Video
07/03/2014 16:08:35
Rregullat e reja pėr lejet minerare
Intervistė me ministrin e energjisė dhe industrisė Damian Gjiknuri
Ministėr, keni urdhėruar njė kontroll pėrsa i pėrket lejeve minerare dhe subjekteve qė ushtrojnė aktivitetet minerar. Ēfarė ka rezultuar nga ky audit dhe ēfarė masash janė marrė ?
Ministri Gjiknuri: Nė fakt, siē ėshtė bėrė publike, auditimi i tė gjithė kontratave apo lejeve minerare ka kohė qė ka filluar. Ka filluar me zona tė caktuara si dhe nė tėrėsi pėr tė gjitha llojet e lejeve minerare. Aktualisht, kemi nisur procedurat e revokimit pėr 121 leje tė cilave i shtohen dhe mbi 20 procedura tė tjera revokimi qė janė marrė mė parė qoftė nė Bulqizė, qoftė nė vende tė tjera pėr shkelje tė rregullave teknike nė punė. Ky ėshtė njė proces nė vazhdim. Qėllimi ėshtė shumė i thjeshtė, ato subjekte tė cilat nuk kanė paguar detyrimet ndaj shtetit apo janė leje qė nuk po funksionojnė mė, apo funksionojnė pjesėrisht dhe nuk paguajnė asnjė lloj detyrimi, nuk ka pse tė jenė mė leje aktive minerare. Nėse shteti ka interes, dhe realisht ne kemi interes, kėto leje duhet tė hidhen pėr konkurim nė kėtė vit apo nė vitet e tjera mė tej. Pra, ky ėshtė qėllimi i vėrtetė, qė tė mos mbajmė mė leje jo aktive, tė cilat nuk japin mė asnjė kontribut dhe nuk respektojnė mė asnjė standard minerar, siē pėrcaktohet nga ligji minerar. Procesi do tė vazhdojė edhe mė zonėn e bitumit, me minierat e bakrit. Procesi i monitorimit nuk do tė pėrfundojė asnjėherė, pasi ėshtė shumė e rėndėsishme qė subjektet tė respektojnė kėrkesat qė u janė pėrcaktuar nga ligji.
Ēfarė detyrimesh financiare nuk kanė paguar. Cilat janė pikat ku ėshtė shkelur kontrata ?
Ministri Gjiknuri: Ka detyrime pėrsa i pėrket garancive pėr mjedisin, pėr rehabilitimin, detyrime financiare pėr rentėn, detyrime tė tjera financiare qė janė pėrcaktuar nė lejen minerare. Megjithė paralajmėrimet e vazhdueshme qė ka bėrė Agjencia Kombėtare e Burimeve Natyrore dhe Ministria pėr subjektet qė ato ti shlyejnė kėto detyrime, ato subjekte tė cilat nuk kanė denjuar ti pėrgjigjen kėsaj thirrje, nuk e meritojnė ta kenė mė kėtė leje minerare.
A keni njė faturė financiare tė tė gjithė kėsaj ?
Ministri Gjiknuri: Ka qenė njė dėm mbi 2 milion dollarė. Njė pjesė e detyrimeve janė paguar dhe pikėrisht, prandaj shėrbeu kjo periudhė njoftimi. Pjesa tjetėr, qė nuk kanė paguar detyrimet shkon nė njė vlerė tek rreth 1 milion dollarė, tė cilat subjektet i detyroheshin shtetit shqiptar.
Pra, janė kėto subjekte tė cilave u ėshtė revokuar leja minerare ?
Ministri Gjiknuri: Ėshtė ky grup qė po e bėjmė publike sot dhe procesi do tė vazhdojė edhe me lejet e tjera minerare. Ėshtė njė proces nė vazhdim i cili patjetėr merr kohėn e tij, pasi kėrkon burime njerėzore, kėrkon kohė, kėrkon saktėsi edhe nė shikimin e tė gjitha dosjeve nė mėnyrė qė shteti tė jetė i mbrojtur ligjėrisht pėr ēdo lloj mase revokuese qė merr.
Ndėrkohė, keni deklaruar qė ka pasur shkelje edhe pėrsa i pėrket lejeve koncesionare tė hidrocentraleve. A do tė ketė njė audit pėr kėtė. Si do tė realizohet ?
Ministri Gjiknuri: Ėshtė njė proces kontrolli qė ka nisur qė nė fillim, qė kur morėm detyrėn si qeveri dhe qė kur jam ulur nė kėtė karrige si Ministėr i Energjisė dhe Industrisė. Kam urdhėruar rishikimin e tė gjithė kontratave, pėr tė kontrolluar gjendjen e tyre. Kemi bėrė anulimet e para tė atyre kontratave, tė cilat janė akorduar nė atė periudhėn qė quhej periudha e tranzicionit qeveritar, mbas humbjes sė PD-sė nė zgjedhje. Kemi vazhduar me auditimin e kontratave tė tjera dhe konstatojmė qė njė pjesė e mirė e tyre janė thjesht nė letėr, duke krijuar njė treg tė zi i cili nuk ka perspektivė, pasi kėto kontrata kanė tejkaluar ēdo lloj afati kontraktor dhe nuk ka blerės. Kėshtu qė, realisht ato kthehen nė njė pengesė pėr zhvillimin e mėtejshėm tė kėtij sektori, tė paktėn pėr kėto kontrata tė dhėna. Nuk mund tė ketė ndonjė investitor i cili do tė ishte i gatshėm tė hidhte paratė, qoftė edhe i huaj, pėr ti blerė kėto licenca tė cilave ju ka kaluar koha. Do tė ishte mė normale pėr shtetin qė kėto licenca ti revokonte dhe ti hidhte nė njė garė tė hapur pėr tė gjithė operatorėt e interesuar. Kėtė jemi duke bėrė, jemi nė fazėn e parė ku shumė shpejt do tė bėjmė publike anulimin e kėtyre lejeve qė janė thjesht nė letėr. Do tė vazhdojmė pastaj me auditimin, i cili ėshtė njė proces nė vazhdim, duke analizuar tė dhėnat qė vijnė nga ky proces dhe kontrolli i gjendjes se si janė zbatuar nė terren.
Ēfarė do tė bėhet nė rastin kur zbatimi ka tejkaluar afatet kohore. Ka shkelur afatet kohore? Ka filluar zbatimi i projektit apo ka ngelur
Ministri Gjiknuri: Kontratat parashikojnė edhe penalitetet e caktuara. Kėto penalitete janė edhe me vlera financiare tė cilat do duhet tė paguhen nė kohė dhe tė mos vazhdojnė tė akumulohen nga subjektet koncesionare, tė cilėt kanė filluar investimin por kanė ngecur. Ne kuptohet, kemi pasur dėshirėn qė ti japim mundėsi qė kėto subjekte tė vazhdojnė punėn, pasi mund tė kenė pasur edhe vėshtirėsi nė financim, por kjo gjė nuk mund tė vazhdojė nė njė afat pa limit. Patjetėr, vet kontrata koncesionare parashikon edhe penalitete deri nė anulimin e kėtyre kontratave. Ne jemi shumė tė kujdesshėm dhe tė matur qė ēdo veprim duhet ta kryejmė nė pėrputhje me ligjin dhe kontratat koncesionare, nė mėnyrė qė tė minimizojnė ēdo lloj dėmi potencial ndaj veprimeve qė do tė kryejė administrata shtetėrore.
Pra, ju do ti anuloni nėse ato kanė shkelur kontratat dhe kanė shkelur afatet ?
Ministri Gjiknuri: Ligji i koncesionit ėshtė i qartė. Kontratat tė cilat shkelin afatet thelbėsore apo termat thelbėsorė patjetėr do tė gjejnė fundin e njė anulimi.
A keni njė numėr tė kėtyre kontratave paraprakisht apo do tė presim deri kur do tė kryhet auditimi ?
Ministri Gjiknuri: Ėshtė njė proces nė vazhdim, nuk ėshtė njė proces i thjeshtė. Nganjėherė, njerėzit me tė drejtė duan me padurim ta mėsojnė kėtė, por ėshtė njė proces qė kėrkon kohė. Janė me mijėra dokumente, pasi ka korrespondencė mes autoritetit kontraktor dhe subjekteve. Ka edhe probleme mjedisore qė duhet parė. Nė disa projekte HEC-esh ka pasur edhe pėrplasje me komunitetin, pra ky ėshtė njė proces qė po shikohet nė tėrėsi. Pjesė pjesė, gjetjet e kėtij procesi do ti bėhen tė ditura publikut dhe qeveria ėshtė e vendosur qė edhe investimi privat tė nxitet. Pa diskutim qė asnjė nuk do tė vėrė nė dyshim kėtė, por nga ana tjetėr tė krijohen edhe kushtet pėr garė tė ndershme, transparencė, por mbi tė gjitha me reformat e tjera tė thella nė tregun e energjisė, tė krijohet dhe shėndoshja financiare e sistemit energjetik, nė mėnyrė qė tė financojė dhe tė tregojė interes pėr investitorėt privatė nė kėtė fushė. Ndryshe, do tė ndodhė siē ka ndodhur deri mė sot, qė ka qenė njė treg premtimesh e letrash dhe shumė pak ėshtė bėrė konkretisht. * Intervista dhėnė pėr Top Chanel