Video

01/07/2013 09:20:24

E quajnė atdheu i kravatės...

Qė sot anėtare e BE-sė






ZAGREB - Shteti i vogėl i Kroacisė, qė iu bashkua sot BE-sė, ka njė trashėgimi po aq tė diversifikuar sa edhe tė papublikuar mė parė, atė tė kravatės, njė aksesori thelbėsor tė elegancės mashkullore, racės sė qenve dalmatė tė famshėm prej filmave tė Walt Disneyt dhe sportistėve me famė botėrore.

"Nė ēdo rast, ata qė mohojnė ndikimin e vendeve tė vogla tė Europės, duhet tė kujtohen se kroatėt mund tė na kapin pėr fyti", shkruan Norman Davies nė librin e tij "Europa - njė histori".

Sigurisht qė historiani i referohej kravatės, me origjinė nga Kroacia, qė mbahet pėrditė nga mė shumė se 700 milionė meshkuj nė botė dhe qė e lidhin me dashuri dhe pėrkushtim.

"Gjatė shekujve, vajzat e lidhnin kėtė aksesor nė qafėn e tė dashurve, si simbol i dashurisė dhe besnikėrisė", shprehet Marijan Busiē, themeluesi i organizatės joqeveritare "Academia Cravatica" duke shpjeguar origjinat dhe pėrdorimin e kėtij aksesori.

Trupat kroate, pjesė e ushtrisė franceze gjatė Luftės sė Tridhjetė Viteve nė shek. XVII, mbanin kravatė si njė aksesor dallues. Vetė Luigji XIV pėrshtati njė tė tillė, dhe qė nė atė moment, kravata u pėrhap edhe nė Britaninė e Madhe e mė pas nė Evropė e nė botė.

Fjala "croata" ėshtė nė shumė gjuhė rrėnja e fjalės kravatė. Nė botėn e kafshėve shtėpiake, qentė e racės dalmate mbajnė vendin e nderit pėr sa i pėrket gėzofit tė tyre tė bardhė tė njollosur me pika tė zeza ose kafe. Walt Disney i ktheu ata nė heronj me anė tė kartonit me metrazh tė gjatė, "101 dalmatėt".

Kjo racė, ashtu siē sugjeron dhe emri, e ka origjinėn nė Dalmaci, zonė bregdetare e Kroacisė, e famshme pėr peizazhet madhėshtore dhe ishujt e panumėrt. Qė prej shek. XVI gjenden gjurmėt e shkrimeve nė arkivat e kishave dhe piktura ku shfaqet kjo racė qensh tė shkathėt e tė zhdėrvjellėt, me pėrmasa mesatare.

Por, pa dyshim janė sportistėt ata qė kanė lėnė gjurmė nė historinė e vendit me 4,2 milionė banorė. Janė tė shumtė ata qė bėjnė pjesė nė elitėn ndėrkombėtare tė disiplinave tė tyre, si nė sportet individuale ashtu edhe nė ato nė ekip.

"Mė duket tejet mbresėlėnėse cilėsia e prodhuar nga Kroacia nė sportet konkurruese. Sportistėt kroatė mbeten njė rekomandim i shkėlqyer dhe njė shembull qė ilustron potencialin e kėtij vendi", shprehet Russell Owens, njė shtetas britanik 47-vjeēar, i cili jeton tashmė nė Kroaci.

Bėhet fjalė pėr kampionėt e skive, Janica dhe Ivica Kosteliē, pėr legjendėn botėrore tė tenisit, Goran Ivanisheviē ose pėr kampionen e kėrcimit sė larti Blanka Vlasiē, tė gjithė nė majat e botės sė sportit falė talentit tė tyre.

Pėr sa u pėrket ekipeve, Kroacia u shpall kampionia botėrore e hendbollit nė vitin 2003 dhe kampione olimpike nė vitet 1996 dhe 2004, si dhe kampione nė uoterpol nė vitin 2007.

Pa harruar basketbollin, qė i dhuroi botės tė palodhurin Drazhen Petroviē, i cili vdiq nė vitin1993, dhe legjendarin Toni Kukoē, tre herė kampion nė NBA me skuadrėn "Chicago Bulls" pranė Michael Jordan.

Kroacia mban me vete edhe proshutėn e rajonit perėndimor, Vodnjan. Prodhuesit e kėsaj proshute, qė ėshtė krenaria kombėtare e Kroacisė, shpresojnė nė tė ardhmen tė marrin patentėn evropiane pėr tė mbrojtjen e origjinės sė kėtij produkti tė quajtur "pėrsut".

HermesNews - © 2013