Video
12/07/2013 09:18:02
Tė gjejmė paratė pėr tė rimėkėmbur sistemin ekonomik
Edmond Haxhinasto: ''kemi propozuar qė tė ruanim sistemin aktual qė kontributi shėndetėsor tė shkonte nė njė fond tė veēantė pėr shėndetėsinė, ndėrsa propozimi i PS-sė ėshtė qė kontributi pėr shėrbimin shėndetėsor tė jetė pjesė e taksės sė pėrgjithshme qė paguan ēdo qytetar i Shqipėrisė, pra duke mos e quajtur atė taksė pėr shėrbimin shėndetėsor''. Taksa progresive dhe sistemi shėndetėsor, aty ku debatohet mė shumė. Financimet, taksa, shėndetėsia: drejt finales sė programit tė ri. PS-LSI nė punė
TIRANE - Z. Haxhinasto, nė ēfarė pike ėshtė puna e 2 ekipeve, tė LSI-sė dhe PS-sė, pėr hartimin e programit tė 300 ditėve tė para tė qeverisjes ?
Puna vazhdon me takime periodike pėr sa i takon konvergimit tė tė gjithė prioriteteve qė ne kemi nė kėtė program por gjithashtu dhe pėr elementė tė tjerė tė veēantė e konkretė qė do tė realizojnė pikėrisht pra prioritetet kryesore qė do tė ketė programi. Ne jemi nė njė punė intensive. Ēdo ditė kemi konsulta pėr sektorė tė ndryshėm dhe besojmė qė tė pėrfundojė drafti i parė i programit nė kohėn qė presim.
Cilat janė ata sektorė qė ka pėrfunduar puna pėr hartimin e programit ?
Kjo ėshtė njė pėrpjekje frontale nė tė gjithė sektorėt tė cilėt vijnė nga niveli i prioriteteve kryesore, nė harmonizimin e prioriteteve me njėri-tjetrin dhe pastaj nė detajimin e tyre pėr secilin sektor. Mund tė them qė jemi marrė konkretisht me ēėshtjet e financimit tė zhvillimit, me ēėshtjet e shėndetėsisė, ēėshtjet ekonomike etj. Po kėshtu edhe me strukturėn kryesore qė do tė ketė programi, qė ishte hapi e parė qė bėmė, pėr ndėrhyrjet e shpejta nė fushėn e ekonomisė, nė fushėn institucionale, tė cilat mendojmė se do tė sjellin njė ritėm tjetėr nė ecurinė e vendit.
Keni hasur nė vėshtirėsi ? Ka pasur pika nė tė cilat nuk keni arritur tė konvergoni nė tė njėjtėn linjė ?
Diskutimet janė bėrė pėr sa i takon rrugėve konkrete pėr tė realizuar njė qėllim tė pėrbashkėt. Mendoj se deri mė tani secila palė ka treguar fleksibilitetin e duhur qė tė gjendet njė zgjidhje sa mė optimale dhe sa mė efikase pėr sa i takon rrugės pėr tė arritur objektivin qė nė tashmė e kemi tė identifikuar dhe tė pranuar nga tė dyja palėt.
Ėshtė prekur sistemi i ri i taksimit ? A do tė kemi nė 300 ditėt e para taksėn progresive siē ka premtuar PS ?
Nė fakt edhe LSI ka pasur progresivitet nė programin e saj, veēanėrisht pėr sa i takon tatimit mbi tė ardhurat. Deri mė tani ne jemi nė fazėn e njė mirėkuptimi qė sistemi fiskal ka nevojė pėr njė konsolidim me qėllim qė me kėto politika qė ne kemi aktualisht, me kėtė sistem qė ne kemi aktualisht dhe me ndėrhyrjet e tjera qė ne propozojmė tė realizojmė njė nxitje mė tė madhe pėr tė pasur njė rritje ekonomike dhe mė pas tė pėrpunojmė nė detaje tė gjithė planin tonė pėr tė vendosur njė progresivitet, jo vetėm tek tė ardhurat por edhe tek biznesi. Kjo ėshtė diēka qė i takon sė ardhshmes.
Pėr 300 ditėt e para do ta kemi taksimin progresiv pėr tė ardhurat personale ?
Pėr sa i takon kohės se kur do tė realizohet kjo ėshtė pėr tu vendosur dhe do tė jetė njė nga pikat qė do tė vendoset me programin e ri. Akoma nuk ėshtė vendosur.
Po pėrsa i takon sektorit tė shėndetėsisė, ėshtė rėnė edhe dakord nga LSI qė tė kemi njė qendėr e cila tė kontrollojė tė gjithė sistemin shėndetėsor dhe qė shėrbimi shėndetėsor tė jetė falas ?
Reformat e shėrbimit shėndetėsor janė reforma tė cilat kėrkojnė njė kohė tė konsiderueshme pėr tu pėrgatitur dhe detajet e tyre. Ajo qė ne dėshirojmė tė realizojmė sigurisht duke konverguar edhe me qėndrimet e PS-sė ėshtė qė tė realizojmė disa ndėrhyrje sa mė tė shpejta nė sistemin shėndetėsor, veēanėrisht nė fushėn e furnizimit me barna pėr spitalet e kam fjalėn me qėllim qė tė rritet menjėherė cilėsia e shėrbimit ndaj qytetarėve. Tė jetė plotėsimi i njė vakumi qė aktualisht ekziston sa i takon kėtij shėrbimi.
Nė 300 ditėt e para nuk do tė aplikohet sistemi i shėrbimit shėndetėsor falas ?
Ua shpjegova qė ndryshimi i sistemit kėrkon njė kohė tė konsiderueshme, duhen sigurisht pėrpunuar aktet ligjore, duhet tė mėsohet edhe i gjithė personeli i shėrbimit shėndetėsor me modelin e ri, pra kėrkohet njė kohė. Por edhe nė rastin kur flasim pėr njė sistem shėndetėsor falas, sigurisht do tė ketė kontribute nga qytetarėt, sepse nuk mund tė ketė buxhet shteti, por nuk pati kontribute nga qytetarėt. Kėshtu qė ju e kuptoni qė nė kėtė lloj sistemi janė qytetarėt ata qė duhet tė kontribuojnė me taksėn e tyre pėr sistemin shėndetėsor. Ne si LSI kemi propozuar qė tė ruanim sistemin aktual qė kontributi shėndetėsor tė shkonte nė njė fond tė veēantė pėr shėndetėsinė, ndėrsa propozimi i PS-sė ėshtė qė kontributi pėr shėrbimin shėndetėsor tė jetė pjesė e taksės sė pėrgjithshme qė paguan ēdo qytetar i Shqipėrisė, pra duke mos e quajtur atė taksė pėr shėrbimin shėndetėsor. Pastaj buxheti i shtetit mbulon nė njė masa tė caktuar, sigurisht ka njė masė pėr buxhetin, shėrbimin qė i ofrohet qytetarėve.
Nga kėto dy propozime qė sapo thatė kush do tė pėrzgjidhet ?
Do ti konvergojmė, do tė pėrgatisim propozime sa mė tė pėrpunuara me qėllim qė tė mbajmė syrin tek synimi final, objektivi final qė ti shėrbejmė sa mė mirė qytetarėve. Sistemet janė gjithnjė nė funksion tė qėllimeve dhe qėllimi qė ne kemi ėshtė ti shėrbejmė sa mė mirė qytetarėve qė tė realizojmė njė diagnostifikim sa mė tė mirė me kosto mė tė ulėt, tė realizojmė furnizimin me barna, tė realizojmė njė shėrbim sa mė tė mirė spitalor, tė rajonalizojmė spitalet me qėllim qė aty tė kemi tė gjithė shėrbimet e nevojshme qė kėrkojnė qytetarėt. Kėto janė objektivat, pastaj mjetet janė tė dorės sė dytė.
* Intervista marrė nga Gazeta Shqiptare