Video
21/09/2014 11:16:02
''Askush nuk pėrdor Hyjin si shtysė''
nga Papa Francesco I (Fjala e Tij nė Presidencė)
(12:14) Kryetari i Bashkise se Tirane Lulzim Basha i dha titullin "Qytetar Nderi" Papa Francesco
TIRANE - Jam shumė i gėzuar qė gjendem mes jush nė tokėn e fisme tė Shqipėrisė, tokė heronjsh qė kanė flijuar jetėn pėr pavarėsinė e vendit, tokė martirėsh tė cilėt e kanė dėshmuar fenė nė kohėt e vėshtira tė pėrndjekjes. Ju falėnderoj qė mė ftuat tė vizitoj atdheun tuaj, tokėn e shqiponjave, si edhe pėr pritjen tuaj kremtore.
Ka kaluar tashmė gati njė ēerek shekulli qė kur Shqipėria e gjeti pėrsėri udhėn e mundimshme, por edhe joshėse tė lirisė. Kjo udhė i krijoi mundėsitė shoqėrisė shqiptare tė niste ecjen e rindėrtimit material e shpirtėror, tė vinte nė lėvizje shumė energji e nisma, tė ishte e gatshme pėr bashkėpunim e shkėmbim me vendet afėrta tė Ballkanit e tė Mesdheut, tė Evropės e tė mbarė botės.
Liria, tė cilėn e gjetėt pėrsėri, ju ka lejuar ta shikoni ardhmėrinė me besim e shpresė, tė nisni projekte e tė rilidhni marrėdhėnie miqėsore me kombet e afėrta e tė largėta.
Respektimi i tė drejtave njrėzore, ndėr tė cilat spikat liria fetare dhe ajo e shprehjes sė mendimit, ėshtė kushti paraprak pėr vetė zhvillimin shoqėror e ekonomik tė njė vendi.
Kur respektohet dinjiteti i njeriut dhe njihen e garantohen tė drejtat e tij lulėzon edhe shpirti krijues e nismėtar, e personaliteti njerėzor mund ti shpalosė nismat e veta nė dobi tė sė mirės sė pėrbashkėt.
Ju pėrgėzoj posaēėrisht pėr njė karakteristikė fatlume tė Shqipėrisė, qė duhet ruajtur me shumė kujdes e vėmendje; e kam fjalėn pėr bashkėjetesėn paqėsore dhe bashkėpunimin ndėrmjet anėtarėve tė feve tė ndryshme.
Klima e respektit dhe e besimit tė ndėrsjellė ndėrmjet katolikėve, ortodoksėve e myslimanėve, ėshtė pasuri e ēmueshme pėr vendin dhe fiton rėndėsi tė veēantė nė kohėn tonė, nė tė cilėn grupet ekstremiste e shtrembėrojnė kuptimin e vėrtetė fetar dhe i pėrēudnojnė e instrumentalizojnė dallimet ndėrmjet besimeve tė ndryshme, duke i kthyer nė faktorė tė rrezikshėm pėrplasjeje e dhune, e jo nė mundėsi pėr dialog tė hapur e tė respektshėm, pėr persiatje tė pėrbashkėt rreth domethėnies qė ka besimi nė Hyjin e zbatimi i ligjit tė tij.
Askush tė mos mendojė se mund tė pėrdorė Hyjin si shqyse, kur sheston e kryen akte dhune e mujshie! Askush tė mos e pėrdorė fenė si pretekst pėr veprimet qė bien nė kundėrshtim me dinjitetin e njeriut e me tė drejtat e tij themelore, nė radhė tė parė me tė drejtėn e jetės dhe tė lirisė fetare tė tė gjithėve!
Kjo qė ndodh nė Shqipėri tregon, pėrkundėr, se bashkėjetesa paqėsore dhe e frytshme ndėrmjet njerėzve dhe bashkėsive me pėrkatėsi tė ndryshme fetare jo vetėm qė urohet, por ėshtė e mundur dhe e zbatueshme konkretisht. Bashkėjetesa paqėsore ndėrmjet bashkėsive tė ndryshme fetare, nė tė vėrtetė ėshtė pasuri e paēmueshme pėr paqen dhe zhvillimin e harmonishėm.
Ėshtė vlerė qė duhet ruajtur e duhet ushqyer ēdo ditė me edukimin pėr tė respektuar dallimet dhe identitetet specifike tė gatshme pėr dialog e bashkėpunim nė dobi tė tė gjithėve duke e njohur dhe nderuar njėri- tjetrin.Ėshte dhuratė qė duhet tia lypim gjithmonė Zotit , nė lutje. Uroj qė Shqipėia ta vijojė kėtė udhė duke u bėrė pėr shumė vende shembulll frymėzimi.
Zoti President, pas dimrit tė izolimit e tė pėrndjekjeve , erdhi mė nė fund pranvera e lirisė. Pėrmes zgjedhjeve tė lira e strukturave tė reja insitucionale ėshtė pėrfocuar pluralizmi demokratik dhe kjo ka ndihmuar nė rihapjen e veprimtarive ekonomike. Shumė vetė, veēanėrisht nė fillim tė shtyrė nga kėrkimi pėr punė e kushte mė tė mira jetese, morėn rrugėn e emigrimit dhe ndihmojnė si e sa munden pėr pėrparimin e shoqėrisė shqiptare.
Shumė tė tjerė i gjetėn arsyet pėr tė ndenjur nė atdhe e pėr ta ndėrtuar nga brenda . Mundimet dhe flijimet e tyre kanė ndikuar nė pėrmirėsimin e kushteve tė pėrgjithshme.
Kisha Katolike nga ana e vet mundi tė rinisė jetėn normale duke rindėrtuar hierarkinė e saj dhe duke rilidhur fijet e njė tradite tė lashtė.
U ndėrtuan ose rindėrtuan vendet e kultit, ndėr tė cilėt spikat Shenjėtorja e Zonjės sė Kėshillit tė Mirė nė Shkodėr, u hapėn shkolla dhe qendra tė rėndėsishme edukimi e asistence nė shėrbim tė tė gjithė qytetarėve. Prania e Kishės dhe veprimi i saj shikohen me tė drejtė, prandaj jo vetėm si shėrbim ndaj bashksėisė katolike, por ndaj mbarė kombit.
E lumja Nėnė Terezė bashkė me martirėt qė e dėshmuan fenė me heroizėm -atyre u takon mirėnjohja jonė mė e thellė e lutja jonė sigurisht galdojnė nė Qiell, pėr punėn e burrave e tė grave vullnetmira nė rilulėzimin e shoqėrisė dhe tė Kishės nė Shqipėri.
Mirėpo tani paraqiten tė tjera sfida , qė presin pėrgjigje. Nė njė botė qė priret ndaj globalizmit ekonomik e kulturor, duhet bėrė ēdo pėrpjekje qė rritja e zhvillimi tė jenė nė shėrbim tė tė gjithėve e jo vetėm tė njė pjese tė popullsisė. Gjithashtu ky zhvillim nuk do tė jetė i vėrtetė, nėse nuk do tė jetė i pėrballueshėm dhe i barabartė, dmth nėse nuk do ti ketė mirė parasysh tė drejtat e tė varfėrve dhe nėse nuk do tė respektojė mjedisin.
Globalizimit tė tregut duhet ti pėrgjigjet globalizimi i solidaritetit; rritja ekonomike duhet shoqėruar me mė shumė respekt pėr botėn e krijuar; bashkė me tė drejtat individuale duhen mbrojtur edhe ato tė realiteteve tė ndėrmjetme mes individit e shtetit me nė krye familjen. Shqipėria sot mund tė pėrballet me kėto sfida nė kornizėn e lirisė dhe tė stabilitetit qė duhen pėrforcuar dhe qė japin shumė shpresa pėr tė ardhmen.
Falenderoj me gjithė zenmėr secilin prej jush pėr mikpritjen e ngrohtė dhe si Shėn Gjon Pali i II , nė prill tė 1993 , i lutem Marisė , Nėnės sė Kėshillit tė Mirė, ta mbrojė Shqipėrinė dhe i besoj asaj shpresat e mbarė popullit shqiptar. Hyji dikoftė mbi Shqipėrinė hirin dhe bekimin e vet!.