Video

11/05/2014 11:29:14

Ndryshimet klimatike sipas shefit tė NASA-s

Ndryshimet klimatike sipas shefit te Nasa-s dhe projektet e ardhsme te agjensise hapesinore







NASA- Efektet e ndryshimeve klimatike qė po pėson planeti ynė janė tė dukshme edhe nga hapėsira.
Kėto janė fjalėt e shefit tė NASA-s Charles Bolden. Sipas tij ndryshimet klimatike si pasojė e ndotjes sė mjedisit nga pakujdesia e njeriut do kenė pasoja ekstreme njė ditė.

“Mund t’i shohim qė tani ndryshimet rrėnjėsore qė po pėson ambjenti, madje dallohen lehtė edhe nga satelitėt tanė nė hapėsirė. Metoda e vėzhgimit me anė tė satelitėve ėshtė shumė e rėndėsishme dhe e frytshme pėr shkencėtarėt pėrsa i pėrket ndryshimeve tė dukshme nė nivel global si pėr shembull shkrirja e akullnajave polare, reshjet nė pika ekstreme, ndryshimet termike, ngritja e nivelit tė detit dhe pasojat mbi ekosistemet pyjore” – ėshtė shprehur ai.

Bolden shpjegoi gjithashtu se agjensia hapėsinore ka projekte madhore nė 2014 pėr t’u pėrballur konkretisht me kėto probleme. Pra do tė lėshohen 5 misione nė hapėsirė pėr tė vėzhguar disa nga problemet dhe rreziqet kryesore qė i kanosen planetit tonė.
Duke filluar nga muaji shkurt, NASA nė bashkėpunim me agjensinė hapėsinore japoneze, kanė lėshuar nė hapėsirė njė satelit vėzhgues mbi ēorientimet e reshjeve nė nivel global.

Nė muajin korrik e ka rradhėn “Orbiting Carbon Observatory 2” , i cili do tė merret me matjen e dioksidit tė karbonit nė atmosferėn tokėsore. Faktikisht ky do tė jetė njė zėvendės i satelitit tė parė qė dėshtoi gjatė lėshimit nė hapėsirė nė vitin 2009.

Dy mjete tė reja tė agjensisė hapėsinore amerikane pėr monitorimin e klimės do t’i dorėzohen Stacionit Hapėsinor Ndėrkombėtar. Bėhet fjalė pėr RapidScat, i cili ėshtė nė gjendje tė masė rrymat oqeanike dhe drejtimin e erės, ndėrsa LIDAR do tė masė transportin e aerosolit dhe tė grimcave nė atmosferėn tokėsore.

Sė fundmi, nė nėntor 2014 do tė lėshohet gjithashtu edhe njė sondė pėr tė matur lagėshtinė e tokės me qėllim pėr tė monitoruar mė tej shkrirjen e mundshme tė permafrostit. Pra njė sėrė masash dhe iniciativash qė do tė ndihmojnė qeveritė dhe shkencėtarėt pėr t’u bėrė ballė ndryshimeve klimatike ekstreme tashmė nė punė e sipėr.






Daniela Vathi