Video

15/02/2013 15:12:47

Histori Princeshash

Nga Edlira Osmani






Unė jam tempulli i ndjesisė,
Unė s’do t’iu pėrfaqėsoj ju, dhe s’do tė grumbulloj
Llohė tė ftohtė mashtrimesh,
Sepse kam frikė se do ta fashitni brenda meje
Kėtė shqetėsim qė kam pėr njerėzimin.
Unė jam e vetmja qė kuptoj
Hidhėrimin dhe dėshpėrimin e njeriut tė vetmuar,
Heshtjen e durimtarit
Dhe ulėrimėn e thekshme tė zemėrimit,
Porse ju, o dykėmbėsha qė rroni mes tė mirash e kėnaqėsih,
Nuk mundem kurrė t’iu kuptoj.


(I cuditshmi- Tahereh Saffarzadeh)

TIRANE - Kėto vargje tė poetes persiane Tahereh Saffarzadeh mė janė bėrė melodi nė mendje qė nga ajo pasdite Janari kur nė njė emision televiziv u prezantua ideja e krijimit tė njė ‘klubi libri’ dhe u sugjerua dhe libri i parė pėr lexim.

Mbante njė titull tė fisshėm, “Princesha”, i shkruar nga njė autore Amerikane. Ditėt e dimrit, nėn mbretėrinė e tė ftohtit dhe dėborės tė lexosh historinė e njė princeshe tė duket njė ide relaksuese qė me pak magji do tė tė ēojė nė njė botė pėrrallash Anderseni. Sa larg kėtij pėrjetimi ishte “Princesha” e Jean Sasson.

Ajo ishte njė tempull ndjesie, njė luftarake kurajoze qė donte tė ngrinte krye nė ēdo rast, nga shtypja qė i shkaktonte shoqėria ku jetonte, ajo ishte e vetmja qė kuptonte dhe qė mori guximin tė na tregonte historine e saj. Ajo ishte njė Princeshė Saudite, antare e familjes mbretėrore nė oborrin e Al Saudėve.

Qė nė rreshtat e parė ti mėson se nuk mund ta dish emrin e vėrtetė tė Princeshėsh. Rrjedha e ngjarjeve do tė tė tregojė qė nė njė vend ku ligjin e bėjnė burrat, njė grua nuk mund tė flasė drejtpėrdrejt, qoftė kjo edhe Princeshė. Ndaj ne nė libėr e njohim me emrin Sulltana, qė me historinė e saj personifikon shumė gra Saudite.

Ato gra qė lindin tė lira, e rriten nėn zinxhirė, ato gra qė emrat nuk u regjistrohen as kur lindin e as kur largohen nga kjo jetė. Sulltana tregon njė histori tejet prekėse, pasojė e shoqėrisė ku ajo ka lindur, me rregulla strikte dhe tradita arkaike, me plot njerėz qė rrojnė mes tė mirash e kėnaqėsish dhe qė nė mėnyrė tė ēuditshme shtyjnė ditėt e jetės pa kuptim, si tė parėt e tyre dhe me frikėn pėr tė ndryshuar.

Sulltana thotė se ngushėllohet kur shikon se ka kombe tė tjerė qė nuk i marrin gjėrat aq seroizisht sa nė vendin e saj. Por pikėrisht qė nga ky konstatim i saj unė nis e mendoj se sa seriozisht i marrim gjėrat ne shqiptarėt. Jemi larg gjeografikisht me Arabinė Saudite, jemi nė dy kontinente tė ndryshėm, a mund tė krahasohemi vallė ?

Njė publiku qė sapo ka lexuar “Princeshėn” e Jean Sasson nuk besoj se do t’i duket me vend qė tė nis e tė citoj nga libri pėr tė treguar vuajtjet e Sulltanės dhe mentalitetin e shoqėrisė nė tė cilėn ajo jetonte. Por do iu pėrmend njė tjetėr “Princeshė”, tė njė kohe jo fort tė largėt me Sulltanėn, njė princeshė e maleve shqiptare qė quhej Bardhė. Bardha e martuar nė Temal, nė veri tė Shqipėrisė, mė ėshtė kujtuar shpesh gjatė leximit tė jetės sė Sulltanės. Po iu sjellė nė mendje jetėn e Bardhės, mentalitetin e shoqėrisė shqiptare tė kohės sė saj, qė mbase nuk ėshtė edhe aq i kohės sė shkuar, e ka gjasa qė dhe sot e kėsaj dite tė jetė herė-herė prezent.

Po e nis duke ju cituar atė ēka mendonte Luli i Temalit, bashkėshorti i Bardhės, mendim qė nuk ėshtė se ndryshonte shumė nga ai i Kerimit apo burrave sauditė. “Edhe ai e kishte kokėn tė mbushur plot me paragjykime dhe mendime prapanike tė fisit tė vet, ai kishte arritur tek e fundit ta shihte tė shoqen vetėm si njė objekt luksi pėr qejfin e tij, e krijuar pėr ta zbavitur, pėr t’i shėrbyer dhe pėr t’ia mbushur shtėpinė me fėmijė.”

(Pashko Vasa “Bardha e Temalit”, faqe 10) Bardha ishte martuar pa i marrė njeri mendim, ashtu si Sara apo motrat e tjera tė Sulltanės edhe ajo kishte pasur tė njėjtin fat tė zi. “Nė Shqipėri nuk pyetet kurrė zemra e vajzave kur ėshtė fjala pėr martesėn e tyre- vazhdon mė tej historia nga Pashko Vasa; kjo punė ėshtė nė dorė tė prindėrve, dhe ata bėjnė si tė duan vetė. Tė ankohesh apo tė kundėrshtosh vullnetin prindėror, kjo gjė do tė ishtė njė krim, qė njė vajzė e ndershme nuk do tė guxonte kurrė ta bėnte.”

Keni tė drejtė tė thoni qė kjo ishte njėherė njė kohė, e se sot vajzat shqiptare e kanė vetė nė dorė fatin e tyre. Ashtu qoftė! Por mos harroni historinė e Nazmies. Kaq shpejt u thanė lotėt pėr Aishėn? Mos harroni sa e sa histori tė tjera ku fajtorėt janė akoma tė pa ndėshkuar, mos harroni veten tuaj, se pastaj bėhemi fajtorė edhe ne. Edhe ne jetojmė nė tė njėjtin shtet, nėn tė njėjtat ligje, nė tė njėjtėn shoqėri qė vrau Aishėn dhe ēoi drejt krimit Nazmien.

Po t’iu risjell sėrish nė mendje “Princėshėn”, besoj e mbani mend historinė e dhimbshme tė Nadias, egzekutimin e saj tė pajusifikueshėm e makabėr…Po historinė e vjazės sė Vlashajve e dini? Ja tregojnė Bardhės sė Temalit e unė po ja u kujtoj ju. Vajza e Vlashajve kishte njė bukuri rrėzėllitėse dhe njė djalė i ri ishtė marrosur pas bukurisė sė saj. Njė ditė teksa vajza kishte dalė vetėm nė korije pėr tė mbledhur lule, djali pati guximin t’i afrohej dhe t’i fliste pėr dashuri. Vajza ca nga hutimi e ca nga frika mbeti si e ngrirė dhe i dėgjoi fjalėt e djalit, i cili kur do tė ndahej prej saj, guxoi ta puthte nė faqe. I ati i vajzės e pa kėtė skenė dhe pa rėnė nė sy tė njeriu qėndroi i fshehur derisa djali u largua dhe vajza u kthye nė shtėpi.

Mė pas ai shkon tek e shoqja dhe i flet pėr gjėmėn e madhe dhe ēnderimin e madh qė iu kishte ndodhur. Dhe jep verdiktin: “djali dhe vajza nuk duhet tė jetojnė mė”. Pavarėsisht pėrgjėrimeve tė zemrės sė nėnės sė vajzės, burri nuk ndryshon mendje derisa e detyron tė shoqet tė ndėrmarrė veprimin fatal.

E ėma pasi dėgjoi versionin e historisė tė sė bijės, e cila pėrsėriste pėrvajshėm se nuk kishte faj, nėn njė luftė ndjenjash qė ndodhnin nė zemrė e saj, arriti dhe i tha sė bijės: “Meqė ti vetė po e pranon se je takuar me tė nė kopsht, asnjeri nuk do tė besojė nė pafajsinė tėnde. Ti e di se tyt eti i dhimbset mė shumė nderi i shtėpisė sesa jeta e ne tė gjithave.

Ky ėshtė njė fat i tmerrshėm, fatal, qė na ndjek e na dėnon por s’kemi ē’bėjmė: duhet t’i nėnėshtohemi! Nė atė shishe tė vogėl aty mbi tryezė tė prźt vdekja me nder; jashtė kėsaj dere, - dhe ja tregoi me gisht, - tė prźt jeta, por me turp dhe me ēnderim. Zgjidh vetė bija ime e dashur!... Pasi u largua e ėma, vajza mbeti pėr disa ēaste e dėrrmuar e si e ngrirė nė vend. Pastaj u vėrsul drejt shishes, e rrėmbeu dhe piu helmin, pa iu trembur syri e pa iu dridhur dora.” (P.Vasa)

Po shoqėria jonė sot, a nuk e vret gruan, vajzėn, pa iu trembur syri, pa iu dridhur dora ? A vriten akoma nė vendin tonė, njerėz pėr nder dhe Kanun ? Thonė qė kanuni e ndalon vrasjen e femrave, e ndalon vallė ?! Duhet ta ndalojnė rregullat dhe ligjet e shtetit. E ndalojnė vallė ?!

Ne lexuam historinė e njė Princeshe myslimane, tė Sulltanės dhe ju solla ndėrmend historinė a Zonjės sė Temalit, katolikes Bardhė. Por vuajtjet e tyre tė shkaktuara nga ambjenti ku jetonin nuk mund tė jenė kurrėsesi ēėshtje feje. Feja, cilado qoftė ajo, bėn thirrje pėr harmoni, vlera dhe vlerėsim tė jetėve njerėzore. Po aherė ētė jetė vallė qė sjell ngahera shqetėsim mes njerėzve? Vetė njerėzit, qė Shekspiri i ka quajtut pėr nga kuptimi si Perėndimi, pėr nga verprimet si ėngjėj, xhevahirė tė botės e kurorė tė qenieve tė gjalla. Jemi ne qė shkaktojmė ēdo gjė, dhe qė mund tė pėrmirėsojmė po gjiėthēka.

“Ne, tė burgosurat e shoqėrisė, papritur po ndjenim qė zinxhirėt e rėndė tė traditės po bėheshin mė tė lehtė.” – thotė Sulltana nė rrėfimin e saj.

Po ne gratė dhe vajzat ‘e lira’ tė Shqipėrisė a mos vallė duhet tė ndihemi mė shumė tani, para se tė jetė tepėr vonė. Tė ngremė krye si Sulltana, pėr jetėn tonė, qė po bėhet dita ditės mė e pasigurt, e po merr rrjedha tė ēuditshme. Tė ngremė krye qė tė mos dėgjojmė mė histori vrasjesh, dhunimesh, abortesh selektive ku tė lindėsh vajzė pėrbėn faj. Tė mos dėgjojmė mė histori si tė Aishės, Nazmies, Mirjetės, Kozetės e tė tjerave qė fatkeqėsisht janė shumė.

Ndjeva dhimbje, pėr historinė e Sulltanės, pėr historinė e grave saudite, por po mė dhėmb mė shumė historia jonė, nė mes tė Europės sė qytetėruar. Ndaj le tė ngremė krye dhe ne, pėr veten tonė, pėr tė mirėn tonė, dhe le tė bėhemi pak Skarlet Ohara, le tė gjejmė forcė pėr tė ecur pėrpara me kokėn lart, se pavrėsisht ēdo gjėje, e nesėrmja ėshtė gjithmonė njė ditė e re.

HermesNews - ©2013