Video
11/02/2013 12:01:45
Bankat kalojnė testin e stresit pėr 2013-tėn
Mos shlyerja e kredisė ka shtuar rrezikun, por nuk ėshtė njė element kėrcėnues pėr bankat
TIRANĖ - Banka e Shqipėrisė bėn tė ditur se, bankat tregtare nė vend e kanė kaluar testin e stresit edhe pėr vitin 2013, duke garantuar qėndrueshmėrinė e sistemit edhe nė periudhė afatmesme.
Pas analizės qė ndėrmori BSH-ja, mėsohet se mos shlyerja e kredisė ka shtuar rrezikun, por nuk ėshtė njė element kėrcėnues pėr bankat. Moskthimi i kredive nuk vepron menjėherė, kėshtu qė bankat kanė kohė tė mjaftueshme tė mirėkapitalizohen.
"Edhe ky test ėshtė bėrė duke marrė nė konsideratė dy skenarė. I pari, skenari bazė i testit bazohet nė ecurinė normale tė ekonomisė dhe treguesve ekonomiko-financiarė dhe testi i dytė ai i stresit, merr nė konsideratė tre elemente tė tjera si, ngadalėsimin e mėtejshėm tė kreditimit, rritjen e normave tė interesit tė tregut, dhe e treta zhvlerėsimi i monedhės kombėtare.
Testimi i stresit tregon se sektori bankar ėshtė nė pėrgjithėsi elastik ndaj goditjeve tė supozuara. Nė rast tė skenarėve negativė, tė cilat pėrfshijnė supozimet e rėnies sė normave tė rritjes sė PBB-sė, ngadalėsimin e kredisė dhe zhvlerėsimin e lekut, lind nevoja qė banka individuale mund tė kenė nevojė pėr kapital shtesė.
Nėn presionin e zhvillimeve ndėrkombėtare dhe aktivitetit tė brendshėm ekonomik, Banka e Shqipėrisė kėshillon qė bankat duhet tė monitorojnė me kujdes veprimtarinė e tyre pėr tė mbajtur njė nivel tė pėrshtatshėm tė kapitalit nė ēdo rast. Rezultatet e stresit tregojnė se ekspozimi pėr bankat greke nga rreziqet e bankave mėma ka rėnė ndjeshėm, ndėrsa ekspozimi i bankave italiane qė veprojnė nė Shqipėri vazhdon tė jetė relativ.
Banka e Shqipėrisė vlerėson se kushtet e shtrėnguara tė kreditimit mund tė ngadalėsojė rritjen ekonomike e cila, nga ana tjetėr, mund tu kthehet bankave si njė faktor negativ. Banka e Shqipėrisė ka kryer tė plotė vlerėsimin cilėsor dhe sasior tė portofolit tė kredive nė sistemin bankar. Gjatė kėsaj periudhe, pjesa e kredive tė ristrukturuara ėshtė rritur gradualisht dhe pjesa e tyre qė po kthehen nė ato cilėsi ėshtė inkurajuese. Banka e Shqipėrisė ka mbrojtur me kujdes pėrdorimin e ristrukturimit, si njė praktikė efektive pėr tė menaxhuar kreditė me probleme nė sistemin bankar.
BSH vlerėson se sistemi bankar duhet tė analizojė me kujdes mjaftueshmėrinė e kapitalit dhe nivelet e likuiditetit. "Bankat duhet tė kryejnė vlerėsime tė sakta nė lidhje me nevojat e tyre nė pėrputhje me profilin e tyre tė rrezikut", thuhet nė analizėn qė shoqėron testin e stresit. Para sė gjithash, bankat kanė tė nevojshme pėr tė vazhduar pėrmirėsimin e procesit tė monitorimit nė vijim, si forcimin e strukturave pėrkatėse pėr vlerėsimin e cilėsisė sė huamarrėsit dhe mbledhjen e kredive.
Nė vlerė absolute, sipas Shoqatės Shqiptare tė Bankave, kreditė e humbura kishin vlerėn e 42 miliardė lekėve nė fund tė nėntorit 2012. Totali i kredive nė vonesė ka arritur nė 23%, kreditė e humbura zėnė ende mė pak se njė tė tretėn e tyre. Pjesa mė e madhe e kredive me probleme janė ato tė cilėsuara si "nėn standarde" dhe qė pėrfshijnė vonesat nga tre deri nė gjashtė muaj. Kjo ėshtė edhe kategoria e parė qė, sipas rregullores sė Bankės sė Shqipėrisė, cilėsohet si kredi me probleme.
Vendet e tjera tė rajonit kanė njė standard mė liberal dhe vlerėsojnė si kredi me probleme vetėm ato me vonesė mė shumė se gjashtė muaj. Nėse edhe nė Shqipėri do ta bėnim vlerėsimin sipas tė njėjtit standard, shkalla e kredive me probleme do tė ishte 12.4%.