, atėherė do tė merret politika me ty.
Politika tė ndjek edhe nė mėrgim, edhe larg, edhe kur e urren e nuk don me u pėrzie nė politikė. Sepse ajo qė po ndodh nė shtetin shqiptar ndikon shumė nė mendėsinė e gjendjen time shpirtėrore. Ajo qė ndodh pėrditė me kombin tim, mė shkakton shumė dhimbje.
Pikėrisht kjo dhimbja nuk tė len tė qetė, sepse i njeh njerėzit, e njeh gjendjen dhe e din se cila ėshtė rruga e greminės ku po shtyhen shqiptarėt.
Unė nuk mundem me mbyllė njė kapitull tė jetės time e me thanė se atje ku nuk tė duen mos rri, e atje ku nuk tė dėgjojnė mos fol. Kėshtu kanė bėrė shumė miq tė mi dhe janė nė paqe si njerėz, por mue mė duken krejt bosh. Duke dashtė me u ba si dikush tjetėr, janė ba njė askush nė shoqėrinė ku jetojnė, njerėz pa identitet e pa vlera.
Mirėpo, unė kėshtu jam pre e kėshtu do ta mbyll jetėn time. Shqiptar kam lindė, e shqiptar kam me vdekė, dhe nėse nuk mundem e nuk due me ndryshue, tė paktėn ti shėrbej me aq sa mundem identitetit e kombit tem.
Dikush duhet me thanė se jeni e se po shkoni nė "Rrethin e Ferrit" e unė e miqtė e mi po e themi pėrditė kėtė. Edhe ba mos me na dėgjue kush, ne po e themi tė vėrtetėn njeherė, e pėr fat tė keq, koha ka me na dhanė tė drejtė.
Njė arsye mė tepėr pse po hezitoj me iu pėrgjigjė ėshtė se nuk e njoh fare as njeriun, as tė shkuarėn e tij, as pėrgatitjen politike e as pėrkatėsinė. Mirėpo, argumentet e tij janė njerėzore dhe meritojnė respekt ashtu si edhe kjo dhimbja e ime qė smė lent ė qetė.
Si parim, nėse duhet tė sillemi si shqiptarė e si njerėz, nė se duam tė ecim nė rrugė tė mbarė, duhet tė respektojmė njėri-tjetrin, duke ia respektue mendimin. Ky zotnia ngren disa ēėshtje delikate si rėndėsia politike e shkuarės nė politikė, hedh dyshime mbi qėllimet e mia si individ, mbi besimin tim dhe mbi platformėn qė na duhet pėr tė ardhmen.
Duke mos qėnė politikan, mendova mos me u pėrgjigjė. Por, duke e besue tė sinqertė e jo njėrin nga ata zhurmuesit e shumtė tė parisė, po i pėrgjigjem shkurt, me sa di, e me sa mundem nė lidhje me pikėpyetjet dhe argumentet qė ngren nė komentin e tij.
Rėndėsia e tė shkuarės nė politikėn shqiptare - > Sė pari, nė lidhje me tė shkuarėn. E shkuara nuk duhet me na mbajte peng dhe e shkuara e jonė nuk ėshtė e tillė qė na sjell gėzim, asnjerit e askujt nder shqiptaret. Askujt nuk i sjell gezim e shkuara, sepse ajo qe ka kene nuk mundet me kene mė pėrcaktuese e tė ardhmes. Ajo bahet pėrcaktuese vetėm nėse ne e lejojmė atė tė na sundojė. E vetmja e shkuar qė nuk ke ē'ka i ban, se nuk tjetėrsohet dot, ėshtė identiteti qė ke. Atė nuk e ndryshon dot.
Mirėpo, ajo qe ne si popull e kemi pėrjetue ka kenė e hidhun dhe e deformueme gjatė gjithė kėtyre dy shekujve tė trazuem. Populli i jonė ėshtė i vogėl por ėshtė njė popull qė ka shumė histori sepse ka shumė kalue nė shumė travaja e mundime gjatė shekujve tė kaluar dhe ma shpesh se duhet tė keqen ia kemi ba vetes e njėri-tjetrit. Ndarja me tė shkuarėn ėshtė fillimi i ri.
Vazhdimi i mendėsisė sunduese tė sė shkuarės, nevoja me gjetė shkaktarė pėr fatkeqėsitė e kaluara ėshtė e dobishme sa kohė qė njeriu si individ e njė komb si shoqėri mėson nga pėsimet dhe iu ruhet kurtheve. Ama, nėse ndjekja e qėllimeve tė tilla bėhet qėllim nė vetvete, atėherė ai komb ėshtė i destinuar qė tė dėshtojė.
Politikanėt tanė tė parisė sė Tiranės kanė dashur e duan qė e shkuara e dhimbshme me iu shėrbye vetem atyre pa mbajte parasysh dhimbjen qe iu shkakton njerezve ngacmimi i plageve shpirtnore. Sepse gjithkush e kemi njė histori tė dhimbshme. Ata e dinė kėtė prandaj i mobilizojne njerezit ne emer te se shkuares.
Prandaj edhe po veprojnė ashtu edhe nė kėtė fushatė duke iu fryrė ndasive ideologjike, fetare, krahinore, kulturore e gjendjes ekonomike. Ja edhe nė kėtė fushatė merren me gjyshėr, simbole, monumente, etj. Asgja qė iu flet njerėzve dhe halleve tė tyre. Asgja qė ka tė bėjė me tė ardhmen e tyre. Asgja qė me iu dhanė shpresė. Asgja qė I bashkon dhe I bėn tė mendojnė si pjestarė tė njė bashkėsie politike-ligjore, apo si shqiptarė, pjestarė tė njė kombi. Politikanėt pėrdorin cdo gjė pėr ti ndarė njerėzit. Ata pėrdorin pa fund rrena, mashtrime, e manipulime.
Qėllimi im si individ
Sė dyti, ky zotnia ngren dyshime tek qėllimi im. Unė nuk kam ndėrmend me u marrė me politikė nė shtetin shqiptar. Nuk mė intereson. Nuk jam i prerė pėr atė punė e pėr atė profesion. Politika nuk mė ka dhėnė asnjė kėnaqėsi nė kėtė jetė, pėrveē dhimbjeve tė pashlyeshme, e fatkeqėsive qė ua kam shkaktue njerėzve tė mi e qė shpesh nuk kam guxim as me ia thanė vetvetes, sepse menjėherė mė kujtohet fytyra e nanės teme tė ndjerė.
Une ndoshta nuk mund tė ndėrroj gja nė kėtė jetėn time, por pėrditė mund tė bėhem njeri mė i mirė, mė i ndershėm, mė i pastėr, mė me respekt pėr tė tjerėt, njė prind i mirė, njė i afėrm i mirė, njė shqiptar i mirė. Nėse sillem kėshtu, mua mė mjafton ndjenja e tė kenunit shqiptar, nuk mė duhet as feja, as ideologjia e tjerakujt. Mė mjafton respekti i njerėzve sepse, nė fund tė fundit pėr kėtė jetohet.
Megjithatė, pa mendjemadhėsi, por me shumė modesti, me duhet me thanė se unė ndjej njė obligim moral ndaj popullit tim. E nė kėto kushte, shėrbimi mė i madh qė mund tė bėj njė njeri ėshtė me thanė tė vėrteten. E vėrteta ėshtė ajo qė na duhet mė sė shumti.
Pse duhet me veprue kėshtu ?
Thėnia e tė vėrtetės ėshtė njė gjė jo e lehtė sepse iu bie ndesh njerėzve e interesave tė shumta. Nganjeherė ėshtė mė lehtė me jetue nė mashtrim se me kenė njeri i lirė. Edhe unė pres qė fjala qė them tė ketė njė efekt pėr mirė, dhe ajo e ka njė qėllim tė qartė.
Qėllimi im ėshtė me mbėshtetė daljen e njė grupi tė ri tė rinjsh qė tė jenė tė motivuar nga ndjenja e shėrbimit kombėtar e tė punojnė pėr shtet-kombin e shqiptarėve.
Qėllimi im ėshtė qė gjithēka kam, dijen, kohėn, mundėsitė, ti vė nė shėrbim tė kėtij grupi, e sė bashku me tė tjerė tė ndihmojmė me ēa rrugėn nė politikė, tiu japim mbėshtetje e besueshmėri.
Ti ndihmojmė qė tė rriten, ti shmangen tė keqes, tė bėjnė mė tė mirėn qė munden pėr popullin e tyre. Sepse nje popull vdes kur rinia nuk mundet me u mbeshtetė tek brezi para tyre. Sepse njė grup i tillė do tė jetė shpresa pėr tė gjithė shqiptarėt.
Besimi im
Ky qėllim i imi do tė ishte diēka donkishoteske, njė marrėzi, njė budallallėk i pashembullt, nėse une nuk do tė kisha njė besim tė patundur tek populli shqiptar dhe tek mundėsitė e kėtij populli me u ba njė popull normal, i begatė, i sukseshėm, qė jeton nė harmoni shoqėrore e nė siguri si tė gjithė popujt e tjerė. Janė disa arsye qė mė shtyjnė me besue fuqimisht se ka shpresė pėr shqiptarėt.
Sė pari, kemi shtetin tonė. Sė dyti, kemi kombin tonė. Sė treti, kemi gjuhėn, vlerat, dhe traditat tona familjare, tė veēanta, pozitive, tė papėrsėritshme dhe tejet tė dobishme pėr modernitetin. Sė katėrti, kemi fuqinė me i ikė sė keqes ngado qė tė na vijė. Sė pesti, kemi dijen e funksionimit tė shoqėrive moderne.
Se gjashti, kemi njė brez tė ri qė po kėrkon me forcė qė tė gjejė vetveten nė shtet-kombin modern. Sė shtati, megjithė rezistencat e forta, krijimi, konoslidimi dhe lulėzimi i shtet-kombit tė shqiptarėve dhe sikur ai shtet tė jetė i rrudhun sa mė sbahet, ėshtė fakt i pashmangshėm i politikės ndėrkombėtare. Ky ėshtė besimi im si njeri e si shqiptar. Gjatė jetės time jo aq tė gjatė nuk kam parė e gjetur asnjė arsye me mė ba me ndrrue mendjen. Prandaj do tė vzhdoj tė punoj pėr kėtė qėllim e me kėtė besim sa tė kem frymė.
Cka duhet bėrė ?
Kėtė pėrgjigje e kam thėnė disa herė dhe tashti, po e marr dhe po e vė kėtu nga njė shkrim tjetėr. Ka ardhur koha pėr njė fillim tė ri. Nevoja pėr ndryshim ėshtė e pashmangshme dhe forcat e reja politike qė do lindin, duhet tė kuptojnė mirė se cilat janė rrugėt e ndryshimit tė vėrtetė. Ndryshimi duhet mbėshtetur nė vlerat e vėrteta tė njė populli si shqiptarėt, dhe nė njė projekt tė ri modernizues, tė balancuar, dhe tė mbėshtetur nė themelet e forta. kėtė mund ta bėjmė vetėm duke ndėrtuar njė shoqėri qė do tė mbėshtetet nė parimet e mėposhtme.
Sė pari, nė identitetin e padiskutueshėm tė shtetit-komb. Sė dyti, nė njė sistem politik demokratik, me njė sistem zgjedhor proporcional por me shtrėngesa tė forta ligjore qė nuk lejojnė tepritė nė sjelljen e politikanėve e qė nuk pengojnė qeverisjen e mirė. Sė treti, nė njė administratė shtetėrore tė pakorruptueshme e tė mbėshtetur nė ligj me shtrėngesa shembullore e drastike. Sė katėrti, nė njė ekonomi tregu tė institucionalizuar ku i jepet pėrparėsi prodhimit kombėtar dhe ku sukseset dhe arritjet e njerėzve mė tė zotė, ndihmojnė nė rritjen e zhvillimin e njerėzve tė mirė. Sė pesti, nė njė politikė tė jashtme tė bazuar nė interesin shtetėror-kombėtar.
Sė gjashti, nė luftėn e pakompromis kundėr krimit e kundėr tė keqes nė ēdo formė qė tė materializohet e keqja shoqėrore brenda llojit. Sė shtati, nė krijimin e nė kultivimin e vlerave tė vėrteta tė njė shoqėrie qė krijon mundėsi pėr tė gjithė shqiptarėt e qytetarėt me aq sa i kemi mundėsitė e kushtet.
Sė teti, nė kultivimin e vlerave tė njė shoqėrie civile efektive qė ėshtė baza dhe shtėrngesa kryesore mbi tė keqen, shoqėrinė dhe strukturat institucionale. Sė nėnti, nė ndėrtimin dhe konsolidimin e strukturave tė shėrbimeve shoqėrore si edukimi, shėndetėsia, e mbrojtja e fėmijėve dhe e pensionistėve. Sė dhjeti, ndėrtimi i njė sistemi pėrfaqėsues politik qė tė funksionojė pėr zgjedhjen e udhėheqėsive qė do tė mbahen nėn kontrolle tė forta nga shoqėria e nga strukturat administrative institucionale.
Ēdo pėrpjekje pėr ndryshim, qoftė nė formėn e njė programi politik, qoftė nė formėn e njė pakete ndryshimesh ligjore, qė nuk mban parasysh kėto parime themelore, ėshtė e destinuar qė tė dėshtojė. Kėto elemente janė pjesė e pandashme e ēdo projekti pėr shėrimin e pėrmirėsimin e gjendjes. Kėto janė edhe parimet qė duhet tė frymėzojnė njė forcė politike tė re.
Kjo duhet tė jetė njė parti qė punon pėr ndryshimin e sistemit dhe pėr zbatimin e njė projekti i cili mban parasysh dhe punon pėr njė rindėrtim tė menduar mirė tė strukturave e tė institucioneve shtetėrore, pėr njė afirmim tė vlerave e tė identitetit, pėr njė pėrparėsi tė interesit shtetėror e kombėtar, dhe tė vėnies sė interesave tė bashkėsisė mbi interesat personale tė parisė.
Kjo rrugė ėshtė rruga e ndėrtimit tė shtetit kombėtar, e stabilizimit tė sistemit demokratik dhe e strukturave partiake. Kjo ėshtė rruga e vendosjes sė njė ekonomie tregu tė institucionalizuar, e njė administrate qė zbaton ligjin, dhe e kultivimit tė njė shoqėrie civile shekullare qė kontribuon aktivisht nė jetėn publike.
Kjo ėshtė rruga e zhvillimit dhe e tė lulėzimit tė vlerave morale qė duhen pėr tė kultivuar njė shoqėri tė shėndoshė, tė begatė dhe bashkėkohore. Mė nė fund, por mė e rėndėsishmja, baza e suksesit pėr njė tranzicion ėshtė njėsimi kombėtar, formėsimi i ndėrgjegjes kombėtare, d.m.th. njė identitet i pėrbashkėt i shtetasve.
Nė rastin shqiptar, pėr shkak tė natyrės specifike tė problemit, tranzicioni shqiptar nuk mund tė shihet i shkėputur nga ēėshtja kombėtare shqiptare. Zgjidhja e ēėshtjes kombėtare shqiptare ėshtė parakushti pėr suksesin e ēdo reforme dhe zbatimin e ēdo projekti qė do ti vendosė proceset nė hullitė e duhura.
Njė parti qė i pėrmbush kėto kushte dhe qė ofron kėtė program do tė ishte njė parti shpresėdhėnėse dhe qė meriton mbėshtetjen e tė gjithė shqiptarėve, e natyrisht edhe timen. Por, ata qė marrin pėrsipėr kėtė detyrė, duhet tė jenė tė pėrgatitur qė tė pėrplasen me njė pari qė do tė pėrdorė ēdo mjet nė dispozicionin e saj, edhe nė format ekstreme tė dhunės e tė terrorizmit shtetėror e mafioz, pėr tė ruajtur pushtetin politik, dhe kontrollin mbi ekonominė e mendėsinė e popullit qė sot e sundon.
A ėshtė e mundshme qė tė realizohet ky projekt ?
Edhe pse duket se ka dalė e keqja mbi ujė, realiteti ėshtė shumė kompleks dhe shoqėria shqiptare nuk ėshtė as uniforme, e as e pajtuar me gjendjen. Mitingjet tregojnė njė pamje tė retushuar tė sistemit. Kjo ėshtė pjesa e terrorizuar, dhe pjesa qė i ėshtė shplarė truri, pjesa qė dridhet pėr ukėn e gojės, e pėr ndėshkimin qė vjen nga paria. Pėrtej kesaj hipokrizie tė pashoqe mitingashe, qė lundron si plehnat nė det mbi shoqėrinė shqiptare, duke shkuar nga njėri shesh tek tjetri, gjendja ėshtė e ndryshme. Njerėzit e mirė janė aty.
Po cilat janė grupimet e shtresat shoqėrore qė janė tė interesuara pėr kėtė ndryshim ? Duke folur kėshtu pėrgjithėsisht, nė shoqėrinė shqiptare ka tre grupime tė mėdha qė tashmė janė konsoliduar e kristalizuar bukur qartė. Tė tre kėto grupe jetojnė jetė paralele dhe shpesh janė tė izoluar nga njėri-tjetri. Kėto shtresa janė paria e Tiranės, shtresa e mesme dhe profesionale, dhe vegjėlia urbane dhe katundare.
Mbėshtetja pėr sistemin ėshtė nė nivele tė ndryshme. Paria, njė pjesė shumė e vogėl e shoqėrisė, qė bėhen a sbėhen tre mijė vetė, e sheh kėtė gjendje si tė natyrshme dhe si botėn mė tė mirė tė mundshme. Ka mjaft nga pjestarėt e parisė qė sinqerisht besojnė se kjo shoqėri ėshtė shoqėria ideale, pikėrisht ajo shoqėri qė shpresohej se do tė ndėrtohej nė vitin 1990 e mbas.
Kėta janė paria dhe pinjollėt e tyre, dhe shtresa e zyrtarėve tė lartė, e spekulatorėve monopolistė dhe e klientėve tė spikatur tė familjeve mafioze tė parisė qė u pasuruan shumė shpejt e me lehtėsi duke bėrė tė 99-tat. Kėta tė flasin me sinqeritet mbi virtytet e kohės dhe mbi vlerat qė ka kjo shoqėri. Por kėta flasin nga maja e mullarit tė tyre. Sepse gjithcka qė kanė, kėta e kanė marrė me njė krim tė pashembullt, me njė mungesė skrupujsh qė tė frikėson, dhe me njė urrejtje tė thellė pėr popullin e vet. Vetėm njė ligj i fortė e sjell nė fije kėtė pari. Mirėpo nė kėtė pikė ligjin e bėjnė vetė kėta. Prandaj duhet ndryshimi.
Poshtė kėsaj shtrese tė ngushtė tė parisė qė kontrollon ekonominė, politikėn, shtetin, kulturėn, mjetet e komunikimit e vlerat, janė dy shtresat numerikisht massive qė janė tė ndara nė grupe me bindje tė papajtueshme dhe tė paqartėsuara si duhet. Me kėta duhet punuar. Njė numėr i madh shqiptarėsh e kanė pranuar gjendjen si normale dhe si tė pashmangshme.
Nė kėtė grup cdo njeri e jeton jetėn simbas rregullave tė xhunglės sė parisė, sepse nuk din tjetėr dhe se ka rėnė nė grackėn e parisė. Kėtu hyjnė mjaft nga katundarėt, tė shpėrngulurit, shtresat e vegjėlisė urbane si dhe ata qė i janė bashkėngjitur sistemit pėr arsye pasurimi e arrivizmi si profesorėt, mjekėt, profesionistėt, etj. Pra, kėtu hyjnė edhe pjestarėt e shtresės sė mesme, kryesisht tė inteligjencės, dhe me influencė direkte mbi popullin, pikėrisht grupi nga ku duhet tė fillojė ndryshimi I mendėsisė sunduese.
Kėtu hyjnė edhe tė mėrguarit qė mbetėn nė fund tė shoqėrive ku kishin emigruar, sepse kėtė nivel ndyrėsie e poshtėrimi pėrjetuan pėr vite tė tėra, dhe tashmė kėtė e shohin si normalitet e si gjendjetė pashmangshme. Kėtu hyjnė edhe njė masė e madhe e tė rinjve qė nuk kanė njohur shoqėri tė tjera dhe qė ndjekin modelet e parisė, kanė rėnė pre e prapagandės sė saj, dhe e jetojnė jetėn e tyre nė kėtė realitet absurd. Ky ėshtė grupimi mė tragjik, sepse kėta e dinė se ky ėshtė njė realitet kriinal dhe absurd, por janė shumė tė frikėsuar e tė terrorizuar qė tė veprojnė.
Kėta bėhen veglat e parisė pėr nje kafshatė buke, edhe pse ajo bukė ėshtė e ngjyer nė krimin e jetės sė pėrditshme. Me kėta duhet punuar fort e me kujdes, sepse duke u mbajtur mbas pronės sė vogėl, kėta do tė jenė tė paralizuar. Mirėpo ajo pronė e mjerė mbas tė cilės mbahen ėshtė njė fije kashte qė I mban peng tė parisė mė fort se zinxhiri I prangave.
Po ashtu, ka njė pjesė shumė mė tė madhe tė shoqėrisė qė e sheh kėtė shoqėri dhe rregullat e saj tė sjelljes si tė papranueshme dhe jo si normale. Kėta janė shumica e katundarėve shqiptarė, tė urbanizuar ose jo, shumica e profesionistėve, e qytetarėve dhe e tė rinjve tė edukuar, apo tė vetė-edukuar dhe masa e madhe cilėsore e emigrantėve shqiptarė. Nė shoqėrinė shqiptare kjo shtresė po rritet me shpejtėsi numerikisht dhe cilėsisht.
Kjo shtresė e e kupton jo vetėm se ky realitet ėshtė absurd, por edhe se ky realitet ėshtė kriminal, i qėllimtė dhe i stisur nė atė mėnyrė nga paria e Tiranės qė tė mos lejojė qė tė rebelohet kush. Ka shumė nė mėrgim qė flasin. Ka shumė nga kėta qė jetojnė nė shtetin shqiptar e nuk flasin. Por kėta, qė nuk e hapin gojėn sepse kanė frikė, duhet qė shpejt tė bėjnė zgjidhjen se me kė do tė jenė. Niveli i terrorizimit tė shoqėrisė shqiptare ka arritur nė nivele tė tilla sa qė njerėzit nuk guxojnė as tė mendojnė e jo mė tė flasin dhe frika ėshtė me e prekshme nė kėtė kėtė grup se sa nė cilindo grup tjetėr.
Mirėpo, pėr kėdo qė hyn nė politikė, ky ėshtė grupi i shtresės dhe i individėve me influencė lokale qė mund e qė duhet tė bėjė ndryshimin. Kėta janė ata qė sot gjenden ndėrmjet parisė sunduese dhe popullit. Kėta e pėrcojnė ideologjinė, sjelljet, normat dhe vlerat e parisė nė popull. Kėta e ndjejnė dhembjen e shtypjen njėlloj si populli. E nė tė njėjtėn kohė, kėta janė grupi mė i madh dhe mė i ndjeshėm, grupi qė mund tė bėjė ndryshimin.
Cfarė mungon? Mungon ndėrgjegjėsimi i tyre si shtresė. Mungon ndėrgjegjėsimi lidhur me rrugėn qė duhet tė ndiqet. Mungon organizmi dhe udhėheqja e duhur. Edhe kėta, kanė rėnė pre e propagandės sė parisė qė gjithcka e lidh me njerėzit, me individėt e jo me ideologjinė. Por njerėzit janė gjithmonė tė gabueshėm e me tė meta. E megjithatė, nga kėto shtresa tė gjėra do tė vijė ndryshimi qė na duhet.
Katėr janė problemet kryesore. Sė pari ėshtė qartėsimi ideologjik, dmth, shpjegimi me qetėsi e me kujdes i tė kėqijave qė n aka sjellė kjo gjendje dhe tė mirat qė do tė vijnė nga njė shtte-komb modern i ndėrtuar mbi parimet e shprehura mė lart. Sė dyti, ėshtė ndėrtimi I njė udhėheqėsie tė pėrbėrė nga tė rinj tė panjollusur qė duan tė jetojnė me nder, qė duan tė bėjnė mirė e qė ndjehen shqiptarė. Kushdo qė din duhet tė vihet mbrapa djemve e vajzave tė tilla dhe to mbėshtesė e timbrojė sepse kėta do tė jenė e ardhmja e do tė bėjnė ndryshimin.
Sė treti, ėshtė ndėrtimi I strukturave nga qendra e deri nė familje. Me kujdes e me shumė vėmendje, duhet ndėrtuar njė strukturė shoqėrore e re. Ashtu si njė pemė e kalbur nxjerr filiza tė rinj fhe e rilind veteveten, edhe ne si komb, duhet tė mbėshtetemi tek tė rinjtė e tė rejat pėr tė gjetur e pėr tė rilindur vetveten. Sė katėrti, problemi kryesor ėshtė se si me ia nxjerrė frikėn kėtyre njerėzve, qė pavarėsisht se ku jetojnė, nė fshat apo nė qytet, kanė edukimin, ndjeshmėrinė, dhe receptivitetin pėr tė kėrkuar ndryshimin.
Kush janė njerėzit qė mudn e qė duhet tė bėjnė dicka tė dobishme [ėr tė ardhmen e pėr veten e tyre? Kėta janė zyrtarėt e ish-zyrtarėt e niveleve tė ulta nė atė e nė kėtė system, njerėzit qė vijnė nga familje me tradita e me vlera, tregtarėt e reshperėt qė duan tė jetojnė me nder, mėsuesit dhe mjekėt e ndershėm, oficerėt dhe policėt e edukuar, njerėzit me bindje morale tė qėndrueshme e qė i praktikojnė nė jetėn e tyre, atdhetarėt dhe patriotet, pasardhėsit e familjeve patriotike dhe tė gjithė ata qė duan qė tė ketė njė shtet-komb tė shqiptarėve.
Cilat janė rrugėt?
Zotėria kėrkon me ditė se cilat janė rrugėt e daljes nga kjo gjendje. Hapi I parė ėshtė qė tė ndahesh moralisht e me ndėrgjegje nga paria, nga struktura e sistemi qė kjo ka krijuar e qė e mban gjith shoqėrinė peng tė mendėsisė sė Ferrit. Hapi i dytė ėshtė qė tė qartėsosh mendjen, e tė kuptosh se cila ėshtė rruga e zgjidhjes, qė natyrshėm kalon nga parimet e rreshtuara mė lart. Hapi i tretė ėshtė organizimi dhe kundėrvėnia ndaj parisė me tė gjithė mjetet e mundshme nė demokraci. E kėshtu do tė ndrrojnė gjėrat. Por hap i parė ėshtė tė bėsh bojkot, tė ndahesh me sistemin. Hidh Votėn e Bardhė. Futi njė vizė. Futi njė XXXX tė gjithėve. Kur tė dalėsh nga qendra e votimit do tė ndjehesh njeri. Do tė ndjehesh i lirė dhe me dinjitet. Dhe me lirinė tande fillon edhe liria dhe e ardhmja e tė gjithėve ne.