Video
04/04/2014 15:18:43
Letėr shqiptarėve
nga tefan Füle
TIRANĖ - Komisioneri pėr Zgjerimin dhe Politikat Europiane tė Fqinjėsisė, tefan Füle, nė njė shkrim tė tij mbi integrimin e Shqipėrisė drejt BE, tha se tashmė topi ėshtė nė fushėn e Shqipėrisė pėr marrjen e statusit tė vendit kandidat.
Rruga drejt vendimit pėr statusin e vendit kandidat pėr Shqipėrinė nė Qershor ėshtė e qartė. Udhėheqėsit e Shteteve Anėtare tė BE-sė e kanė pėrmbledhur dhjetorin e kaluar, kur njohėn pėrpjekjet, angazhimin dhe rezultatet e arritura tashmė nga Shqipėria nė pėrpjekjet e saj pėr reforma.
Shqipėria duhet tė mbėshtetet te kjo - tė ruajė dhe tė shtojė tempin e reformave dhe tė trajtojė sfidat qė ka pėrpara nė fushat ku duhen pėrqendruar mė shumė pėrpjekje dhe energji. Veē kėsaj, ne kemi identifikuar pesė pėrparėsitė kyēe qė nevojiten pėr hapjen e negociatave.
Takimi i dytė i dialogut tė Nivelit tė Lartė mbi kėto pėrparėsi, qė e drejtova sė bashku me kryeministrin Rama nė fillim tė marsit nė Tiranė, mė bindi se vendi e ka kapacitetin pėr tė pėrballuar me vendosmėri sfidat e integrimit nė BE.
Shqipėria duhet tė pėrqendrohet te shteti ligjor dhe t prodhojė rezultate konkrete nė luftėn kundėr korrupsionit, krimit tė organizuar dhe pėrparimit tė reformės sė gjyqėsorit dhe reformės administrative.
Integrimi i komunitetit rom, antidiskriminimi dhe qartėsia mbi tė drejtėn e pronės janė gjithashtu reforma tė rėndėsishme. Por tipari mė i rėndėsishėm i takimit tė dialogut tė Nivelit tė Lartė ka qenė pjesėmarrja e qeverisė dhe opozitės dhe mbajtja e njė dialogu tė qytetėruar mes tyre.
Mesazhet e mia kryesore pas kėtij dialogu i drejtohen si qeverisė, ashtu dhe opozitės. Klima aktuale politike konfrontuese i minon arritjet e Shqipėrisė. Ju, qeveria dhe opozita bashkė, duhet tė siguroni qė procesi tė mos dalė nga udha.
Qeveria duhet tė krijojė hapėsirė pėr pjesėmarrjen e opozitės. Gjithashtu, duhet tė japė njė shembull tė mirė duke respektuar rregullat. Ēdo perceptim apo dyshim se qeveria nuk i respekton plotėsisht rregullat e Kushtetutės e dėmton vendin. Nuk mund tė ketė justifikim pėr shkarkimin e ekspertėve nė agjencitė ekzekutive bazuar nė pėrkatėsitė e tyre politike.
Sigurisht, tė gjitha administratat janė tė detyruara tė sigurojnė se tė gjithė punonjėsit e tyre u pėrmbahen standardeve mė tė larta profesionale dhe etike. Edhe opozita ka njė pėrgjegjėsi tė qartė. Ajo duhet tė ruajė njė pėrqasje konstruktive. Duke punuar sė bashku, pėrpjekjet tuaja do tė forcohen. Statusi i vendit kandidat, pasi tė jepet, do tė jetė njė vlerėsim i punės sė tė gjitha palėve.
Ekziston njė konsensus i gjerė kombėtar nė Shqipėri mbi aspiratat e saj pėr nė BE. Tė gjitha energjitė vitale tė vendit, pėrfshirė ato tė shoqėrisė civile dhe botės akademike, duhen pėrdorur pėr arritjen e synimit tė anėtarėsimit nė BE.
Unė e pėrshėndes vendimin e qeverisė pėr ngritjen e njė mekanizmi tė posaēėm pėr mbledhjen dhe pėrdorimin e kėtyre burimeve, si pėr shembull, Kėshilli Kombėtar pėr Integrimin nė BE, me pjesėmarrjen e gjithė palėve kryesore tė interesuara. Por koha pėr veprim ėshtė tani.
Nuk ka kohė pėr tė humbur. Ēdo shtyrje nuk do tė ishte nė interesin e Shqipėrisė. Ndarja e kėsaj ndjesie nguti duke demonstruar njė kapacitet tė qėndrueshėm pėr tė dhėnė rezultate ėshtė thelbėsore. Rezultatet nė reforma dhe garantimi i funksionimit tė qetė tė institucioneve tė vendit ėshtė ajo ēka ka rėndėsi pėr statusin e vendit kandidat.
Proēesi i integrimit tė Shqipėrisė nė BE ka ndikim pėrtej kufijve tė vendit. Rėndėsia e tij pėr tė gjithė rajonin nuk mund tė theksohet sa duhet. Shqipėria ka pėrgjegjėsi jo vetėm kundrejt qytetarėve tė saj, por edhe kundrejt tė tjerėve qė e shohin si burim frymėzimi.
Duke ecur me vendosmėri pėrpara nė udhėn drejt BE-sė, Shqipėria do ti dėrgojė njė mesazh tė fuqishėm tė gjitha vendeve fqinjė dhe qytetarėve tė tyre; mesazhin se vlerat evropiane janė tė forta dhe udhėheqin njerėzit qė dėshirojnė ta marrin nė duart e tyre tė ardhmen e vet europiane.