Video
13/02/2013 18:16:51
Banka, parashikime pozitive per ekonomine
Recesioni ekonomik nė vendet partnere do tė vijojė tė kushtėzojė rritjen e eksporteve. Ecuria e tyre gjatė dy viteve tė fundit ėshtė mbėshtetur nga nėnēmimi real i kursit tė kėmbimit dhe nga faktorė tė pėrkohshėm tė ofertės
TIRANE - Banka e Qendrore, parashikon pėrmirėsim gradual tė ekonomisė shqiptare gjatė dy viteve tė ardhshme, ndėrkohė qė ecuria e saj, do tė jetė subjekt i rreziqeve tė shtuara qė lidhen me krizėn ekonomike nė eurozonė.
Sipas raportit tė politikės monetare, tė publikuar sė fundi nga BSH-ja, tendencat kryesore tė pritura nė njė periudhė afatmesėm pėrfshijnė ngushtimin gradual tė hendekut negativ tė prodhimit, ruajtjen e inflacionit pranė objektivit tė Bankės sė Shqipėrisė, vijimin e korrektimit gradual tė deficitit tė llogarisė korente dhe ruajtjen e njė mjedisi tė qėndrueshėm financiar.
Nė mbėshtetje tė kėtyre zhvillimeve, nė sistemin financiar, krahas konsolidimit tė mėtejshėm tė bilanceve, parashikohet njė rritje e mėtejshme e ndėrmjetėsimit financiar ndonėse me ritme mė tė ulėta se mesatarja e vet historike.
Sipas BSH-sė, rritja ekonomike gjatė vitit 2013 pritet tė pėrfitojė nga ruajtja e stimulit monetar dhe nga stimuli mė i lartė fiskal. Ndėrkohė qė konsumi dhe investimet private pritet tė gjenerojnė njė kontribut pozitiv nė rritjen ekonomike. Nga pikėpamja e shėndetit financiar, Banka Qendrore parashikon qė, si bizneset ashtu edhe konsumatorėt shqiptarė rezultojnė me bilance tė shėndosha, falė rritjes sė kursimeve tė familjeve, evitimit tė ērregullimeve tė mėdha nė treguesit e punėzėnies, dhe fleksibilitetit tė biznesit nė kontrollin e kostove tė tyre, thekson BSH.
Rritja e kursimeve financiare dhe ruajtja e forcės sė punės pėrbėjnė premisa pozitive pėr ruajtjen e potencialit tė rritjes nė njė periudhė afatmesme. Megjithatė, gjatė vitit 2013, konsumi privat do tė mbetet nėn ndikimin negativ tė perceptimit tė lartė tė rrezikut pėr realizimin e tė ardhurave, rikuperimit tė ngadaltė tė ndėrmjetėsimit financiar dhe flukseve hyrėse tė pasigurta nga jorezidentėt.
Recesioni ekonomik nė vendet partnere do tė vijojė tė kushtėzojė rritjen e eksporteve. Ecuria e tyre gjatė dy viteve tė fundit ėshtė mbėshtetur nga nėnēmimi real i kursit tė kėmbimit dhe nga faktorė tė pėrkohshėm tė ofertės. Me gjithė pasigurinė dhe problematikėn qė ka ruajtja e njė ritmi tė lartė tė rritjes sė eksporteve, tendenca e zėvendėsimit tė importeve me prodhimin vendas pritet tė japė njė kontribut pozitiv nė korrektimin e deficitit tregtar dhe nė rritjen ekonomike.
Kreditimi i ekonomisė do tė mbėshtetet nga gjendja e mirė e likuiditetit tė sistemit bankar, akumulimi i qėndrueshėm i kursimeve private dhe shkalla e mirė e kapitalizimit tė sektorit bankar. Megjithatė, ritmet e kreditimit pritet tė mbeten tė ulėta gjatė vitit 2013, me njė pėrmirėsim tė vogėl krahasuar me ecurinė e vitit 2012.
Makroekonomia dhe inflacioni/ Gjatė gjysmės sė dytė tė vitit 2012, ekonomia shqiptare u karakterizua nga rritje e ngadaltė e prodhimit dhe e punėsimit si dhe nga presione inflacioniste nė rėnie. Sipas tė dhėnave nga INSTAT, aktiviteti ekonomik nė vend ėshtė pėrmirėsuar nė tremujorin e tretė, duke shėnuar rritje vjetore prej 2.7%. Pėrmirėsimi i kėrkesės agregate ishte mė i balancuar, duke gjetur mbėshtetje si nga kėrkesa e huaj ashtu dhe nga ajo e brendshme.Aktiviteti ekonomik dhe kėrkesa agregate u zgjeruan me ritme mė tė shpejta nė tremujorin e tretė. Pas rritjes sė ulėt prej 1.0% nė gjysmėn e parė tė vitit, prodhimi i brendshėm bruto regjistroi njė rritje vjetore prej 2.7% nė tremujorin e tretė tė tij.Sektori i shėrbimeve vijoi tė mbetet kontribuuesi kryesor nė rritjen ekonomike pėr kėtė periudhė. Ky sektor gjeneroi njė vlerė tė shtuar rreth 4.5% mė tė lartė.
Tregu i Banesave/ Indeksi i ēmimit tė banesave vijoi tė jetė nė rėnie pėr tė dytin tremujor radhazi, nė tremujorin e katėrt. Gjatė kėsaj periudhe, ky indeks ra me rreth 9.7% nė terma vjetorė. I deflatuar me indeksin e ēmimit tė konsumit, ndryshimi vjetor real nė kėtė tremujor ishte -11.9%. Indeksi i qirasė pėr Tiranėn shėnoi njė rėnie tė theksuar me rreth 12.3% nė terma nominalė vjetorė, duke konfirmuar prirjen e nisur qė nga tremujori i kaluar. Nė terma vjetorė realė, indeksi i qirasė u ul me rreth 14.5%.
Tregtia nė mallra/ Tė dhėnat mbi ecurinė e bilancit tė tregtisė sė jashtme nė mallra tė vendit tonė pėr periudhėn janar nėntor 2012, dėshmojnė pėr ngushtim tė deficitit tregtar me pėrafėrsisht 7.5% nė terma vjetorė nominalė. Ngushtimi i deficitit tregtar pėr periudhėn rezultoi rreth 12.6% krahasuar me njė vit mė parė.Importet nė vlerė drejt vendit tonė kanė vijuar prirjen e qėndrueshme rėnėse tė shfaqur qė nė muajt e parė tė vitit, duke rezultuar rreth 1.5% mė tė ulėta (nė terma vjetorė) pėr periudhėn janar-nėntor 2012. Ecuria e eksporteve gjatė 11 mujorit tė parė tė vitit 2012 u karakterizua pėrgjithėsisht nga norma rritjeje tė kėnaqshme edhe pse mė tė moderuara, krahasuar me ato tė shėnuara nė dy vitet paraardhėse. Rritja e eksporteve me rreth 8.7% nė terma vjetorė u pėrcaktua nė masėn mė tė madhe nga eksporti i mallrave tė pėrfshirė nė kategorinė "Lėndė djegėse minerale, vajra dhe dylle minerale".
Tregu i punės/ Norma e papunėsisė ka qėndruar nė nivelet e fundvitit 2011, duke u luhatur rreth vlerės 13.3%. Punėsimi ka regjistruar rritje modeste prej 0.3% kėtė nėntėmujor. Ndėrkohė, pagat kanė rėnė si nė terma realė ashtu edhe nė terma nominalė.
Ecuria e depozitave/ Stoku i depozitave tė sistemit bankar nė fund tė muajit nėntor rezulton rreth 6.9% mė i lartė se njė vit mė parė. Raporti i depozitave nė total ndaj parasė sė gjerė nė fund tė muajit nėntor qėndron nė rreth 83.3%, njė ndėr vlerat mė tė larta historike.
Kredia/ Kredia pėr ekonominė ka shfaqur ecuri tė dobėt gjatė vitit 2012, veēanėrisht pas tremujorit tė parė tė tij. Pas zgjerimit tė pakėt nė tremujorėt e dytė e tė tretė tė vitit, kredia u tkurr ndjeshėm nė muajin tetor, ndėrkohė qė regjistroi njė fluks tė ulėt pozitiv nė muajin nėntor. Kėto zhvillime kanė sjellė ngadalėsimin e shpejtė tė rritjes vjetore tė saj pėrgjatė vitit 2012. Nė muajt tetor e nėntor, rritja vjetore e kredisė rezultoi 4.0%, nga 5.5% qė shėnonte nė fund tė tremujorit tė tretė dhe nga 12.2% qė shėnonte nė fund tė vitit 2011.