Video

22/05/2013 17:46:56

Kultura kozmopolite: ekonomia politike duhet tė jetė kombėtare

Pėrse ėshtė e nevojshme qė ekonomia dhe sistemi financiar i njė vendi tė jenė kombėtare, pra tė mbyllura ?






HermesNews - Pjesa mė e madhe e analistėve ekonomik gjysėm-keynesian ose keynesian tė rremė, tė cilėt korrin suksese prej kohėsh nga rrjeti, aktualisht mohojnė ose anashkalojnė njė fakt shumė tė rėndėsishėm tė ekonomisė globale. Bėhet fjalė pėr politikėn ekonomike tė njė shteti.

Njė shtet sovran, i cili mund tė konsiderohet i lirė tė vendosė nė autonomi tė plotė mbi sasinė e monedhės qė hedh nė treg nė mėnyrė tė drejtėpėrdrejtė ose me anė tė bankave mė tė mėdha tregtare , gjithashtu edhe mbi mėnyrėn e hedhjes sė kėsaj sasie nė treg, nuk ka asnjė nevojė qė tė lejojė qė financimi ekonomik, publik apo privat qoftė, tė vijė nga para tė prodhuara jashtė.

Eshtė interesant fakti qė pjesa mė e madhe e kėtyre keynesianeve tė rremė janė amerikan dhe janė mėsuar tė arsyetojnė mbi realitetin ekonomik tė Shteteve tė Bashkuara, karakteristikat, nevojat dhe problemet e sė cilit s’kanė tė bėjnė aspak me ato tė shteteve tė tjera europiane. Pėr shembull nėse ka njė krizė financiare nė Shtetet e Bashkuara, kapitali ekonomik shkon i gjithi aty ose sė paku mbetet brenda per brenda tyre, ndėrsa nėse ndodh e njėjta situatė nė shtetet europiane si Italia , kapitali largohet nga shteti, duke thelluar maksimalisht krizėn.

Ky ėshtė njė shembull mėse konkret pėr tė ndjekur dhe zbatuar thėnjen e famshme: “Ata qė, duke diskutuar pėr tematika ekonomike, marrin si shembull Shtetet e Bashkuara, nėse e kanė me tė drejtė, janė budallenj, nėse e kanė me dredhi, janė mashtrues.”

Ajo qė habit mė tepėr ėshtė se kėta gjysėm-keynesian ose keynesian tė rremė janė europian, si pėr shembull italian,etj. Ata mundohen tė jenė heterodoks duke mos kundėrshtuar parimin globalist dhe duke pėrmbledhur tė gjitha bazat e ekonomisė kozmopolite, por nė fund tė fundit themeli ėshtė po i njėjti.

Duke lexuar “Letrėn e ekonomistėve” ėshtė befasues komenti i njė profesori tė thjeshtė nė lėndė juridike, i cili ėshtė treguar mė largpamės se shumė ekonomistė tė tjerė duke parashikuar se cfarė do tė ndodhte. Ja fjalėt e tij:
“Bashkohem me shumė nga propozimet politike tė ekonomistėve. Do tė jenė vetė shtetet qė do ti vėnė nė zbatim herėt a vonė. Sot pėr sot nuk munden sepse ia kanė dorėzuar sovranitetin BE-sė. Kjo e fundit nė mėnyrė abstrakte ka nė dorė gjithcka, sic mund tė shihet lehtė nga vendimi pėr tė blerė titujt e shteteve: ėshtė Sovrani ai qė vendos pėr “gjendjet e jashtėzakonshme”. Por BE-ja nuk do ti marrė tė tilla vendime dhe do tė shpėrbėhet ose do tė kthehet nė njė rend politik, me kufizime mė tė vogla pėr shtetet dhe me mė pak hapėsirė.”

Cėshtja kyce nė njė situatė tė tillė qėndron nė faktin se ekonomistėt, duke u hequr si globalist, nuk bėhen pėrpara dhe tė pranojnė se njė kontroll politik mbi ekonominė, ndėrhyrja e tė cilit do ishte e nevojshme pėr shpėrndarjen e pasurisė dhe pėr tė shmangur skuilibrimet, mund tė gjindet vetėm nė njė shtet tė mbyllur nė profilin ekonomik. Falė konkurrencės bankare me banka tė shteteve tė tjera , shteti edhe pse formalisht sovran, ka humbur tashmė pjesėn mė tė madhe tė fuqisė sė tij pėr tė kontrolluar buxhetin dhe kursimet nė sferėn ekonomike. Nuk ėshtė nevoja tė jesh ekonomist pėr tė kuptuar njė gjė tė tillė.

Dhe s’mund ti vihet faji as Keynes-it, sepse ai vetė shprehej kėshtu: “ Jam mė shumė dakort me ata qė mendojnė se duhet pakėsuar ndėrthurja ekonomike mes shteteve , se sa me ata qė mendojnė se ajo duhet rritur. Idetė, njohuritė, arti, mikpritja, udhėtimet jane ato gjėra tė cilat falė natyrės sė tyre duhet tė jenė vlera ndėrkombetare. Prandaj duhet pėrpjekur qė mallrat tė prodhohen nė vend nė mėnyrė sa mė tė arsyetueshme dhe tė pėrshtatshme tė jetė e mundur, dhe mbi tė gjitha qė financa tė jetė kombėtare.” (Keynes, “Vetė-mjaftueshmėria kombėtare”, 1933).

Pra kultura ėshtė ajo qė duhet tė jetė ndėrkombėtare dhe pikė bashkimi apo gjuhė e pėrbashkėt e shteteve mes tyre, ndėrsa ekonomia duhet tė jetė kombėtare dhe vendase.

Faktikisht kėshillat e Keynes-it do tė ishin shumė tė cmuara pėr politikėn ekonomike qė mbizotėron sot nė vendet europiane, ku shpesh herė problemet anashkalohen ose shtyhen duke propozuar si zgjidhje politika tė ndryshme espansive dhe globaliste qė shohin nė krye atė qė sot pėr sot ėshtė struktura qė ka bėrė hapin mė tė madh ndėrkombėtar, Bashkimi Europian.


Pėrktheu Daniela Vathi