Video

13/04/2013 18:03:13

Rruga e Arbrit, thirrje pėr peticion

Intervistė me Gėzim Alpion, nismėtarin e peticionin online qė i kėrkon qeverisė qė do tė dalė pas zgjedhjeve tė qershorit, ndėrtimin e Rrugės sė Arbėrit






TIRANE - Prej gati dy javėsh ju keni pėrcjellė pėr publikun njė peticion mbi pėrfundimin e Rrugės sė Arbėrit, e cila do t’i dorėzohet qeverisė sė ardhshme. Ky peticion deri mė tani ka marrė njė numėr tė konsiderueshėm nėnshkrimesh, gjė qė tregoi se Ju keni prekur njė ēėshtje tė ndjeshme pėr njerėzit. Si lindi ideja e peticionit ?

Zvarritja e ndėrtimit tė Rrugės sė Arbėrit ka vite qė mė shqetėson si dibran. Rruga ėshtė njė ēėshtje qė unė e diskutoj sa herė qė kthehem nė Shqipėri, veēanėrisht me intelektualėt dibranė nė Tiranė. Jam treguar i pėrmbajtur, qė tė mos komentoj nė media pėr kėtė ēėshtje, me shpresė se, me gjithė vonesat, rruga do tė pėrfundohej. Po ashtu, nė njė farė mėnyre, nuk kam dashur qė shqetėsimi im tė keqkuptohet apo mė saktė, tė keqinterpretohet, si pėrpjekje pėr tė “mbajtur anėn” e krahinės time. Por, siē thonė anglezėt, “bamirėsia fillon nė shtėpi” (charity begins at home), dhe Dibra ėshtė “shtėpia” ime.

Pėr herė tė parė e kam shprehur publikisht shqetėsimin pėr vonesat nė ndėrtimin nė kohė tė Rrugės sė Arbėrit nė korrik tė vitit 2012, kur u ndala nė kėtė temė gjatė intervistės televizive nė studio me z. Roland Qafoku.
Dibranėt janė njerėz me sedėr, mikėpritės, bestarė, fjalėpakė dhe tepėr tė zgjuar. Mbi tė gjitha, dibranėt nga natyra janė tė duruar. Por edhe durimi i dibranėve ka njė kufi.

Ne dibranėt kemi njė lidhje shpirtėrore me Dibrėn, qė ėshtė e njė natyre mitologjike. Si shumė dibranė tė tjerė qė janė larguar nga Dibra apo Shqipėria, edhe unė Dibrėn e kam marrė me vete qė kur u largova nga Peshkopia nė moshėn 14 vjeē pėr tė studiuar nė Tiranė. Nė Peshkopi kam kaluar njė fėmijėri tė mrekullueshme dhe, nė njė farė mėnyre, fėmijėria ėshtė atdheu.

Megjithatė, ka ardhur koha qė, tė jesh krenar pėr Dibrėn, nuk ėshtė e mjaftueshme. Si shumė krahina tė tjera nė veri dhe jug, Dibra kėrkon me tė drejtė qė tė mos lihet mė nė harresė. Por pėr tė bėrė Dibrėn nė radhė tė parė duhet tė lėvizim vetė ne dibranėt. Dhe pėr Dibrėn mund tė kontribohet jo vetėm duke jetuar nė Dibėr apo nė Shqipėri.

Unė do t’ju bėja thirrje tė gjithė dibranėve kudo qė janė tė punojė nė “mėnyrė vullnetare” pėr Rrugėn e Arbėrit tė paktėn njė orė. Nuk them tė shkojmė tė punojmė fizikisht pėr ndėrtimin e rrugės, por tė harxhojmė njė orė duke u dėrguar mesazhe personale me Email, Facebook, Linkedin dhe Twitter miqve. Mesazhet personale janė gjithmonė tė efektshme. Le tė sigurojė ēdo dibran tė paktėn 10 nėnshkrime pėr kėtė peticion.

Krahina si Dibra janė zemra e Shqipėrisė dhe, po qe se vazhdojmė t’i lėmė nė prapambetje kėta “zona tė largėta” (pėr njė vend tė vogėl si Shqipėria, njė shprehje e tillė nuk tregon distancė nė kuptimin gjeografik, por prapambetje nė zhvillim), siē ka ndodhur nė historinė njė shekullore tė shtetit shqiptar, atėherė kemi frenuar verbėrisht zhvillimin e atdheut. Pėrpara se tė shkojmė nė Evropė, le tė shkojmė nė Dibėr dhe krahina tė tjera tė Shqipėrisė, dhe nuk e kam fjalėn vetėm pėr rrugėn.

Dibra ka qenė gjithmonė e gatshme tė sakrifikohet e para pėr ēėshtjen kombėtare si nė luftė kundėr agresorėve turq e serb, ashtu edhe ndaj pushtuesve fashistė e nazistė. Po Dibra qė gjithmonė ka dhėnė, tani edhe duhet tė kėrkojė. Dibra dhe dibranėt duhet tė flasin dhe ky peticion ėshtė zėri i ne dibranėve tė thjeshtė qė jemi tė ndėrgjegjshėm pėr vlerat unike njerėzore, historike dhe kulturore qė Dibra pėrfaqėson nė plan kombėtar.

Ēfarė qėllimi ka dhe kujt i drejtohet ?

Qėllimi i peticioni ėshtė qė t’ia bėjė tė qartė qeverisė sė re qė do tė rezultojė nga zgjedhjet nė qershor tė kėtij viti se Dibra do ta kėrkojė me ngulm pėrfundimin e Rrugės sė Arbėrit. Ky peticion nuk do tė mbyllet nė qershor; qershori do tė jetė, nė fakt, koha kur ky peticion do tė fillojė nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės. Unė do tė jem i angazhuar me peticionin derisa tė inagurohet rruga Peshkopi-Tiranė. Nė kėtė drejtim nuk do tė ketė kompromis. Ky ėshtė edhe mendimi i dhjetėra e qindra dibranėve qė unė njoh personalisht apo qė nuk i kam takuar ndonjėherė, tė cilėt mė shkruajnė ēdo ditė pėr tė ndarė mendimet e tyre me mua. Peticioni nuk ka natyrė politike. Unė, personalisht, nuk kam qenė kurrė dhe nuk jam i aderuar nė ndonjė parti politike nė Shqipėri. Peticioni nuk do tė pėrdoret nga asnjė forcė politike. Se si do tė votojnė dibranėt nė qershor, ajo ėshtė mes tyre dhe ndėrgjegjes sė tyre.

Nga mesazhet qė merrni nga nėnshkruesit, cila ėshtė pėrshtypja juaj mbi efektin qė po jep peticioni nė publik ?

Mesazhet e shumta qė kam marrė kėto ditė nga miq dhe shokė jo vetėm bashkėkombas, por edhe tė huaj mė kanė prekur shumė. Po ju pėrmend vetėm dy mesazhe: njė mik i vjetėr nga Gjirokastra mė shkroi se do ta nėnshkruajė peticionin “pasi jam shqiptar dhe e di mirė se nuk ka vetėm Shqipėri tė Veriut dhe tė Jugut, por edhe Dibėr tė Shqipėrisė!”; ndėrsa njė mik i vjetėr nga Berati mė shkroi se nėnshkrimin e peticionit e shikon si “detyrė”.

Mesazhe pėrkrahėse kam marrė edhe nga miq dhe njerėz tė panjohur nga Vlora, Shkodra, Gramshi, Prishtina, Tepelena, Puka, Mirdita, Tetova, Tirana, Lezha, Durrėsi, Shkupi, Mitrovica, Kukėsi, Dibra e Madhe, si dhe pothuajse nga tė gjitha vendet ku ėshtė shtrirė diaspora shqiptare nga Australia nė Amerikė, nga Emiratet e Bashkuara Arabe nė Itali. Mė ka bėrė pėrshtypje edhe interesimi qė njė numėr redaktorėsh si nė Tirane dhe diasporė kanė treguar qė nė fillim pėr peticionin.

Njė numėr mesazhesh kam marrė nga kolegė dhe akademikė tė huaj nga Amerika, India, Hollanda, Anglia dhe vende tė tjera. Nėnshkruesit e peticionit, si bashkatdhetarėt apo tė huajt, nė komentet e tyre me tė drejtė theksojnė njėkohėsisht rėndėsinė e ndėrtimit tė Rrugės sė Arbėrit jo vetėm pėr Dibrėn, por dhe pėr infrastrukturėn nė kėtė rajon tė Ballkanit.

Edhe me kėtė peticion tė thjeshtė, Dibra po bėn atė qė ka bėrė gjithmonė – bashkon Shqipėrinė nė njė identitet tė vetėm. Ky peticion ka tretur ndasitė krahinore, duke bėrė tė gjithė shqiptarėt tė jenė dibranė. Ne kemi njė popull tė mrekullueshėm dhe, sa mė shpejt qė klasa politike ta kuptojė kėtė dhe tė vihet nė shėrbim tė tij, aq mė mirė do tė jetė pėr tė gjithė ne. Partitė politike shkojnė dhe vijnė, ndėrsa Shqipėria dhe Dibra do tė mbeten. Problemi ėshtė se ēfarė Shqipėrie dhe Dibre do t’u lėmė brezave tė ardhshėm. Ky peticion ėshtė fillimi i pėrgjigjes sė kėsaj pyetje.

Nėnshkruani peticionin

HermesNews