Video
10/01/2013 12:39:16
Vlora, 'zona e nxehtė' e mėrkurit
nga Jonida Mamaj
TIRANE - Njė raport i ri tregon se nivelet e larta tė mėrkurit nė peshk i kalonė udhėzimet kėshilluese shėndetėsore dhe kanė krijuar njė "Zonė tė Nxehtė" tė mėrkurit nė Gjirin e Vlorės. Raporti thekson nevojėn urgjente pėr njė reduktim tė pėrgjithshėm nė emėtimin e merkurit si pėr pėrfaqsuesit e qeverisė tė cilėt do tė mblidhet javėn e ardhshme nė Gjenevė pėr njė seancė pėrfundimtare negociatore pėr tė krijuar njė traktat ndėrkombėtar pėr mėrkurin - traktati i parė global pėr mjedisin nė mė shumė se njė dekadė nga Programi i Kombeve tė theUnited Mjedisit .
Gjiri i Vlorės ėshtė njė zonė e rėndėsishme e peshkimit dhe peshqit nga kjo zonė shpėrndahen nė tė gjitha qytetet nė Shqipėri. Pėr kėtė studim u morėn si kampione dy lloje peshqish : barbuni (Mullus surmuletus) dhe merluci (Merluccius Merluccius).
Rezultatet e kėtij studimi tregojnė se niveli mesatar i mėrkurit tek barbuni ėshtė 2.8 herė mė i lartė se vlera referenciale prej 0.22 ppm e Agjensisė pėr Mbrojtjen e Mjedisit tė Shteteve tė Bashkuara. Vlerat maksimale tė Mėrkurit vėrehen tek barbuni; ato janė katėr herė mė tė larta(dhe me shumė) sesa vlera referenciale. Dy nga kampionet e peshqve barbun gjithashtu e kalojnė edhe limitin e BE-sė (pėr kėtė nuk tregohen tė dhėna). Katėr nga kampionėt e peshqve merluc gjithashtu e tejkalojnė vlerėn referenciale maksimale tė Mėrkurit.
"Ky raport tregon qartė nevojėn urgjente pėr tė reduktuar emėtimet e pėrgjithshme tė merkurit nė ajėr, tokė dhe ujė. Ky studim dhe studime tė tjera kanė gjetur ndotje tė mėrkurit lidhur me zonėn e braktisur tė chlor-alkalki nė Vlorė dhe kjo do tė thotė se qeveria jonė duhet tė marrė masa tė menjėhershme pėr tė pastruar kėtė zonė ", tha Jonida Mamaj, koordinatore e projektit nga qendra EDEN
Raporti i lėshuar sot nė Tiranė ėshtė pjesė e njė projekti mė tė madh tė kryer nga ekipi shkencor i Institutit tė Kėrkimeve Biodiversitetit dheIPEN, njė rrjet global i organizatave jo-qeveritare. Raporti Zonat e Nxehta Globale tė Mėrkurit i lėshuar nė 9 Janar nga IPEN dhe BRI ka sjell tė dhėna tė reja mbi pėrqendrimet e mėrkurit nė peshk dhe mostrat e flokėve tė njeriut duke identifikuar pėr herė tė parė njė grup tė Zonave tė Nxehta biologjike globale , ku nivele tė larta tė merkurit janė tė mjaftueshme tė paraqesin kėrcėnime serioze pėr dy ekosistemt dhe shėndetin e njeriut.
"Mostrat e mara nga peshqit dhe nga flokėt e njerzėve nga e gjithė bota kanė tejkaluar nivelet kėshilluese shėndetėsore ," Jonida Mamaj, koordinatore e projektit, Qendra EDEN. "Rezultatet tregojnė nevojėn pėr njė marrėveshje pėr mėrkurin qė detyron reduktime tė vėrteta tė emetimeve tė tij - jo vetėm nė ajėr, por nė tokė dhe ujė. Merkuri ėshtė njė kėrcėnim i madh dhe serioz global pėr shėndetin e njeriut qė kėrkon njė pėrgjigje tė fortė dhe ambicioze." Negociata pėrfundimtare mbi marrėveshjen e mėrkurit do tė mbahet 13-18 janar, 2013 nė Gjenevė, Zvicėr.
Ka edhe kundėrshtime nė rritje pėr emėrtimin e marrėveshjes sė Konventės sė Minamataės, siē propozohet nga ish-kryeministri japonez, dhe mbajtjen e ceremonisė sė nėnshkrimit tė marrėveshjes nė Minamata, Japoni, njė vend ku ndotja e mėrkurit ka shkatėrruar komunitetitn e njerėzve dhe popullimin e kafshėve pėr dekada tė tėra. Sic ėshtė propozuar aktualisht, marrėveshja nuk pėrmban asnjė detyrim pėr tė identifikuar apo pėr tė pastruar zonat e ndotura, nuk i kėrkonė ndotėsit tė paguajė pėr dėmet shėndetėsore ose tė pastroj mjedisin apo tė ofrojė mbrojtje nga fatkeqėsitė ngjashme qė ndodhin kudo nė botė. Kundėrshtimet pėr emrin janė ngritur nga disa delegatė tė qeverisė, tė kėshillit tė qytetit tė Minamatės, dhe disa nga tė mbijetuarit e tragjedisė.
Aktivitete njerėzore tė tilla si djegia e qymyrit, minierat dhe tė pėrpunimit tė mineraleve metalike, si dhe fabrikat hedhin mebteje inerte dhe mėrkur nė mjedis . Sasi e madhe e qėllimshme e pėrdorimit tė mėrkurit sot pėrfshijnė shkallė tė vogėl tė prodhimit tė minierave tė arit dhe monomer vinil klorid. Djegia e qymyrit ėshtė gjithashtu njė kontribues i rėndėsishėm pėr clirimin e mėrkurit nė atmosfer dhe depozitimin e mėvonshėm global. Pjesa mė e madhe e mėrkurit tė prodhuar dhe tė pėrdorur dukshmėrisht avullon nė atmosferė dhe udhėton nėpėr botė, duke pėrfunduar pėrsėri nė tokė ose oqean.
Kur mėrkuri bie nė oqean, mikroorganizmat e transformojnė atė nė njė formė toksike, methylmercury, e cila mė pas bėhet pjesė e zinxhirit ushqimor.Methylmercury pėrthithet tėrshisht nga trupi dhe njerėzit janė tė ekspozuar kryesisht nėpėrmjet konsumimit tė peshkut. Shumė organizata kombėtare dhe ndėrkombėtare tė shėndetėsis vlerėsojnė merkurin nė peshk si njė kėrcėnim pėr shėndetin e njeriut, jetesėn dhe mjedisin.
Rreziqet e helmimit nga merkuri janė tė njohura pėr shekuj me radhė. Ekspozimi ndaj niveleve tė larta tė merkurit mund tė dėmtojė pėrgjithmonė trurin dhe veshkat. Efektet e dėmshme kalojnė edhe nga nėna tek fetusi i saj dhe mund tė shkaktojė dėmtim tė trurit, vones mendore, verbim dhe pamundėsi pėr tė folur.
Qendra EDEN synojnė tė kontribuojnė nė njė zhvillim tė qėndrueshėm dhe mjedisit tė shėndetshėm nėpėrmjet informimit, edukimit dhe ofrimin e shėrbimeve nė partneritet me aktorėt e interesuar. EDEN beson se njė zhvillim i qėndrueshėm dhe njė mjedis tė shėndetshėm janė tė mundshme.
Misioni i IPEN ėshtė tė kontribuojė tė ardhme pa mbetje toksike pėr tė gjithė. Rrjeti IPEN ėshtė i pėrbėrė nga mė shumė se 700- organizata tė interesit publik nė 116 vende. Udhėheqėsit eIPEN-it pėrfshijnė aktivist nga organizatat bazė dhe ekspertė kombėtar e ndėrkombėtarė tė njohur nė tė gjitha fushat e shkencės, shėndetėsisė, mjedisit dhe politikat publike.
Misioni i Institutit Kėrkimor pė Biodiversitetin ėshtė tė vlerėsojė kėrcėnimet e reja tė kafshėve tė egra dhe ekosistemet pėrmes hulumtimeve bashkėpunues dhe tė pėrdor zbulimet shkencore pėr tė ēuar pėrpara ndėrgjegjėsimin mjedisor dhe tė informojė vendimmarrėsit.
*http://www.edenal.org/media/Raporti%20kombetar%20i%20Shqiperise1.pdf
*http://www.eden-al.org/media/Raporti%20Nderkombeatre1.pdf