Video
23/03/2013 14:33:50
Rinia, vota dhe pėrgjegjėsia qytetare
nga Prof. Dr. Shenasi Rama
NEW YORK - Fushata elektorale nė shtetin shqiptar ėshtė nė zhvillim tė plotė. Dhe njė ndėr problemet kryesore qė u ngritėn kėto ditė ėshtė problemi i sė drejtės sė votimit pėr qytetarėt. Si zakonisht, kryeministri Sali Berisha hodhi njė shashkė mediatike, d.m.th., tezėn se e drejta e votės duhet tė ulet nga mosha 18 vjec nė moshėn 16 vjec. Mirėpo, edhe pse u pėrkrah me zhurmė nga Ilir Meta, qė e pėrdori kėtė rast pėr tu treguar njė pjestar besnik i koalicionit, sepse kjo lloj mbėshtetjeje nuk i kushtonte asgjė, kjo inisiativė nuk ka shanse tė shkojė kund. Nga ana e vet, opozita e kundėrshtoi me vendosmėrinė e pritshme. U bė njė takim midis dy kryetarėve tė grupit parlamentar. Shefi i dikurshėm Gramoz Ruci, e shihte ish-informatorin Astrit Patozi, qė ka ecur pėrpara nė jetė duke u bėrė zėvendės kryetar i njė instrumenti politik dhe kryetar i grupit tė mbushur me kolegė, me njė nėnqeshje tė kuptueshme. Por dihej qė pa filluar tė pinin shishet e ujit qė i prodhon njė biznes grek se nuk do tė binin dakord. Kėshtu qė u pa se kjo inisiativė nuk do tė shkojė kund.
Megjithatė, kjo temė vazhdon tė tėrheqė vėmendjen e shtypit dhe tė mediave nė pėrgjithėsi. A duhet tė votojnė 16 vjecarėt? Kjo ėshtė njė temė qė politikanėt do tė vazhdojnė ta diskutojnė. Ka vende ku edhe 16 vjecaret votojne. Nė shumicėn e kėtyre vendeve, mosha e votės ėshtė zakonisht mosha kur lejohet martesa, punėsimi, pirja e alkolit, dhe kur fėmijėt konsiderohėn tė pjekur e tė pėrgjegjshėm pėr tė marrė vendime si tė rritur.
Nė shtetin shqiptar kėto kritere janė tė gjtha problematike. Sepse kur vjen kriteri i punėsimit, tė rinjtė tanė janė masivisht tė papunė. Instat deklaron nė rubrikėn a e dini se qė 44.3 e tė rinjve deri nė moshėn 16 vjec janė tė punėsuar por kjo shifer ėshtė shumė e dyshimtė. Megjithatė, shumė nga tė rinjtė shqiptarė i pėrmbushin tre kriteret e tjera. Mirepo, problemi yne kryesor nuk eshte votimi, dhe e drejta e votes, por sjellja dhe morali i rinise. rinia e jone eshte ne gjenjde kritike dhe askush nuk po i kushton vemendjen e duhur.
Shumė te rinj i fillojnė hallet e qejfet e martesės nė forma tė tjera shumė herėt. Edhe pse ligji i denon me shtate vjet burg ata qe kryejne marredhenie seksuale me femije deri ne moshen 18 vjec, ja si e pėrshkruan njė artikull gazete gjendjen nė gjimnazet e Tiranės , Njė pjesė e tyre kryejnė marrėdhėnie seksuale qė nė vitin e parė. Nė maturė seksi nuk ėshtė tabu thuajse pėr tė gjithė.Adoleshentėt nuk e kanė problem tė tregojnė pėrvojat. Sipas Institutit tė Shėndetit Publik, nė 6 vitet e fundit sensibilizimi pėr pėrdorimin e metodave kontraceptive ėshtė rritur ndjeshėm. Megjithatė, mbetet i lartė numri i gjimnazistėve qė bėjnė seks tė pambrojtur. Ka rezultuar se mbi 75% e gjimnazistėve qė kryejnė marrėdhėnie seksuale pėrdorin prezervativė. Nė studimin e vitit 2005 shifrat ishin rreth 61%.[1] Nė lidhje me pėrqindjet e gjimnazistėve qė bėjnė seks, vlerėsohet se 80-90% e tė rinjve deri nė vitin e tretė janė tė lidhur, kanė tė dashur, dhe kanė pasur mė shumė se njė pėrvojė.
Droga, alkoli dhe cigaret iu shiten tė gjithė fėmijėve qė mund tė hedhin tre hapa pa u rrezuar, dhe tė gjithė janė eksperte nė lėtė lėmi. Jo vetėm qė lokalet shesin alkool, por nė banjat e pubeve kanė vėnė edhe kuti ku mund tė marrėsh prezervativė. Disa nga lokalet e Tiranės kanė edhe dhoma tė posacme ku bėhet seks e natyrisht qė tė rinjtė filmohen, por kush pyet? Ja njė pėrshkrim I marrė nga njė artikull nė shtypin shqiptar qė nuk ngjalli asnjė diskutim nė shtyp, Sipas tyre nė disa pub-e, kanė krijuar ambiente tė veēanta, njė dhomė apo njė kthinė qė tė rinjtė mund ta pėrdorin pėr tė bėrė seks. Mjafton tė kesh muhabet me menaxherin dhe e zgjidh direkt, thotė njė djalė nė vit tė tretė. Po tė dish ta kėrkosh pak me stil, nė shumė pub-e e gjen njė cep pėr kėtė punė, tregon duke qeshur njė tjetėr. Pėrgjatė bisedave tė rinjtė qeshin me habinė tonė dhe njėherėsh habiten qė ne nuk ditkemi akoma pėr kėto vende. Pėr ta ėshtė normale dhe ska asgjė tė keqe. ku eshte shteti? ku jane politikanet?
Njė nga dukuritė e frikshme ėshtė edhe konsumi masiv i drogės. Nė Tiranė ka rreth 60,000 konsumatorė tė njohur e kushedi se sa konsumatorė tė panjohur. Ja si bėhet shpėrndarja e drogės nė Tiranė sipas njė pėrshkrimi troditės tė bėrė nga Arjola Tafaj ne blogun e saj: Droga shpėrndahet nga vetė ata qė e konsumojnė. Mbahet nė qese tė vogla, mbėshtjellė me letra apo nė paketa bosh cigaresh, bashkė me fletėt tė cilat i pėrdorin pėr ta dredhur. Njė cigare hashash e gjen nėpėr shkolla edhe me 1 mijė lekė tė vjetra, ndėrsa njė treshkė (siē e quajnė mallistėt me gjuhėn e tyre, cigaren qė del si kaush nga bashkimi i tri fletėve dhe qė mė pas mbushen me duhan tė pėrzier me hashash, sipas dėshirės), kushton nga 2 deri nė 5 mijė lekė, sipas cilėsisė dhe miqėsisė. Po kaq tė pėrhapura dhe tė preferuara kanė nisur tė bėhen kokrrat e extasy-t (ekstazi) tė cilat, pas pirjes sė tyre nga goja, tė krijojnė njė efekt tė pėrngjashėm me tė qėnurit i dehur apo droguar, qė mund tė zgjasė pėr disa orė, nė varėsi tė dozės, llojit tė saj dhe organizmit tė konsumuesit. Ato kushtojnė 8 mijė lekė secila, shitėsit i mbajnė brenda disa tubetash dhe njė tub i gjatė ka rreth 8-10 kokrra ekstazi. Kemi tė dhėna qė ekstazi po pėrhapet me shpejtėsi, thuajse nė tė gjitha gjimnazet dhe ambientet e tjera tė tė rinjve, nė Tiranė.[2]
Nė lidhje me pėrgjegjėsinė, shpesh fėmijėt tanė, qė nė njė moshė tė njomė mbajnė me bukė prindėrit e tyre, sipas INSTAT, por shumica jane janė tė ndrydhur por duan normalitetin e njė jetė sa me normale. Ikja nga zvetėnimi e zdėrhallja qe i rrethon po bėhet e dukshme nė shumė rrethe tė shoqėrisė. E megjithatė, kultura qė kanė kėta tė rinj ėshtė kultura e rrugės. Njė shembull shumė ilustrues ėshtė edhe marrėdhėnia e tyre me shtetin e me mendėsinė e rrugės. Ja si flitet pėr gjimnazistėt dhe votuesit e ardhshėm, thika dhe armė tė sajuara tė ftohta, gjen me shumicė. Madje, disa nga ata qė i mbajnė, janė kthyer dhe nė mjeshtra tė thikave
Bėjnė numra cirku me to nė klasė,- ishte njėra nga dėshmitė
Mė e pėrhapura ėshtė njė tip thike, e quajtur Flutur (quhet kėshtu sepse ka dy bishta dhe njė teh nė mes tė mprehtė). Nė gjimnazet Asim Vokshi, Besnik Sykja e Petro Nini Luarasi, ka armė tė tilla me shumicė brenda shkollės. Nuk mungojnė dėshmitė e reklamimit tė thikave edhe nė sy tė mėsuesve. Teksa interesohemi pėr vendin ku adoleshentėt gjejnė thikat, ata tregojnė se ka plot, duke nisur qė nga Tregu Ēam, ashtu dhe nė Tregun e Madh nga Spitali. Ēmimet variojnė pėr kėto thika, nga 5-30 mijė lekė tė vjetra.
Megjithatė vota ėshtė pėr tė zgjedhur qeveritarėt e mendėsia e tė rinjve ne lidhje me voten e tyre e se si do ta perdorina ata kete privilegj shihet nė lidhjen qė ata kanė me shtetin qe tek ata vjen permes mesuesit e policit. per mesuesin fola me lart, por ja si i trajtojnė ata policėt dhe shtetin: Policėt e Rendit qė rrinė pranė dyerve tė shkollave tė mesme, sipas nxėnėsve qė kemi pyetur, tashmė e kanė marrė etiketėn: Janė dordolecė
. Tė paktėn rojet bėjnė ndonjė punė kur nuk lejojnė tė huajt, tė hyjnė brenda nė korridore, por policėt rrinė kot mė kot
!, ėshtė njėra nga dėshmitė.
Por, nė kėto kushte rrėmuje ideologjike, e kaq afėr zgjedhjeve, kjo perpjekje per tiu dhene te rinjve te drejten e votes ėshtė njė lėvizje e zgjuar e prijatarėve. Zhurma qė e rrethon dhe qė e mban gjallė kėtė debat ėshtė njė pėrpjekje e djallėzuar pėr tė shmangur vėmendjen nga interesat e vėrteta politike, dhe nga problematika e ngjeshur me tė cilėn po pėrballet shoqėria dhe shteti shqiptar nė kėtė pikė tjetėr kritike. Gama e problemeve ekonomike shoqėrore ėshtė marramendėse, thellėsia e krizės po bėhet e dukshme pėrditė dhe diskutimi pėr tė drejtėn e votės pėr 16 vjecarėt ėshtė nė fund tė listės. jo vteem aq por eshte shume i rrezikshem. a mund ti jepet nje arme e mbushur ne dore nje femije? vota vret me shume se plumbi.
Nga ana tjetėr, ky debat duhet zgjeruar e zhvilluar si duhet. Kjo ėshtė njė temė me interes tė jashtėzakonshėm pėr shoqėrinė e strukturat zgjedhore e demokratike. Arsyeja ėshtė se kjo temė duhet tė shėrbejė si fillim debati pėr natyrėn e demokracisė nė shtetin shqiptar. Me dėshtimin e pėrplotė tė sistemit demokratik, tė partive politike, me vjedhjen masive tė votės, e me fenomenin e shitjes sė votės pėr njė gjel deti apo pėr njė thes mielli, nuk ėshtė mė vetėm problemi i 16-vjecarėve qė mund tė votojnė apo jo. Problemi kryesor, me tė cilin po pėrballemi tė gjithė ėshtė pikėrisht njė problem qė nuk trajtohet, e drejta e votes, qė nuk ėshtė vteėm e drejtė por edhe detyrim. Qė nuk ėshtė vteėm detyrim por edhe pėrgjegjėsi. Kush duhet tė ketė tė drejtėn dhe pėrgjegjėsinė e votės dhe si duhet ta pėrdorė atė votė? Cili ėshtė konceptimi i qytetarit nė shoqėrinė shqiptare? Si duhet tė sillet votuesi? Si duhet tė jepet e drejta e votės? Kėto nuk janė tema qė debatohen dhe qė duhen debatuar. e mbi te gjitha, duhet debatuar sjellja dhe morali i rinise sone te sotme.
Nuk duhet tė biem nė vorbullėn e lojės sė parisė sė Tiranės qė kėrkon vetėm vetėm tė rekrutojė tė rinjtė nė marrėzinė e ligėsinė e lojės sė saj. Paria e Tiranės i ka fituar edhe kėto zgjedhje anipse do tė fillojnė sherrin pėr kockat pa mbaruar zgjedhjet. Por ne duhet tė merremi me sistemin dhe me themelet e atij sistemi sepse jeta nuk mbaron me kėto zgjedhje dhe se demokracia nuk po funksionon. Dhe e drejta e votes nė pėrgjthėsi ėshtė njė temė qė ne duhet ta diskutojmė me qetėsi dhe pa militantizmin e anshmėrinė e zakonshme nė media. Nė se rinia ėshtė nė kėtė gjendje, pėr carė mund tė votojnė kėta tė rinjė? Cilin nga politikanėt do tė zgjedhin kėta? Si do ta pėrdorin votėn? Nga ky kėndvėshtrim e me kėto pėrvoja, e ardhmja e jonė, e rinisė tonė dhe e demokracisė shqiptare duket e pashpresė. Prandaj Edi Rama u bė shumė i suksesshėm me rininė kur tha se kur ishte 16 vjec kalonte nga njė orė nė bunker. Te turpshmit e brezit tė vjetėr si Sali Berisha dhe Gramoz Ruci nuk flasin. Kjo vlen edhe pėr modestet si Arben Imami, Edmond Haxhinasto dhe Eduard Selami. I vetmi politikan qė ka qėnė model rinie, por qė e prishi pak sepse i dhanė shumė vodka e uiski vendi nė burg, ishte Fatos Nano.
Por tashmė janė afruar zgjedhjet, kjo ėshtė rinia e jonė, dhe problemi nuk ėshtė e drejta e votės, por morali dhe sjellja e rinisė. Nė jemi nė krizė tė thellė sepse ka dalė djalli nga shishja dhe njė zot e di a mund tė bėhen njerėz te pergjegjshem e qytetarė kėta tė rinj qė po rriten kėshtu, nė parajsėn e Tiranės ku kėndohet Mamica dhe kėnga mė e preferuar ėshtė njė qarje tallavaje tė ka lali shpirt, tė ka lali xhan e pasuar nga kėnga e papėrseritshme e Anėtares sė Kėshillit Kombėtartė PD-sė, Ciljeta, O sa i kam gungat e mira. ky eshte debati i vertete: cfare rinie po rrisim, cfare brezash do te vijne, dhe a do te shpetojme apo do te perfundojme ne humneren e veseve e te hordhekut moral.
(PS. Nė katėr shkrimet e ardhshme do tė merrem me problemin e tė drejtės pėr tė votuar, pėrgjegjėsinė qytetare, shpėrdorimin e votės, dhe rolin e shtetit nė pėrgatitjen e qytetarėve)
* Autori ėshtė Profesor i Politikės nė Universitetin e New Yorkut