Kulturė
06/05/2013 21:07:52
Ekspozita Demo-crazy
Demo-crazy ėshtė ekspozita e paraqitur nė pavijonin shqipėtar gjatė edicionit tė bienales nė Athinė
HermesNews - Demokracia nuk ka qenė kurrė njė utopi
grekėt e lashtė e kishin kuptuar mirė, madje edhe vetė Aristoteli e pati pėrkufizuar si Diktratura e mazhorancės, ose mė mirė njė version i degjeneruar i tre pushteteve kryesorė: pushteti monarkik, aristokratik dhe teokratik.
Pėrpara se tė jetė utopike, demokracia ėshtė paradoksale. Nėse mazhoranca e njerėzve do tė dėshironte njė qeverisje antidemokratike, demokracia do tė reshte sė ekzistuari. Megjithatė nėse ajo do ti kundėrvihej kėsaj, do tė reshte sė qeni demokraci pasi do tė shkonte kundėr vullnetit tė mazhorancės.
Demokracia aktuale, e themeluar nė kompeticionin mes kandidatėve dhe mbi mekanizmin e delegimit me anė tė zgjedhjeve, nuk ėshtė pra njė utopi, por nė formėn e saj tė degjeneruar ėshtė shprehja reale e njė lloj tiranie tė fshehtė. Ajo ėshtė pasoja e pashmangshme e sjelljeve demagogjike lidhur me marrjen e konsensit. Artan Shabani, Venecia 2013
Demo-crazy ėshtė ekspozita e paraqitur nė pavijonin shqipėtar gjatė edicionit tė bienales nė Athinė. Pjesa ironike e titullit nuk duhet tė tėrheqė nė kurth : ajo fsheh nė brendesi tė saj sensin e njė ndėrgjegjėsimi mbi dinamikat aktuale e formave kryesore tė pushtetit.
Ja pra monumentet arkitektonike tė Dritan Hyskės, tė mrekullueshėm nė design-in e tyre tė vjetėr dhe tė kalbur, tė heshtur, tė zbrazur nga cdo lloj kuptimi, tė boshatisur nga njerėzimi, shprehje edhe kėto tė fuqisė zhdukėse tė homologimit dhe tė konsensit.
Nė fotografitė e Artan Shabanit ironikja dhe tragjikja shkrihen nė njė puthje tė apasionuar tė kastės. Janė emblema tė dashurisė sė kthyer nė flyer, pamje reklame, monumente edhe kėto tė asgjėsė qė na rrethon dhe tė fuqiės dispotike tė mediave.
Kardinalet e rrepta tė Marco Fantinit bėhen nė kėtė rast ikonografi tė pėrsėritura tė mos ndryshimit tė pushtetit dhe padepėrtueshmėrisė sė tij.
Ata nuk thonė asgjė, nuk dėgjojnė asgjė
.. maskera e pushtetit ėshtė gjithmonė e njėjta
dhe agoraja e sė tashmes mbizotėrohet nga heshtja absolute.
Me tepėr se pėrfaqėsuesve tė popullit shikimi i Driant Zenelit duket sikur i drejtohet parnasos dhe pėrfaqesuesve tė denjė tė saj. Denoncimi i Drianit ėshtė njė re kalimtare e vizuatuar nė qiell. I padėmshėm, por guximtar, akti i Zenelit pėrbėn njė himn tė shenjtė tė sė drejtės pėr tė ėndėrruar. Ikaroja i tij nuk ngrihet pėrtej njerėzve, pėrkundrazi ai ngrihet pėrtej mizorisė njerėzore.