Video
21/02/2013 11:33:59
Ndėrmarrjet italiane nė Shqipėri
Si ka ndryshuar aktiviteti ekonomik i tyre ne keto 20 vitet e fundit ?
DURRĖS - 230 ndėrmarrje, me kapitale italiane, ushtrojnė aktivitetin e tyre ekonomik nė qarkun e Durrėsit.
Shifra ėshtė bėrė e ditur nė njoftimin pėr shtyp tė Dhomės sė Tregtisė dhe Industrisė sė Durrėsit, e cila organizon sot konferencėn Bashkėpunimi Ekonomik Italo-Shqiptar nė Qarkun Durrės".
Referuar kėtyre burimeve, numri i pėrgjithshėm i bizneseve me kapitale tė huaja nė tė gjitha njėsitė administrative vendore tė qarkut tė Durrėsit arrin nė 342, mes tė cilave 230 janė italiane dhe shumica e tyre janė pėrqėndruar nė qytetin e Durrėsit dhe nė rrethinat e tij.
Shifrat janė shumė tė qarta dhe tė lėnė tė kuptosh rėndėsinė e madhe tė marrėdhėnieve mes rajonit bregdetar me Italinė fqinje. Veēanėrisht, nė njė moment tė tillė krize financiare dhe ekonomike, tė rishikosh marrėdhėniet e deritanishme dhe mbi tė gjitha tė kėrkosh ura tė reja bashkėpunimi bėhet njė nismė shumė e mirė.
Drejtuesit e Dhomės janė tė bindur se nė raportet ekonomike tė tė dy palėve ka shumė burime tė pashfrytėzuara, duke filluar nga mosha mjaft e re e forcave tė punės nė vendin tonė, njohja e gjuhės italiane, si element afrimi dhe biznesi, apo pagat disa herė mė tė ulta qė aplikohen nė vendin tonė nė raport me Italinė fqinje.
Nėse do tė pėrkthenim interesin e veēantė qė ka Durrėsi nė njė marrėdhėnie tė tillė, sė paku do tė veēonim numrin e madh tė njerėzve tė punėsuar nė ndėrmarrjet me kapital italian, por edhe nė ato qė marrin porosi nga Italia. Do tė ndaleshim edhe nė traditėn e krijuar nė vitet 1920-1930 nga marrėdhėniet e ndėrsjella tė biznesit durrsak me atė tė pėrtej detit.
Situata gjatė 20 vjetėve tė fundit ka ndryshuar jo pak/ Shumė pranė hotel "Adriatikut", ku do tė zhvillojė punimet konferenca e sotme, nė mars tė vitit 1991 niseshin nė kėrkim tė njė jete mė tė mirė mijra shqiptarė, tė cilėt kishin provuar mbi kurriz njė nga diktaturat mė tė egra tė Evropės.
Sot, pas 22 vitesh, edhe ata janė njė realitet mjaft i rėndėsishėm, qė bashkė me kursimet e njė jete dinjitoze e me punė tė ndershme po sjellin nga Italia edhe pėrvojėn e fituar, por shpesh edhe pajisje dhe makineri tė nevojshme pėr bizneset e tyre.
Specialistėt e tė dy vendeve insistojnė se afėrsia mes Shqipėrisė dhe Italisė dhe rrugėt e panumėrta qė na bashkojnė, janė njė shans shumė i mirė pėr tė instaluar nė vendin tonė njė pjesė tė teknologjive moderne.
Vendi ynė ėshtė njė alternativė shumė mė e mirė se sa vendet aziatike, ku po transferohen mė sė shumti bizneset italiane. Tė rinjtė e shkolluar dhe gjuha italiane e bėn tregun shqiptar tė punės mjaft joshės.
50.6 pėr qind i eksporteve shqiptare i drejtohen Italisė, ndėrsa nga vendi fqinj mbėrrijnė nė Shqipėri 30.5 pėr qind e importeve. Porti i Durrėsit shėrben pėr shkėmbimin e 77 pėr qind tė mallrave tė importit dhe 89 pėr qind tė eksporteve shqiptare.
Vetėm gjatė vitit tė kaluar, mbi 62 mijė kamionė dhe trajlera kanė transportuar afro 700 mijė ton mallra, nė tė dy anėt e urės Adriatike. Oferta e Qeverisė shqiptare, e cila disa javė mė parė lanēoi vendimin pėr heqjen e TVSH-sė sė makinerive tė prodhimit pėr bizneset e huaja, si dhe vendimi pėr pagesat e kontributeve shoqėrore dhe shėndetsore pėr tė rinjtė e punėsuar nė njė periudhė 3-vjeēare, pėrbėjnė njė risi, e cila josh investitorėt italianė nė vendin tonė, dhe veēanėrisht nė Durrės.
Konferenca Bashkėpunimi Ekonomik Italo-Shqiptar nė Qarkun Durrės" synon tė vėrtetojė sėrish hipotezėn se rritja e shkėmbimeve ekonomike ndėrmjet bizneseve italiane dhe shqiptare, ėshtė me perfitime pėr tė dy palėt, por edhe me njė kontribut tė ndjeshėm pėr kapėrcimin e vėshtirėsive financiaro-ekonomike tė kohėve tė sotme.