Analiza

16/04/2013 13:55:37

Zgjedhje (makthet) e Berishės

nga Shenasi Rama

NEW YORK - Nė kėtė pikė duket se Pakti i Parisė sė Tiranės i ka dhėnė Sali Berishės dhe prijatarėve tė tjerė sigurinė pėr tė cilėn ata kanė kaq shumė nevojė. Ėndrra e parisė duket sikur po realizohet por secili nga prijatarėt ka ankthet e makthet e veta. Nė njė shkrim tjetėr i kam trajtuar disa nga kėto ankthe por tashti duhet qė tė ndalemi pak mė seriozisht e mė nė thellėsi tek shtatė makthet e Sali Berishės.

Sali Berisha pėrballet me njė rebus delikat dhe kompleks tė mbushur me tė panjohura. Ai ėshtė mjeshtėr i lojės politike por loja ka shumė lojtarė, edhe mė shumė panjohura dhe mbi tė gjitha, nė kėtė pikė ai nuk ka asnjė kartė tė fshehtė qė ta nxjerrė nga mėnga. Karta mė e fortė qė ka Saliu ėshtė qė tė bėjė opozitėn besnike tė pjesės tjetėr tė parisė.

Pėrpjekja e tij kryesore ėshtė qė tė mos shkelė nė dėrrasa tė tjera tė kalbura me ndėrkombėtarėt. Tė tjerat janė dytėsore. Por gjithsesi ankthet e tija nė lidhje me tė ardhmen janė tė lidhura me faktorėt e mėposhtėm. Sepse tė gjitha kėto motivojnė sjelljen e tij tani, dhe do ta motivojnė edhe mė shumė nė tė ardhmen.

Makthi i ndėrkombėtarėve

Si edhe pjestarėt e tjerė tė parisė, Sali Berisha ėshtė stėrvitur qė tė bėjė luanin me tė dobėtit e konen apo kėlyshin me tė fortėt. Kėtė teknikė ka ndjekur sistematikisht me ndėrkombėtarėt. Ka qėnė shėrbėtor i bindur nė vitin 1990-1994, mandej bajraktar deri nė vitin 1997, mandej shėrbėtor i bindur deri nė pėrkujtimin e 100 vjetorit tė shtetit. Tash po sillet si katundar i pafytyrė duke ndjekur parimin, “kalova lumin, tė vjedhi edhe mushkėn,” d.m.th. po iu thotė ndėrkombėtarėve qė merrni ēka doni ju, por unė nuk pyes shumė pėr ju.

Nga njė anė ndėrkombėtarėt janė lodhur me Saliun qė ka krijuar probleme tė rėnda. Edhe pse ky tha se nuk ėshtė nacionalist, festimet e 100 vjetorit tė pavarėsisė i dolėn nga dora dhe nuk ishte problem i Tortės me Legena, por problem i shpėrthimit tė njė ndjenje kombėtarizmi qė mendohej se nuk ekzistonte kund, kaq mirė e kishte fshehur paria e Tiranės.

Nga ana tjetėr, edhe lojės ideologjike tė Saliut e tė parisė i ka ardhur fundi sepse dihet qė nuk do tė ketė integrim nė Europė dhe po ashtu dihet qė Europa nuk e don as Saliun e as nuk i don shqiptarėt. Mandej, tė huajt dinė shumė gjėra. Dinė pėr tė, pėr tė bijėn, pėr tė birin, pėr pisllėqet, edhe pėr shėrbimet e vyeshme qė ai i ka bėrė por qė varet se si paraqiten nė publik, se edhe kėto gjėra janė thika me dy presa dhe askush nuk e di kėtė punė mė mirė se Sali Berisha qė nė njė anė ėshtė deklaruar “I bekuar nga Papa,” “vėlla me Turqit”, “vėlla me Izraelin,” ‘armik pėr vdekje me Iranin’, “Mik i Madh i Grekėve,” “vėlla me kinezėt,” etj.

Prapė, loja ėshtė e gjatė dhe ai ka shumė tė panjohura parasysh, dhe mė shumė tė panjohura qė nuk din se si me i interpretue nė mendjen e tij. Atij nuk i interesojnė mė tė huajt sepse e din qė pėr sa kohė e mbėshtesin tė vetėt, tė huajt nuk do ta ngasin.

Por thellė-thellė e bren dyshimi se tė huajt kanė edhe ca karta qė mund t’i luajnė nė njė mėnyrė qė ai nuk e kontrollon dot. Ata qė dinė nuk po lėvizin, ata qė munden, po lėvizin me kujdes dhe Saliu e din se nė kėtė botė ka zjarr pa tym ku digjesh pa e ndjerė e pa e kuptuar. Se kėta janė mjeshtra pėr tė zgjidhur problemet e shteteve edhe mė tė komplikuara e jo mė Saliun.

Makthi i trustit tė gėshtenjave

Sali Berisha ėshtė 99-sh dhe mė i zgjuari i politikanėve shqiptarė, mirėpo, a i kontrollon dot ai Trustin e Gėshtenjave tė Tropojės dhe klanet lokale mafioze ?

Ėshtė e vėrtetė qė ka nisur t’iu japė vizat e t’i mbledhė paratė, njė metodė qė do tė thotė “ikni sa mė shpejt” qė kėtu. Mirėpo, Saliu ka vėnė re se shumė nuk po shkulen nga vendi sepse nuk ikin dot, edhe sikur t’iu japė nga dy a tre pasaporta tė reja biometrike. Dhe problemi nuk ėshtė se kanė frikė palėn tjetėr. Problemi ėshtė se nuk kanė frikė as Saliun as kėnd, se duan tė fitojnė dhe se kanė qėnė aleatė tė Saliut por jo vegla tė tij.

Mirepo kėta afaristė kanė qėnė me Saliun sa kohė qė Saliu ka qėnė me ta. Kėta presin tė marrin paratė qė tė dicka pėr fushatė. Ndryshe, tė gjithė kanė nisur tė bėrtasin “s’kam!” Dhe jo mė kot, shumica i kanė vėllezėrit, kunetėt, partnerėt e lidhjet e shuėfishta edhe me palėn tjetėr tė parisė. Sepse, nė fund tė fundit, “tanėt jemi.”

Saliu e di se ata klientė qė shiten si militantė, shpesh janė thjesht diversantė. E vetmja rrugė qė ata kanė pėr tė marrė paratė qė u a ka borxh shteti, ose pėr tė shmangur taksat, ose pėr tė mbrojtur veten nga punėt e pista ėshtė tė bėjnė marrėveshje me palėn tjetėr.

Shembulli mė i mirė ėshtė i Bekuari Apostolik, Fahri Balliu qė ka disa kompani nė partneritet me socialistėt e deri me Edi Ramėn. Sepse paria e Tiranės janė tė kapur e tė ngatėrruar keq me njėri tjetrin. Tė gjithė kėta i shiten lirshėm prurėsit mė tė parė, tė gjithė japin nė tė gjithė palėt, dhe Saliu e din por s’ka c’ka me ba.

Makthi i militantėve

Militantėt e PD-sė janė ajo masė njerėzish qė besonin nė njė shans tė ri nė vitin 1990. Njė turmė shumė komplekse, ku ka nga tė gjithė llojet e njerėzve.

Tashmė shumica e tyre e kanė lidhur jetėn me PD-nė e me Sali Berishėn. Dhe Sali Berisha i ka lidhur fort mbas vetes aq sa i pėrdor si vegla tė tij. I ka pėrdorur kulturalisht sepse kėta shkojnė mbas parimit “kam ngrėnė bukėn e Saliut” edhe pse kanė qėnė tė punėsuar nė shtet.

I ka manipuluar nė ndjenja, sepse kėta e urrejnė PS-nė dhe nuk e durojnė asgjė qė vjen erė nga sistemi i mėparshėm. Iu ka krjiuar njė realitet fantazėm pėrmes TV Klan, Gazetės 55 dhe RD. I ushqen shoqėrisht me thashetheme kafenesh, me batuta, barcoleta. Shpesh ua thotė tė vėrtetėn, por ata e marrin si kopilllėk tė Saliut, “Njish ėshtė, ua futi keq”.

Militantėt janė tė punėsuar nė shtet ose kanė bėrė ndonjė biznes tė vogėl me licenca tė pėrkohshme. Mirėpo militantėt kanė familje, fėmijė, dhe kėta qė po vijnė janė tė uritur. E provuan e ndenjėn tetė vjet nė opozitė njė herė kėta militantėt e Saliut dhe o donin tė shkonin aty ku kishin qėnė nė punė o s’ka. Ngordhėn pėr bukė.

Mirėpo tani vodhėn ca dhe mendojnė se kanė vėnė dhjamė, mirėpo kėta qė po vijnė dinė tė nxjerrin edhe dhjamė nga pleshti. Kėta nuk duan tė rrinė mė nė opozitė. Saliu nuk tė jep mė bukė. Sepse militantėt janė besnikė, por deri nė njė pikė ama. Saliu nuk i mban dot me premtime sepse e panė kėta qė nuk doli mė gjė nga ai. Tani nuk janė mė aq militantė, edhe ata qė janė mjaft injorantė. Stomaku don bukė e jo premtime.

Makthi i tė pėrndjekurve

Kjo ėshtė njė shtresė qė u keqpėrdor me vullnetin e saj tė lirė nga Saliu. Deri tani e ka pasė fatin politik tė lidhur me tė. Tani do tė kėrkojė tė ndahet me tė, simbas teknikės “ne e dinim kush ishte, por na duhej e na mashtroi.” Saliu i mbajti me thėrrime, por i pėrdoroi deri nė atė nivel sa kėta nuk kanė fytyrė tė dalin mė nė publik. Pėr cfarė pėrndjekje mund tė flasin kėta? Pėr cfarė vlerash? Kush pyet pėr burgun dhe internimin e tyre kur ne kemi nga 20 e ca vite nė mėrgim e na janė shuar familjet e kėta nuk kanė lėvizur njė gisht pėr tė mbrojtur vlerat pėr tė cilat ishin deklaruar tė persekutuar? Kush prej tyre e mbrojti lirinė e demokracinė, tė drejtat e shqiptarėve e kombin?

Shumica e ish tė persekutuarve ranė nė kurthin e mjeshtrave kontrollues dhe tashmė janė kaq tė diskredituar sepse e treguan qartė qė nuk kishin as vlera as mendėsi, por ishin thjesht vegla politike. Saliu e ka kuptuar se kėta nuk i duhen mė si shtresė dhe prandaj i ka futur ne sherr dhe kontrollon vetėm ata qė kanė pak influencė. Por, ndarja e tyre me Saliun do tė jetė njė pėrpjekje e tyre ėr tė gjetur dinjitetin. Sepse bijtė e bijat e tyre e kanė njė ide idjote se kush ka qėnė familja e tyre dhe do tė ėkrkojnė nderim e respekt. E kėtė do ta kėrkojnė duke u ndarė nga Saliu.

Makthi i katundarėve fisnike

Saliu I ka mbajtur katundarėt me shpresė. E ka shfrytėzuar me kujdes mendėsinė e tyre. I ka lidhur me fjalė, me interesa si legalizimi, me bukėn e gojės, si punėsimi, me manipulim, si kundėrvėnie nga tė tjerėve, dhe me njė mijė fije tė menduara mirė.

Mirėpo ka dy gjėra pėr tė cilat katundari shqiptar, dhe unė jam katundar i vjetėr, nuk tė fal. Kėto janė nderi e prona. Saliu ka kėrkuar t’ua marrė nderin njerėzve. Ka pasur shumė qė kanė heshtur por nuk e kanė falur. Tek prona I ka mashtruar haptazi sepse iu ka dhėnė ca legalizime gjysmake qė mund tė kthehen kundra me njė hetim tė shpejtė.

Dhe katundarėt e dinė mirė se I ka mbajtur varur dhe ua ka hedhur keq. Mė nė fund, katundarėt janė praktikė. Po nuk pati cka me ofrue Saliu, kush po pyet pėr tė? Pse duhet me dalė nė miting pėr tė? Nė fund tė fundit, shteti dhe pushteti ėshtė nė dorėn e tjerakujt, dhe katundari fisnik e ka frikė shumė shtetin, sidomos kur ėshtė nė duar tė atyre qė dinė se si ta pėrdorin makinėn e shtetit nė interest ė tyre.

Makthi i PD-sė

Saliu e din se PD ėshtė e mbushur me Haxhi Qamilė, sepse pėr atė detyrė I ka zgjedhur, pėrdoruar, manipuluar dhe degjeneruar. Se mos pyet ai deputeti me kobure ‘plastike’ pėr Saliun? Pėr Saliun, kur tė vijė puna nuk pyet Sokol Olldashi, sepse duhet tė japė llogari ku duhet dhe ata qė e kanė vėnė e qė i haxhojnė paratė nė fushatė, nuk i harxhojnė qė tė humbė Olldashi, sepse sa pėr I persekutuar, po tė mos kishte hyrė gjyshi nė burg, do tė ishte me partinė e Bllokut e nė ballė tė saj, bile shumė kushėrinj i ka nga ajo anė qysh nga viti 1942.

Sepse, nėse Saliu nuk i vė deputetė sėrish, ata, qė janė shumė si kėta, e zgjedhin veten, ia japin votat dikujt tjetėr dhe me kėto banda qė kanė, kush guxon t’iu dalė pėrpara?? Saliu don tė humbė por me dinjitet, d.m.th. tė ketė njė opozitė tė fortė e tė mbajė njė tufė njerėzish me rrogė, e tė ketė veton e pushtetit.

Se kėshtu ishte marrėveshja nė 2005, dhe ai e respektoi, punė tjetėr se u ngatėrrua Ilir Meta me Fatos Nanon dhe Edi Ramėn nė njė ménage a trois socialiste tė spikatur ku ia futėn tė gjithė njėri-tjetrit dhe fitimtar doli vetėm Saliu. Kėta zotėrinjtė gangsterra ia fitojnė zgjedhjet me zori si nė vitin 1996 se nuk janė zare por ‘koca’ burra qė kanė mbrapa edhe ca vrasės qė flejnė me sytė hapur e me gishtin nė kėmbėz, e qė edhe makaronat I hanė me thikė pa i prerė (kėtė e kanė mėsuar nė burg nė Itali e nė Greqi por nejse).

Saliu nuk e don kėtė, por nuk ka zgjidhje. Kė do tė vejė kandidat nė Tropojė? Po nė Peqin? Po nė Vlorė? Nė Lac? Nė Lazarat? Lista ėshtė e gjatė. Aty nuk vė dot Aldo Bumcin e Keltis Krujėn, Edit Harxhin dhe Elvana Hanėn. Aty tė vjen njė “koqe plumbi” nga se pret. Dhe pastaj ka Arben Imamin, Ed Selamin, Genc Pollon, Tritan Shehun, etc. Kėta janė pėrdorur si lecka, por edhe lecka shkyhet duke u fėrkuar pėr dysheme. Pragmatizmi i tepruar ka vėnė kėta tek semafori i Saliut, por po u fikėn dritat, nuk dihet se cka ndodh, sepse tė gjithė kėta kanė shumė ustallarė, dhe shumė urrejtje pėr cka janė detyruar tė bėjnė.

Nga ana tjetėr janė vendorėt dhe kėtu pėrfshihen tė gjithė kategoritė e njerėzve, qė nga pjestarėt e klanit tė Trustit tė Gėshtenjave, tek berishistėt e flaktė, tek ata qė ai i ka bėrė tė lyejnė duart me gjak, tek ata qė i ka bėrė tė vjedhin pėr tė, tė poshtėrojnė tė tjerėt pėr tė, tek kriminelėt e lindur, tek militantėt PD-istė qė nuk njohin tjetėr vec Saliut, tek klientėt e biznesit, tė frikėsuarit e deri tek masa e madhe atyre qė ende duan tė luftojnė komunizmin. Shkėrmoqja e PD-sė ėshtė njė ankth tjetėr shumė shqetėsues.

Ankthi i familjes

Ankthi kryesor ėshtė familja. Me standartet katundare, familja e Saliut dhe farefisi janė ndėr dyert e para tė vendit. Mirėpo, djali ėshtė karabush, vajza ėshtė e zgjuar por jo pėr lojtare kryesore, rrethi i kushėrinjve janė tė djallėzuar por pa klasin e nevojshėm politik dhe disa edhe tė pakėnaqur, dhe krushqitė jo tė besueshme. Ky ėshtė edhe ankthi kryesor i Saliut. Ai e din se peri kėputet ku ėshtė mė i hollė dhe kur tė vijė dita, qė ai e din se do tė vijė, asgja qė ka ndodhė nuk do tė ketė mė vlerė. Nuk dua t’i diskutoj kėto gjėra mė gjatė, por uk don shumė mend me kuptue se armiqtė e tij janė duke pritur rastin. Paria ėshtė njė tufė hienash, qė kur i kap uria hanė edhe njerėzit e vet.

Nė vend tė pėrfundimit

Sali Berisha ka qėnė njeriu i duhur nė vitin 1990, as kam pasur ndonjėherė e as kam ndonjė dyshim pėr kėtė gjė. Atėherė ai duhej pėr tė shpėtuar shqiptarėt nga vetvetja dhe nga lufta civile dhe ne tė tjerėt duheshim sakrifikuar. Por taktika e tij ėshtė qė tė mbėshtetet tek tė vetėt dhe tė bėhet problem qė nuk duhet trazuar. Si thonte Haxhi Qamili, “Sa tė kem Sharrėn e Shijakun, nuk pyes pėr Berlinin.” Problemi ėshtė se Saliu duhet tė mbajė bashkė njė turmė qė shkon nė drejtime krejt tė kundėrta me njėri tjetrin. Kjo kėrkon shumė zotėsi dhe kohė.

Tashmė ai nuk ka rrugė tjetėr vecse tė mbajė shqiptarėt nė luftė civile e ti vejė tė pėrplasen ndėrmjet vetes. Dhe nė politikė njerėzit nuk motivohen aq nga dashuria pėr tė tjerėt se sa nga frika pėr gjėrat qė i kanė tė dashura e tė shtrenjta. Tė gjithė makthet e tjera tė Saliut janė tė lidhura me familjen. Por, ai e din mirė se tashmė ai vetė ėshtė njė makth pėr shumė prej shqiptarėve. Si njė pjesė e parisė, si njė nga udhėheqėsit e saj, anipse i pėrdorur dhe i abuzuar keq nga pala tjetėr, Saliu do tė mundohet tė hedhė vallen e tij deri nė fund, e si ka thanė Gjergj Mullaga, “fundi daltė hajr,” pėr shqiptarėt.

HermesNews - ©2013