Botė
08/05/2013 18:02:46
Barcode pėr njerėzit: kur teknologjia kontrollon njerėzimin
Rikthehet debati rreth pėrdorimit tė mikroēipeve tek njerėzit
HermesNews - Rikthehet debati rreth pėrdorimit tė mikroēipeve tek njerėzit, praktikė tashmė e zakonshme tek kafshėt. Ishte shkrimtarja e fantashkencės, Elisabeth Moon, qė nė njė intervistė pėr BBC hapi sėrish kėtė debat duke pohuar se sipas saj do tė ishte njė ide e shkėlqyer vendosja e kodeve me shifra tek foshnjet e sapolindura.
Ajo beson se metodat aktuale tė identifikimit dhe tė ruajtjes sė njerėzve, si testi i ADN-sė apo videokamerat, janė shumė tė ngadalshme, tė shtrenjta dhe shpesh herė tė padobishme, ndėrsa vendosja e mikroēipeve edhe tek njerėzit do ti lehtėsonte sė tepėrmi gjėrat. Secili duhet tė jetė i pajisur me njė sistem identifikimi ose njė ēip qė tė bėjė tė mundur nė mėnyrė tė thjeshtė, tė lehtė dhe ekonomike identifikimin e individėve- shpehet ajo.
Teknikisht nuk ėshtė e pamundur qė kjo tė realizohet, por ajo mbart nė vetvete rrezikun e homologimit tė shoqėrisė, e cila do tė kthehej nė njė shoqėri orwelliane, ku cdokush ėshtė i kontrolluar dhe i ndjekur.
Ekzistojnė tashmė dhe janė tė shumta mėnyrat pėr tė kontrolluar elektronikisht njerėzit, duke nisur qė nga pasaportat elektronike e gjer tek mikroēipet qė ngjiten nė krah. Nė vitin 2010 pati njė ndėrprerje tė studimeve mbi mikroēipet njerėzore pėr shkak tė kritikave tė shumta, por inxhinierėt dhe shkencėtarėt nuk janė dorėzuar ende. Zbulime tė reja nė kėtė fushė vijnė e shtohen nga dita nė ditė, si pėr shembull mikroēipi qė duke u vendosur tek pacientėt bėn tė mundur marrjen periodike tė ilaceve pa injeksion. Ata besojnė se pajisje tė tilla do tė ishin tė dobishme pėr tė mos humbur fėmijėt apo tė moshuarit ose pėr tė aksesuar nė mėnyrė tė shpejtė dhe tė drejtėpėrdrejtė nė informacionet mjekėsore tė pacientėve.
Kėto teori janė edhe gjerėsisht tė kritikuara, sė pari sepse bota e informatikės dhe e rrjeteve sociale nuk ėshtė ende e sigurtė nga pirateria informatike, ajo mund tė jetė pre e hackerave dhe cfarė do tė ndodhte nėse njerėz tė rrezikshėm do tė kishin nė dorė ēipet e identitetit tė dikujt?! Janė tė shumta akuzat qė i krahasojnė kėta kode me shifra me kodet qė u vendoseshin dikur tė burgosurve nė Auschwitz.
Ka shumė gjasa qė nė njė tė ardhme jo shumė tė largėt disa shtete do tė fillojnė tu kėrkojnė qytetarėve qė tė vendosin pajisje vend-identifikimi tė minimizuara, sic pėrdoren tashmė prej kohėsh pėr kafshėt shtėpiake. Edhe pse e vėshtirė tė besohet, populli me hir apo me pahir do ti bindet kėsaj kėrkese dhe sdo tė ketė vend nė shoqėri pėr ata qė sdo ta bėjnė. Arsyet qė do tė jepen do tė jenė tė shumta dhe lehtėsisht tė besueshme e bindėse pėr tė krijuar njė shoqėri mė tė mirė dhe tė kontrolluar, ku sdo humbasė asgjė, kohėt do tė shkurtohen, sdo tė ketė fallsifikime, vjedhje, etj.
Ajo ēka nuk kanė kuptuar ende ata qė besojnė nė shprehjen nėse ske asgjė pėr tė fshehur, ske pėrse tė kesh frikė ėshtė fakti se pajisje dhe teknologji tė tilla nuk i pėrmbahen demokracisė dhe nuk ėshtė e drejtė qė tu imponohen edhe atyre qė janė kundėr, atyre qė refuzojnė tė trajohen si tufė delesh nga qeveria, dhe ndoshta do tė jetė tepėr vonė kur tė kuptojnė vlerėn e individualizmit.