Video

11/01/2013 14:39:18

Rreze Abdullahu - Anne Frank e Kosovės

nga Erza Aruqaj






Kosovotwopointzero.com (blog) - Gjatė vitit 1999, kur Rreze Abdullahu ishte nėntė vjeēare, ajo shkroi njė ditar rreth asaj se si ajo e shihte luftėn nė Kosovė.

Katėrmbėdhjetė vjet mė vonė, ajo e gjeti atė ditar dhe tani ditari ėshtė duke u pėrgatitur pėr botim si libėr. Mediat kosovare e kanė quajtur Rrezen “Anne Frank” e Kosovės.

Rreze ka shkruar mendimet dhe pėrvojat e saja gjatė luftės, me dėshirėn qė tė mbijetoj dhe tė kthehet nė shtėpi njė ditė. Me perspektivėn e fėmijės, ajo shpreh dėshirėn e saj mė tė thellė pėr tė mbijetuar luftėn. Asaj i mungon shkolla, shoqėria, shtėpia. I vjen keq pėr prindėrit dhe familjen tė cilėt pėrpiqen ta mbrojnė nga realiteti, por ajo e sheh qartė se ēfarė po ndodh rreth saj.

Rreze dėshiron tė mbijetoj, tė kthehet nė atdhe, nė shkollė, tek shokėt e shoqet e saj. Pa dyshim, ėshtė mbresėlėnėse tė lexosh nė pjesėt e para tė ditarit tė saj se sa shumė ajo beson nė njė tė ardhme paqėsore.

Mė 10 prill 1999 ajo i mbushi 9 vjeē dhe i’u afrua njė ushtari serb qė e mbikqyrte familjen e saj. Ajo i tregoi se e kishte ditėlindjen dhe e pyeti nėse ai do ta vriste atė dhe familjen e saj. Ai filloi tė qajė. Dhe ajo ishte hutuar, sepse e kishin mėsuar qė serbėt nuk qajnė. Mendimi i saj ishte i bazuar nė besimin se serbėt nuk janė njerėz – Rreze ishte fėmijė gjatė regjimit tė Milosevicit. Ajo i ka pėrjetuar serbėt si shtypės, si njė elite tė privilegjuar qė nuk ka emocione, sidomos jo ndaj vajzave shqiptare. Kėto skena tė shtrėngojnė zemrėn.

Pėr mė tepėr, kur i lexoja fjalėt e saj mendoja rreth ndėrgjegjėsimit tė shoqėrisė sot pėr luftėn, por edhe rreth perspektivės sime pėr luftėn. Si njė shqiptare e gjeneratės sė Rrezes e cila u rrit nė Austri kam pasur njė perspektivė tjėtėr nė luftė. E kam shikuar TV me kujdes, kam dėgjuar prindėrit e mi kur bisedonin me shokėt e tyre rreth luftės, dhe kam qarė. Kam qarė shumė herė, edhe pse e dija qė shumica e familjes sime ishin tė sigurtė. Mė kujtohet dita kur prindėrit e mi mė thanė qė xhaxhai i babait ėshtė vrarė nė kopshtin tonė sepse nuk dėshironte tė largohet nga shtėpia.

Mė kujtohet qė kam qarė duke shikuar TV gjermane, mė kujtohet frika qė kam pasur sepse nuk isha e sigurt se ēfarė po ndodhte, dhe mė kujtohet qė pyetja pse nuk mund tė bėja asgjė pėr ta kundėrshtuar. Gjithashtu mė kujtohet qė pėrpiqesha tė qetėsoj veten duke imagjinuar histori se si familja ime do tė mbijetoj, si lufta do tė pėrfundoj kur tė shkoj pėr tė fjetur sot dhe kur zgjohem nesėr. Nuk kisha asnjė ide se sa shumė kanė vuajtur njerėzit, dhe ende qaj kur dikush mė tregon historinė e tij ose saj. Por mund tė them se kam ndarė me Rrezen dhe tė gjithė fėmijėt e tjerė tė gjeneratės sonė njė mendim – dėshirėn qė pėrsėri tė shohim familjet tona dhe dėshirėn qė Kosova tė jetė e lirė dhe nė paqe sa mė shpejt tė jetė e mundur.

Shkrimi i Rrezes ėshtė ditari i njė vajze nėntė vjeēare, e cila ka vullnet pėr tė jetuar dhe shpresė pėr njė Kosovė tė lirė, pėrderisa bėn plane pėr tė ardhmen kur lufta tė pėrfundoj. Ėshtė domosdoshmėri tė lexojmė fjalė tė tilla dhe tė kujtojmė krimin qė ėshtė bėrė ndaj popullit tė Kosovės gjatė viteve 1998-1999. Ajo ka kontribuar nė historinė e Kosovės dhe tė Ballkanit.
Faleminderit Rreze pėr fjalėt e tuaja, pėr shkrimin tėnd, pėr guximin tėnd pėr ta publikuar. Jemi duke i’u gėzuar botimit, sepse ti, Rreze, shkrove histori.
Artikulli origjinal ėshtė i shkruar nė gjuhėn angleze.


* Ilustrimi: Raphael Vincenzo

HermesNews - ©2013