Eksluzive
16/02/2013 10:36:16
Identiteti, kultura, emancipimi: prej ku vijmė dhe ku duam tė shkojmė ?
Flitet pėr psikoloji popujsh, identitet kulturor, kulturė dhe emancipim. Por cila ėshtė marėdhėnia e shqiptarėve me vetveten ? A e njohin ? Sa ka ndikuar e kaluara nė tė adhmen e mbyllur tė qytetarėve shqiptarė ? Mbi tė gjitha kush ishim dhe ku po shkojmė. Kėto dhe tė tjera pyetjeve i ėshtė pėrgjigjur eksperti i psikologjisė Prof. Dr. Ylli Pango...
TIRANE - A mund tė flasim pėr psikologji tė shqiptarėve ? 
Pa dyshim ka psikologji te shqiptarėve sikurse ka psikologji tė ēdo populli a ndryshe psikologji kombėtare a nacionale. Wundti, psikolog i njohur gjerman i shekullit tė 19, u muar i pari dhe pėrdori termin psikologji e popujve. Psikologjia kombėtare ėshtė ajo ēka i dallon popujt nga njeri tjetri (veē tipareve tė pėrbashkėta) nė tėrėsinė e tipareve psikologjike tė personalitetit, nė sensin e vlerave, emocioneve e ndjenjave, besimeve qofshin fetare nė sensin mė tė gjerė, qofshin tė besimeve mė tė specifikuara nė njė aspekt mė tė ngushtė, nė aspektin e mentalitetit, moralit, qėndrimeve karshi fenomeneve a ngjarjeve tė caktuara.
Tė gjitha kėto tipare formėsohen e mbėshteten, mbėshteten e zhvillohen edhe nga familja, edukata qe jep ajo, shkolla, gjuha qė i mishėron kėto vlera tė pėrbashkėta, mjedisi kombėtar, etj. Normat, reagimet tipike emocionale kanė gjithashtu tipare dalluese, vec tė [pėrbashkėtave, pėr popuj a grupe popujsh. Kėshtu flitet pėr temperamentin mesdhetar, me tipare si gjaknxehtėsia, dinamizmi qė i karakterizon ata.
Nė kėtė shembull mund tė flitet pra edhepėr psikologji grup-popujsh,tė atyre mesdhetarė. Dhe temperamenti e emocionet janė pjesė e psikologjisė, kjo dihet. Virtytet e veset e koncepti pėr to nė popuj tė ndryshėm i dallojnė ata gjithashtu nga njeri tjetri. Tek ne fjala vjen ėshtė bėrė mbizotėrues kėta 23 vjet mentaliteti i vlerėsimit a mbivlerėsimit tė tė fortit, tė mė tė fortit, fituesit, qoftė ky edhe jo nė anėn e sė drejtės a moralit tė gjithėpranuar formalisht.
Nga ana tjetėr del nė pah nė jo pak raste edhe pėrbuzja a sė paku shpėrfillja e viktimės e humbėsit. Por ka pa dyshim ndikim edhe reminishenca e regjimeve totalitare. Shumica e popullit, nė mos i gjithi duhet tė ishte me njė ideologji, njė parti, njė bindje. Me atė fituese. Madje edhe nė fushėn e sportit, njė pjesė mė e madhe e njerėzve ishte tifoz fjala vjen me Partizanin si ekip i pushtetit dhe shumė pak me tė tjerėt.
Po kėshtu ne flasim pėr njė qėndrim tė vecantė karshi punės tė popullit gjerman dhe kjo bindje pėr kėtė btipar kombėtar gati gati ėshtė aq e vjetėr saqė edhe nė historinė e Francės njihet pranohet roli e ndikimi i kėsaj psikologjie disipline gjermane tė punės nė viset e Francės veriore banuar kryesisht nga fise me prejardhje gjermanike.
Ne flasim gjithashtu pėr bindje tė thella fetare tė popullit rus nė shekujt e carėve, pėr besim tė tillė qė e bėnte fshatarin e thjeshtė rus, megjithė jetėn e skėterrshme, tė vdiste kurdoherė i qetė me sigurinė e thellė se e priste paqa e amėshuar.
Turgenievi ka njė tregim tė mrekullueshėm pėr kėtė. Si vdes rusi. Ne njohim gjithashtu qėndrime a raporte tė caktuara tepėr specifike tė japonezėve karshi grupit a kolektivit, Qė nė shkollimin e hershėm, dikur, ky formim i jepte japonezit mentalitetin e ekzistencės brenda njė tė tėre, grupi, duke e njėsuar a identifikuar veten e tij me tė deri nė vetflijim. Individi nė vetvete ishte shumė i parėndėsishėm nė kėtė raport. Kjo pėrbėnte tė paktėn deri vonė njė tipar tėrėsisht kombėtar tė psikologjisė japoneze.
Krenaria e shtetasit amerikan, kompleksi i superioritetit kudo nė botė thjesht pėr faktin se ėshtė amerikan, qytetar i njė shteti me rol primar nė botė sidomos pas luftės sė dytė botėrore, ėshtė kthyer gati gati nė tipar tė fituar, tė mėsuar tė psikologjisė kombėtare. Dembelizmi a tradita e rehatisė nė disa vise shqiptare tė Shqipėrisė sė mesme, ėshtė gjithashtu njė tipar lokal, ndoshta i trashėguar nga periudha e pushtimit turk.
Tė gjitha kėto janė shembuj tė dallimve tė psikologjive tė kombeve a popujve tė ndryshėm qė janė trashėguar gjatė a janė fituar a zhvilluar edhe nė kohra moderne.
Pa dyshim qė brenda popujve ka pastaj dallime nga individi nė individ, psikologji individėsh, ndryshime individuale, motivime a gjendje shpirtėrore tė ndryshme, aftėsi a bindje qė ndryshojnė nga njeri individ tek tjetri, qėndrime krejt tė ndryshme karshi politikės, jetės, fesė, ideologjive etj. Por ka edhe paragjykime e diskriminime tepėr dalluese pėr tė tjerėt brenda psikologjive kombėtare, ka racizėm, e diskriminim qė i bashkon sic bashkonte dikur jo pak njerėz nė ShBA nė raport me racat e tjera
Edhe brenda sė njėjtės familje ka dallime e njėjėsime. Brezat e rinj karshi tė vjetėrve, emigrantėt e rinj dhe pėrqafimi syresh i tipareve konbėtare tė vendit ku janė, tė folurit, konsideratat, mentaliteti, ndryshimi i tyre nė varėsi tė vendit ku rrojnė e rriten, flet gjithashtu pėr huazim a marrje tė tipareve tė psikologjisė kombėtare tė atij vendi ku jeton dhe humbje tė njė pjese tė atyre tipareve qė karakterizojnė popullin tė cilit i takojnė prindėrit tuaj.
Por sot krahas dallimeve tė psikologjive kombėtare ka edhe tendencė pėr kozmopolitizėm, afrim psikologjish kombėtare tek njera tjetra, nė njė lloj psikologjie ndėrnacionale qė i kundėrvihet gjithnjė e mė shumė psikologjive nacionale, ka edhe amerikanizim, ka edhe njėsime...
Psikologjia ėshtė e gjėrė dhe nuk pėfshin vetėm mentalitete, por edhe ndjenja, emocione, qėndrime, modė, kopjime, ndryshime tė tyre, huazime nga tė tjera psikologji zotėruese etj.
Pėr rrjedhojė kemi edhe psikologji shqiptare kombėtare qė ėshtė me mjaft me vlerė tė studiohet dhe tė analizohet. Nuk ėshtė e lehtė... dhe pėr mua ėshtė njė premtim i vjetėr qė ja kam bėrė vetes ta kryej nė njė tė ardhme nėpėrmjet njė libri.
Gjithsesi sa pėr njė ide paraprake kemi edhe ne tipare tonat tė ngulitura brez pas brezi, disa tė tjera tė sjellla nga pushtuesit a regjimet shtypėse a diktatoriale, tipare tė tjera nė ndryshim tė vijueshėm e tė tjera fort tė ngulitura. Si tė tilla ka gjithashtu syresh negative e pozitive. Sa mė shpejt ti rilevojmė, studiojmė, njohim, aq mė mirė do tė jetė pėr njė ringritje tė mėtejshme tė ndėrgjegjes e personalitetit kombėtar, identitetit e anėve pozitive tė tij, por edhe tė mėnjanimit tė aspekteve negative.
A mendoni se koncepti i ndėrgjegjes sė lirė dhe lirisė, ėshtė kultivuar mjaftueshėm kėto 20 vite nė shoqėrinė shqiptare ? Jemi ende tė lidhur me njė model tė vjetėr edukimi ?
Jo nuk ėshtė kultivuar mjaftueshėm. Ky ėshtė mendimi im. Ėshtė ende shpejt tė flasėsh pėr njė ndėrgjegje tė lirė e liri mendimi, tė shprehuri, veprimi..Kėto nuk janė tė lehta tė arrihen dhe do tė ishte pretendim i madh tė mendoje se u arritėn kaq shpejt nė 23 vjet.
Kombeve mė tė zhvilluara e shumė tė civilizuara ju ėshtė dashur rrugė e gjatė pėr tė arritur deri atje. A e dini pėr shembull se vetėm aty nga fundi i vitev 90 tė shekullit tė kaluar, Franca arriti ti konsolidojė dhe sė fundmi i konsideron tė lira a tė pavarura nga pushteti politik a qeveritar, mediat e gjyqėsorin? Ju do tė thoni, po kjo nuk ka tė bėjė me lirinė individuaale a atė tė ndėrgjegjes. E si nuk ka, kur institucione a pushtete tė fuqishme si ai mediatik e gjyqėsor, solidare brenda njeri tjetrit, vuajnė kaq gjatė pėr tė arritur kėtė liri e pavarėsi, cmund tė pretendohet pėr individin shpesh tė pambrojtur ?
Por le tė shkojmė mė tej: tek ne individi nuk ėshtė thjesht i lidhur me njė model tė vjetėr edukimi dhe pėr rrjedhojė tė kėsaj nuk ėshtė i lirė. Tė ishte vetėm kaq, do tė mjaftonte tė ndryshonim shkollimet a shkollat, tė fusnim lėndė tė caktuara tė tilla si edukimi qytetar e ai demokratik(nė njė masė tė caktuar ėshtė bėrė tek ne), dhe tė propagandonim kėto vlera nė tė gjitha format nėpėrmjet medias, tubimeve, shoqatave, etj (edhe kjo nė njė masė, ndonėse shpesh formale, ėshtė bėrė).
Problemi ėshtė tė ē'rrėnjosėsh disa tipare tė kthyera gati gati nė kombėtare, qė pengojnė individin tė shprehet lirisht kur sheh, dėgjon, ndjen dicka tė keqe tė dėmshme qoftė kjo e mishėruar nė njė a disa persona tė fuqishėm a me ndikim, a qoftė kur ėshtė (disi mė e lehtė kjo) e mishėruar nė fenomene. Ėshtė fjala pėr njė individualizėm tė strukur ekstrem qe nuk sheh kurrė mė larg se hunda e vet madje edhe kur digjet shtėpia e komshiut e flakėt mund tė vinė shpejt tė djegin shtėpinė e vet.
Ėshtė fjala pėr tė tmerrshmen, tė frikshmen, egocentriken ēmė duhet mua, dhe largimin nga cdo problem qė nė dukje nuk tė takon ty por qė tė nesėrmen e shpejtė tė pllakos mbi kokė. Ėshtė fjala pėr njė frikė tė rrėnjosur thellė si fillim nga pushtuesit e mė vonė nga diktatura, qė frenon cdo pėrballje me njė kundėrshtar tė fuqishėm, a nė rastin mė tė vėshtirė kur ky kundėrshtar ėshtė shtet, shtetar, mentalitet, padrejtėsi, bandit-komshi, i fortė. Por kjo nuk ėshtė vetėm frikė, kjo ėshtė edhe strukje nė mizantropi, strofkė e vogėl e skortit tė urtė tė Shcedrimit qė jetoi e jetoi 100 vjet pa nxjerrė as hundėn nga vrima nga frika e peshkut tė madh.
Kjo ėshtė pse jo, nė mjaft raste edhe gėzim i lig pėr fatkeqėsinė e tjetrit dhe pėr faktin :qė nuk mė ndodhi mua dhe shyqyr o zot qė jam mirė e gjallė me fėmijėt e gruan time. Dhe mė pas kur gjėma vjen e troket nė derė, ndjen sa vetėm, sa tmerrėsisht vetėm je. Madje edhe intelektualė nga mė tė njohurit e kėtij vendi, shkrimtarė, profesorė, mjekė tė njohur, rrallė guxojnė a pothuaj nuk guxojnė tė dalin a nuk ka kurajon civile a mė mirė prirjen qytetare tė mbrojnė individė tė persekutuar a tė lincuar nė kohrat tona moderne. Dhe tremben se mos u vjen vetė radha tė persekutohen, a pranojnė edhe vetė nė heshtje tė persekotohen nga forca kriminale, nė njė masė mė tė vogėl ndofta, nga forca tė egra qė persekutojnė edhe mjaft tė tjerė.
Ata nuk guxojnė duke pranuar a duke njohur kėshtu fuqinė e atyre pushteteve dhunuese qė mund tė jenė politikė, gjyqėsorė, mediatikė, e duke ju nėnshtruar kėshtu atyre. Nė Francė pasi u kujdesėn qė pushtetet gjyqėsorė e mediatikė, tė jenė tė lirė e tė pavarur u kujdesėn edhe qė ata tė mos bėheshin hegjemonė duke bėrė edhe shtesa nė legjislacion qė ruanin barazinė e pushteteve dhe kontrollueshmėrinė e tyre. (hegjemonizmi tek ne ėshtė fenomen i frikshėm, e mjaft i pėrhapur. Nė njė masė tė madhe, cilido me pak pushtet tenton tė jetė i tillė aė a bėhet i tillė.
Stereotipi i pushteti tek ne ėshtė i formėsuar i tillė dhe kjo sjell pasoja tė rėnda. Po kjo ėshtė njė temė mė vete qė mund ta trajtojmė nė intervista tė tjera). Natyrisht ajo cka thamė pėr ne, nuk do tė thotė se nė Europė a Amerikė mbizotėron dashuria e solidariteti shpirtėror, altruizmi e ndjenja e empatisė pėr tjetrin. (Ndonėse edhe raste tė tilla atje ka). Por mė shumė se kjo, atje vepron zgjuarėsia, qartpamėsia, perspektiva, parashikueshmėria, fakti qė ajo cka i ndodh dikuj, nesėr mund tė mė ndodhė mua, prandaj le tė jemi bashkė nė kėtė tė keqe, dhe nesėr do tė jesh ti qė do tė mė ndihmosh mua. Ose le tė ngrihemi bashkė kundėr kėsaj tė keqeje qoftė edhe nė pushtet e se kėshtu jemi mė tė fortė se vetėm.Ndryshe oppresioni do tė rritet e do tė bėhet i padurueshėm. E gjitha kjo ėshtė shprehje e divulguar e asaj qė quhet ndėrgjegja sociale e demokratike, edukatė qytetare, qė atje ėshtė formėsuar, vazhdon tė ngrihet e prej kohėsh ekziston.
Kriza sociale nė shoqėri ėshtė rrjedhojė e njė dėshirė tė fortė pėr integrim nė Europė dhe njė ndrydhjeje tė vullnetit pėr vendosjen e njė sistemi real demokratik shoqėror ?
Kriza presupozon tė cojė nė mungesė stabiliteti, situata tė rėnda, rreziqe, pėr masa a grupe njerėzish, grupe sociale por edhe popuj e shoqėri tė tėra. Pra ajo sjell ndryshime negative nė siguri, vėshtirėsi nė gjėndjen ekonomike, probleme tė mėdha shoqėrore e furtuna politike.
Krizat janė tė papritura, kėrcėnuese dhe cėnojnė rendin e zakonshėm tė gjėrave (nė kėtė aspekt jo rrallė ato prodhojnė edhe shkundje e mund tė sjellin pėrmbysje pozitive radikale shoqėrore, pra tė jenė edhe pėr mirė ?
Sepse mund tė bjerė njė sistem i vjetėr vlerash, shoqėror, politik, Sepse mund tė reflektojnė nevojėn pėr ndryshim. Por kriza mund tė godasė edhe vlerat bazė a tė sjellė luftė. Ka krizė varfėrie, depresioni, papunėsie. Ka krizė ekologjike, energjie, pesonaliteti, lufte, mjedisi Ka krizė sociale qė ėshtė ajo qė kap jetėn sociale tė individit e bashkė me tė tė masave tė tėra.
Po kėshtu pėrfshirė nė kėtė krizė sociale ka edhe krizė vlerash (edhe identiteti) si tek ne. Pėr kėtė e keni edhe ju fjalėn. Kjo ėshtė baza e krizės tek ne. Ne ende nuk kemi identitet tė ngjizur qytetar demokratik, ndėrgjegje kolektive demokratike e brenda saj individuale tė tillė tė kristalizuar, tė zhvilluar a tė kultivuar. Pėr rrjedhojė nė sensin ideologjik, politik, edukativ demokratik, ne hamė ctė na japin, nė njė masė tė madhe si dikur.
Pa asimilim, pa e kuptuar, pa sens kritik, pa mendim tė pavarur, gjykues.
Pa dyshim ushqimi i sė shkuarės ishte ushqim mjerimi, dietik i detyrueshėm, jo vetėm nė sensin fizik tė fjalės, por edhe nė atė ideologjik, psikologjik. Ne hanim barishte tė prishura a tė thata pa asnjė vlerė ushqyese, nė mungesė tė biftekut intelektual. Ne hanim dogmė nė vend tė ushqimit qė do jepte si produkt energji tė lirisė, kreativitetit, hapėsirės sė tė menduarit.
Pėr rrjedhojė ne u rritėm aq tė zbehtė e nevrastėnikė mendėrisht, psikologjikisht e do duhet sa e sa kohė ta marrim atė shėndet qė e dallon njeriun modern civil, tė edukuar qytetarisht e demokratikisht. Edhe nė origjinė tė afėrt, ne jemi nė njė pjesė tė madhe ende fshatėrė tė porsa ardhur nė qytet qė nė vend qė tė asimilojmė atė pak kulturė qytetare edukuar qoftė edhe nga trotuari a dritat e neonit, reklama a bulevardi, vazhdojmė tė imponojmė konsekutivisht nga dekada nė dekadė, normat e rrugės sė vogėl tė errėt fshatare mbi qytetin e madh.
Njė pjesė e mirė e qytetarėve u a ka mbathur nė emigrim a ėshtė strukur nė shtėpitė a parafabrikatet e veta tė vjetra. Edhe ata mjeranė qė duan tė kthehen nga emigrimi se u lodhėn atje, nuk kanė syhapėsinė tė kuptojnė se edhe tė jenė sėrish tė parėt nė fshatin e madh(gjė qė ka pak tė ngjarė se nuk i le kush nė garėn e madhe pa rregulla) mund tė rezultojė fatale pėr ta e familjen e tyre sado e mėrzitshme jeta e qytetarit tė dorės sė fundit, (pa kafe e muhabet) nė perėndim.
Pėr rrjedhojė ne nuk kemi ende jo mė fuqinė pėr vendosjen e sistemit demokratik real shoqėror, jo mė strukturėn e domosdoshme zotėruese qytetare, por as edhe tek pakica minimale intelektuale mendėsinė e njohuritė e nevojshme qytetare individuale pėr tė vepruar e pėr ti realizuar kėto.
Madje kėto elemente mungojnė edhe te njė pjesė dėrrmuese tė klasės politike e pėr rrjedhojė edhe atė qė ėshtė pa dyshim shumė e shumė mė e mirė se ushqimi bajat e i thatė i sė kaluarės, ne e gėlltitim pa e pėrtypur, pa e kuptuar cpo hamė, pas berihajt, se kėshtu ėshtė mė mirė, se do hamė me lugė floriri etj. E kam fjalėn pėr integrimin Europian.
A ėshtė kjo kjo e dėmshme? Jo dhe aq sidomos krahasuar me atė ushqim e produkt qė kishim soje aso kohe. E rėndėsishme ėshtė pa dyshim tė integrohemi, por pas gjysėm integrimit(i ploti ėshtė ende larg) do tė ketė plot gromėsima, gogėsima tė pėrgjumurish mentalitetesh turkoshake, konstipation, jashtėqitje jo tė paqme e deri sėmundje qė do marrin pse jo jetė njerėzish (krizat e bizneseve tė vegjėl, paaftėsia pėr ti mbijetuar njė sistemi rregullash tė forta, spekulime tė dėshtuara etj.,)
Pse njerėzit udhėhiqen nga modelet ?
Teoria e modeleve, (shih librin tim Psikologjia sociale), jo gjithmonė apo mė mirė jo vetėm ajo, i udhėheq njerėzit nė formimin e tyre, nė sjelljet e tyre, nė rrugėn drejt suksesit a nė imitimin e mė tė suksesėshmėve. Por ajo ka pa dyshim njė ndikim shumė tė madh nė jetėt njerėzore. Ka njė teori tė tėrė pėr kėtė nė psikologjinė sociale qė rreket tė shpjegojė vetėm me teorinė e modeleve gjithė reagimet sociale, madje zhvillimin e mbarė shoqėrisė.
Kam qenė gjithnjė i mendimit, qė e kam shfaqur edhe nė auditore, se cdo teori ėshtė njė gur a grup gurėsh tė skalitur me peshė, me vlerė, nė mozaikun e tėrėsisė sė teorive sociale qė pėrqasen a konkurojnė me njera tjetrėn. Gjithsecila jep vlera por kurrsesi universale, as asgjėsuese pėr tė tjerat.
Kjo teori qė ju ma pozoni pėr shqyrtim, ka pa dyshim vlerė preponderante sidomos nė kohra tė sotme nė njė mjedis social si ky i yni (pse jo, por nė njė masė mė tė vogėl edhe nė vende tė tjera) ku media, politika, arrivizmi kanė njė influencė tė jashtėzakonshme e ku jeta publike e njerėzve tė suksesit influencon rėndshėm jetėn e gjithsecilit. Ku gjithashtu jeta sociale e komunikimi social janė bėrė gjithnjė e mė shumė tė shumanshme e polivalente, madje janė inkuadruar edhe nė komunikimin global.
Tek ne ky rol i modeleve pėrforcohet edhe se pse nuk ka ikona, modele stabėl tradicionalė, fetarė, idhujtarė e edhe sepse nė njė masė tė madhe janė rrėzuar (tronditur!?) rėndom a pothuaj nuk kanė zėnė vend shumė modele a pseudo modele qė nuk kanė rezultuar tė suksesshėm edhe si pjesė e modeleve shpesh tė dėshtuara shoqėrore e politike nė Shqipėri.
Zbrazėsia e vlerave morale, vendet e lėna bosh nga shembja e ideologjive totalitare a tė vjetėruara, mungesa e hierarkisė sė vlerave(e si mund tė krijohen kaq shpejt), ka sjellė etjen pėr modele dhe pėr sa kohė kėto kanė qenė surogato, edhe imitimet kanė qenė tė tilla e kanė yshtur e joshur gjithnjė e mė shumė pasues a imitues tė patalent e antivlera si synime tė tyre a vice versa.Jemi nė njė fazė kur kryesisht udhėhiqemi nga modelet e kėqia nė politikė, media, gjyqėsor, biznes, sjellja etj. Dhe kjo ėshtė njė nga problemet mė tė mėdha tė njė shoqėrie nė zhvillim e ende tė pademokratizuar nė kuptimin e vėrtetė tė kėsaj fjale.
Identiteti me tė tjerėt, ėshtė dhe rrjedhojė e njė klase politike, qė kultivon pushtet tė centralizuar; nė politikė, institucione, shkolla etj ? A jemi ende nėn "diktaturė" ?
Ėshtė fjala pėr njėjėsim me tė tjerėt, nė mjaft raste me individin e suksesshėm nė poltikė, nė art (pseudoart), biznes, a mė gjerė, me cilindo qė dėshiron ti ngjash a ta imitosh duke u nisur nga dėshira pėr famė e para, lavdi, sukses e sidomos nėpėrmjet rrugės sė lehtė, tė shtrembėr, a kallpe, shabllone a tė imituar, ahierarkike dhe tė jashtėvlerėshme pėr rrjedhojė edhe lehtėsisht tė jashtėqitshme, nė kohra tė ardhme sado tė largėta kur edhe kėtu tė zerė fill hierarkia e vlerave.
Klasa politike ka kėtu pjesėn e saj, por ajo ėshtė njeri, vetėm njeri nga faktorėt, shkaqet a mė saktė modelet pėr tu ndjekur, e qė ndiqet. Sidomos nga tė rinj qesharakė pa asnjė nivel kulturor qė sa cel e mbyll sytė kthehen nė politikanė a shtetarė (ajme, sa rėndom ka ndodhur kjo tek ne kėta 23 vjet), qė menjėherė zenė e u japin mend masave, nė takime tė vogla a tribuna, ekrane televizionesh, salla tė mėdha. 
Aty njėherazi lindin edhe mijra dėshira tė tjera tė rinjsh ende gjimnazistė a studentė universitetesh private ku nuk mėsohet por diplomohet, qė tė jenė edhe ata shpejt tė tillė. Kėshtu bėhen regjistrime nė parti, ata dalin e flasin sipas modelit tė shokut a liderit tė madh dhe orteku vazhdon e rritet e rritet. Kėtu nuk ėshtė fjala pėr pushtet tė centralizuar, por pėr rekrutim rekrutėsh tė rinj nėn pushtete tė centralizuar, dhe mė vonė pėrgatitje tė kėtyre tė fundit (kur koha ta lejojė) pėr kėrcime drejt pushtetesh tė tjera po kaq a ndofta mė pak centrale, por gjithnjė centrale. Sė paku me tendencė centrale. Nė njė farė mase kjo vazhdon tė jetė historia e gjithė pushteteve nė botė.
Tė mos ju a hamė hakun liderve sado demokratė nė staturė e ligjėrisht, edhe nė Francė (Miteran), Merkel (tetoja e mirė gjermane, nuk ėshtė mė pak centrale a centrifugale), ShBA ku presidenti emėron jo mė pak se 4000 njerėz drejtpėrsėdrejti etj. Por ne kemi edhe modelet e aritstėve a artisteve pa zė por me gjoks tė madh qė cajnė skenat e nxisin dėshirat pėr sukses edhe nė fushėn e artit(pa dyshim konbėtar, vetėm kombėtar. Edhe kėta ndiqen nė masė Ne kemi edhe modelet e libėrshkruesve qė botojnė vepra, vepra pa fund, tė cdo gjinie e lloji, tė cdo fushe a kopertine e kėta gjithashtu pėrbėjnė modele tė ndjekura nė shoqėrinė qė synon vec tė jetė shoqėria VIP. (Kėto i kam trajtuar nė njė libėr tė tėrė tė quajtur VIP)
Por kėtu tek ne, edhe pėr shkak tė reminishencave tė sė shkuarės totalitare, tingėllima e centralizmit ėshtė mė e cjerrė e mė disgustuese, mė e frikshme e mė e ndjeshme. Por kurrsesi nuk ėshtė diktaturė. Kėtu duhet tė jemi tė drejtė e realistė. Ju nuk e dini cfarė ėshtė ajo, diktatura. Ju e kini dėgjuar nė emisione e parė nė filma, por ju nuk e dini ta kesh nė bark, atė e frikėn soje, ta kesh si sėmundjen nėn lėkurė, ta ndjesh biografinė brenda vetes si tuberkulozin a kancerin e tė mallkosh ditėn qė ke lindur, tė tė shqyejnė mishin e tė tė kalbin nė burg, kot, krejt kot, pėr hiēmosgje.
Ju nuk e dini tė duash a tė digjesh nga dėshira tė shkosh njė herė diku jashtė vendit e tė mos dalėsh dot qoftė edhe njėherė jashtė tė shohėsh botėn e tė mos guxosh tė thuash njė fjala. Fjala vjen as tė thuush, qė italianėt a grekėt bėjnė kėpucė tė mira, se ha 7 vjet burg pėr agjitacion e propagandė(nuk ju besohet ? Po mund tu jap edhe emrat e tė dėnuarve pėr kėtė). Jo kjo nuk ėshttė diktaturė edhe se pse ti, unė e shumė tė tjerė ikėt kur deshėt (njė herė e nė atė kohė nuk lėvizje dot se tė vrisnin, madje edhe nė 1990, nė kufi) e ti e shkruan si do prej andej e unė prej kėndej e nuk e kemi mė problem tė flasim pėr shumė gjėra, e tė lėvizim tė lirė kur duam, e nė qofshim tė zotė edhe tė vemė dy lek mėnjanė e tė rrojmė mė mirė, etj., etj. Le tė jemi mė tė saktė e jo kaq kategorikė.
Ne mund tė themi, atė qė nė esencė e thamė nė gjithė intervistėn, qė kjo demokraci nuk ėshė ende e plotė, e vėrtetė, nuk ėshtė e arrirė, e sidomos nė tru tė njerėzve(tė gjithė njerėzisė do tė thoshte Migjeni), ka mjaft probleme e tenton tė dalė aty ku janė mė tė mirat e llojit tė demokracisė e ėshtė ende larg tyre. Por diktaturė...mė fal ...kjo ėshtė e tepruar. Ėshtė krejt tjetėr gjė. Le tė themi demokraci me reminishenca tė sė kaluarės. Qė tė jemi mė tė ndershėm e mė tė saktė.
* Hermesnews©AllRightsReserved
Ēdo riprodhim i paautorizuar ndėshkohet sipas ligjeve nė fuqi